Žemaitis Liudvikas Stulpinas - lietuviškos jūreivystės pradininkas

85-osioms mirties metinėms paminėti

Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta archyvinių dokumentų, tarpukario, sovietmečio laikotarpiais spausdintų straipsnių kopijų, knygų ir kitų laikmenų, kuriose atsispindi L. Stulpino [1871 12 04- 1934 07 15] asmenybė, paroda. Atskira lentyna - mūsų žymaus kraštiečio atminimo ženklams Klaipėdoje, Smiltynės Kopgalio kapinėse, Telšiuose ir Jomantų take Viešvėnų seniūnijoje. Už nuopelnus L. Stulpinas apdovanotas dviem ordinais. „Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas žibėjo kaip švyturys“ – šia straipsnio antrašte kviečiame žvilgtelėti į L. Stulpino „portretą“, kuris tikėtinai padės suvokti šio žemaičio reikšmę Žemaitijai ir Lietuvai.
Skyriaus vedėja
Julita Švėgždavičienė

Pilietinė iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Nerimdaičiuose

Liepos 6-oji yra viena svarbiausių Lietuvos valstybės minimų švenčių. Šią dieną 1253 metais įvyko pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus karūnacija. Ši diena oficialiai švenčiama nuo 1991 metų. O tradicija giedoti šalies himną gyvuoja nuo 2009 metų, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Nerimdaičių miestelio bendruomenė kasmet aktyviai susiburia prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Šiais metais giedoti Tautišką giesmę vietos gyventojai susirinko prie miestelyje esančios estrados. Įsisegę tautines juosteles lygiai 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais, buvo pakviesti sugiedoti Tautišką giesmę.
O kadangi šiais metais Žemaitija švenčia 800 metų Jubiliejų, miestelio estradą papuošė užrašas - Žemaitėjė 800. Prisimenant savo etnografinio regiono tradicijas ir papročius, šventės dalyviai buvo paraginti aplankyti ir sudalyvauti įvairiose veiklose „stotelėse“: žemaitiškų patiekalų ir vaistažolių arbatų ragavime, žemaitiškų tekstų skaityme, mįslių minime, šuolyje į tolį su klumpėmis bei sėkmės išbandyme „Laimės šulinyje“. Patys greičiausi, aktyviausi ir gudriausi buvo apdovanoti. Viso vakaro metu vyravo linksma nuotaika ir geros emocijos. O renginio pabaigą vainikavo šventinis tortas.

Istorijos mokytoja ir vyr. bibliotekininkė Neringa Račkauskienė

Paroda "Prezidento skrybėlė"

Bibliotekos III a. atidaryta Mažeikių dailės mokyklos moksleivių piešinių paroda “Prezidento skrybėlė”, skiriama Valstybės dienai.
Parodoje eksponuojami vaikų piešti daiktai, kurių apsuptyje Respublikos prezidentas būtų be galo patrauklus ir puikiai atstovautų klestinčią Lietuvą.

Lego bibliotekoje liepos mėn.

Dronai bibliotekoje liepos mėn.

Poezijos renginys Lauko Sodoje

,,Sakau - rēk žmuogou žmuogaus, draugou drauga, rēk dūšē dūšės artėmuos...“ (Ištrauka iš poetės Irenos Daubarienės eilėraščio ,,Dā veizo“).

Gražų sekmadienio rytą po Šv. Mišių bažnytėlėje lauksodiškiai, ryškėniškiai ir kraštiečiai rinkosi į Lauko Sodos ir Ryškėnų bibliotekų organizuotą renginį ,,Žemaitija -  tu mūsų žemelė“ skirtą Žemaitijos metams paminėti.

Skaityti daugiau...

Žvilgsniu į ežerą

Pirmaisiais, dar visai nedrąsiais bijūnų — Telšių miesto simbolinės gėlės — bumbulais bei kuplia jų žaluma apglėbtoje kamerinėje scenoje prie Žemaičių muziejaus „Alka“, visus atėjusius nustebinančia atsiveriančiu ežero vaizdu, tą vakarą buvo padėtas taškas šiųmečio festivalio „Poezijos pavasaris 2019“ renginiuose Telšiuose.

Baigiamąjį poezijos ir muzikos vakarą, lyg lengvą, alyvų žiedais pakvipusį, skardžiabalsėmis mažųjų giesmininkų suskambusių liepų pavėsyje vedė lituanistė, poetė Ieva Sigita Naglienė ir atvažiavusių svečių — poetų — grupės vadovas, vadovėlių autorius, literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Skaityti daugiau...

Legendų skrynią Nerimdaičiuose atvėrus

Visus metus Nerimdaičių bibliotekoje viešėjo simbolinė „Poezijos paukštė“. Ji jau apie du dešimtmečius tradiciškai keliauja per Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos filialus, o pernai „atskrido“ iš Eigirdžių, kur ją palydėjo ten lankęsi 2018-ųjų „Poezijos pavasario“ svečiai. Ši paukštė, įrėminta Felikso Kerpausko fotografijoje, Nerimdaičių mokyklos scenoje jau laukė poetų.

Bet nerimdaitiškiai greitai „Poezijos paukštės“ paleisti nenorėjo. Pirmiausia laukė atveriama legendų skrynia, kurią pravėrė Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Nerimdaičių filialo vyr. bibliotekininkė Neringa Račkauskienė ir mokytoja Indrė Kuprijanovienė. Jų lūpomis, pasitelkiant skrynioje tūnojusius simbolinius personažus, prabilo Paunšvystės alkakalnio legenda, svečiai sužinojo, kaip atsirado Nerimdaičiai. O ta žila legenda atkeliavo iš Romualdo Mackevičiaus, kurią jam papasakojo mama Viktorija Piekarskaitė.
Vėliau žemaitiškas žodis Žemaitijos metais įtaigiai prabilo broliuko ir sesutės — Gabijos ir Ovidijaus Bukontų — lūpose.

Skaityti daugiau...

Poetinio žodžio kelionė nuo Vytauto Mačernio paminklo

Pirmąkart — naujoje miesto kultūrinėje erdvėje. Šiemet 55-asis tarptautinis „Poezijos pavasaris“ Telšių krašte — išskirtinis, nes jis prasidėjo prie paminklo poetui Vytautui Mačerniui, pastatyto pernai rudenį Žemaitės gimnazijos skverelyje.

Pirmiausia „Poezijos pavasario“ svečiai — poetai Tomas Cohen (Čilė/Vokietija), Valdas Daškevičius, Arvydas Genys, Dovilė Kuzminskaitė, Sigitas Birgelis, Vytautas Stulpinas, Steponas Algirdas Dačkevičius, Petras Gintalas, Ieva Sigita Naglienė, literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis, aktorė Irena Plaušinaitytė — buvo sutikti Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje, kur bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė ir jos pavaduotoja bei projekto „Poezijos pavasaris“ koordinatorė Telšių krašte Vida Urnikienė jaukioje skaityklos aplinkoje pakvietė pažiūrėti režisieriaus Justino Lingio dokumentinį filmą apie pirmąją Lietuvoje poetę moterį ir vertėją Karoliną Praniauskaitę, kilusią netoli Telšių, Padurbinio dvarelyje.

Skaityti daugiau...

Paroda Žemaitijos metams;,,Žemaitija – gimtinė, žemė, žmonės – viskas kažkaip arčiau‘‘

Žiūrėjimas į pasaulį iš savo erdvės – stebuklas. Kiekvienas plotas turi savo atramą, kiekvienas sutiktas žmogus – artybę. Nuo to turbūt ir prasideda namų, gimtinės, Tėvynės samprata? Apie Žemaitiją šneka, apie jos praeitį ir ateitį – iš labai arti, iš to, kaip sakoma, kas svarbiausia prieteliams, kas perkartota giminėms. Pirmoji įžvalga – Simonas Daukantas, istorikas, viziją, įžvalgas, svajones, legendų meilę sujungęs su atkakliu darbu, veiksmu, iki gyvenimo pabaigos pridėdamas jausmus, patirtis ir liūdesį – tarsi kurdamas savo paties, o ne Žemaičių žemės portretą, skelbdamas žemaičių kalbos, viso krašto ir žmogaus vertę. Būtų galima leistis ir platyn, ir gilyn – apie tai tegul bylos Miesto bibliotekoje eksponuojamos knygos: skirtingų autorių, skirtingo laikmečio spaudiniai.

Skaityti daugiau...