Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » 2016 » PRAGYDO PAUKŠTĖ PRIE VIRVYTĖS

PRAGYDO PAUKŠTĖ PRIE VIRVYTĖS

PRAGYDO PAUKŠTĖ PRIE VIRVYTĖS

Kas visa tai – pradžia ar pabaiga?
Kam visa tai – materijai ar dvasiai?
Bet štai, praplėšus debesį, staiga,
tave paliečia saulė – ir nedrąsiai
šypsotis tartum kūdikis imi:
pirmiausia lūpomis,
paskui – ir širdimi.
(Justinas Marcinkevičius)

Pirmojo „Poezijos pavasario“ laureato, vieno pagrindinių festivalio iniciatorių, šiandien jau nacionaliniu Lietuvos poetu tituluojamo lietuvių literatūros klasiko Justino Marcinkevičius žodžiais pradėjome 52-ojo tarptautinio poezijos festivalio renginį Tryškiuose „Pragydo paukštė prie Virvytės“. Pirmą kartą festivalis eilėmis prabilo 1965-aisiais, minint dvidešimtąsias Salomėjos Nėries mirties metines, o festivalio simboliu tapo Stasio Krasausko sukurtas logotipas „Poezijos paukštė“.


Šiais metais poetai su skaitytojais susitiko netikėčiausiose vietose: Geležinkelių muziejuje, Valstybės pažinimo centre, „Monte Pacis“ sveikatingumo komplekse Pažaislyje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, ant Varšuvos universiteto bibliotekos stogo, Energetikos ir technikos muziejuje, lietuviškame knygyne Londone, šokolado kavinėje Kenterberyje, laive Kuršių mariose, prie Šv. Jono šaltinio, Lakštingalų slėnyje... ir Tryškiuose prie Virvytės.
Į poezijos šventę atvyko daug svečių. Trys „Poezijos pavasario“ laureatai: poetas, žurnalistas Viktoras Rudžianskas (2008 m.), poetė Zita Mažeikaitė (2010 m.), poetas, vertėjas Eugenijus Ališanka (2012 m.), poetė iš Ukrainos Halina Kruk, JAV lietuvių poetė Eglė Juodvalkė, poetas, prozininkas Tadas Žvirinskis, aktorius Ramūnas Abukevičius. Malonu, kad sulaukėme ir telšiškių svečių: poetų Algirdo Dačkevičiaus ir Vytauto Stulpino bei dainuojamosios poezijos atlikėjo Romualdo Miškinio. Svečius palydėjo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė.
Kultūros centro lauko estradoje susirinko gausus būrys poezijai neabejingų klausytojų. Tryškių seniūnijos seniūnas Jonas Buivydas gražia žemaitiška šnekta pasveikino dalyvius ir žiūrovus, o tada jau pragydo poezijos paukštė.
Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė-Sajienė trumpai pristačiusi visus autorius žiūrovams, skaitė savo eiles iš knygos „Tenoriu būti“, už kurią 2010 metais buvo vainikuota „Poezijos pavasario“ laureate. Jos vyras rašytojas Kazys Saja, pristatydamas šį poezijos rinkinį, šmaikštavo, kad „gerbia savo žmoną už tris dalykus: kad ji - vegetarė, kad savarankiškai išmoko švedų kalbą ir, kad neberašo eilėraščių“. Bet perskaitęs jos eiliuotus tekstus atsiėmė trečiąjį motyvą, nes eilėraščiai jam pasirodė įspūdingi. Klausytojams, manau, eilėraščiai pasirodė tokie pat.
Išeivijos poetė Eglė Juodvalkė, kurią mes geriau pažįstame kaip memuarų knygos „Cukraus kalnas“ (2000) autorę, skaitė partizanams skirtas eiles. Rašytoja neslepia, kad jai labai reikia bendravimo su gyvąja Lietuva ir jos žmonėmis, pasikeitimo idėjomis, mintimis, kūryba.
Eugenijus Ališanka, dalyvavęs daugiau negu trisdešimtyje festivalių ir literatūrinių renginių visoje Europoje, kartais pašaipiai vadinamas „literatūros turistu“, skaitė eilėraščius iš naujos, ką tik skaitytojus pasiekusios knygos „Stuburo tik punktyrai“. Anot autoriaus, „kartais knygą ištinka stuburo išvaržos. Kai rimčiau pagalvoji, gal jos ir yra svarbiausios. Primena apie laikinumą ir mirtį. Ne tik knygos, ne tik.“
Viktoras Rudžianskas, dvisavaitinio kultūros ir meno leidinio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, skaitė ne tik savo eiles, kuriose atsispindi patirtys iš sudėtingų likimų – su skaudžiais išgyvenimais, pokštais, nujautimais, neaiškiomis būsenomis, realybe, bet ir viešnios iš Ukrainos, filologijos mokslų daktarės Halinos Kruk eilėraščius, kuriuos pats išvertė į lietuvių kalbą. Autorė yra išleidusi tris eilėraščių rinkinius, jos poezija versta į anglų, vokiečių, rusų, lenkų, serbų ir kroatų kalbas. Originalo kalba eiles skaitė ir pati autorė.
Įdomu buvo klausytis Tado Žvirinskio, kuris dirba farmacininku, prisistato nesąs rašytojas ir rašantis tik savo malonumui. Taip parašytos ir jau išleistos net šešios jo knygos. Skaityti eilėraščiai iš naujausios knygos „Užrašai ant receptų“ ‒ ironiškos eilės, pašaipus žvilgsnis į save: „netobulą ir senstantį, šiek tiek pagiringą, gal todėl taip drąsiai maknojantį per istorijos įspaudais paženklintą Vilnių, vis pasikalbantį ne su kuprotais angelais, bet su amžininkų tekstais, ir žinantį, kad mirti geriausia vasarą, nes tada „žemė lengva ir gėlės pigios“ (T. Žvirinskis).
Poetas, Salomėjos Nėries, Dionizo Poškos ir kitų premijų laureatas, penkių knygų autorius Vytautas Stulpinas, mąstantis žemaitiškai, o rašantis lietuviškai, skaitė savo eilėraščius, kuriuos, anot jo paties, mažus, neatsiejamus ryšulėlius nesunku, miela neštis, o poezija mezgas iš įsižiūrėjimo, įsimąstymo, vidinių būtinybių, iš galybių galybės vaizduotės, juos lemia žmogaus ilgesys ir žodis... Literatūros kritikai autorių apibūdina kaip „paslaptingą, savito braižo ir mąstymo poetą“. Poetas bibliotekai padovanojo naujausią savo knygą „Tolymės“, kurioje lieka ištikimas savo kūrybos principams.
Telšiškio poeto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario, keturių knygų autoriaus Stepono Algirdo Dačkevičiaus kūryba publikuota almanachuose, įtraukta į įvairius rinkinius: Plungės krašto almanachas „Vaivorykštėj ištirpęs liūdesys“, Telšių krašto almanachas „Po Vydūno kaštonais“, almanachai „Jungtys“, „Poezijos pavasaris“, „Atokios stotys“, rinktinės „Pabūk džiaugsmus“, „Nupinsiu Lietuvai vainiką“ ir kitur.
Klausytojams autorius skaitė naujausius savo eilėraščius, kuriuose, kaip ir visoje jo kūryboje, mažai kalbant pasakoma labai daug. S. A. Dačkevičiaus eilėraščiams būdinga natūrali poetinė leksika, archaizmai, kurie trumpuose eilėraščiuose jaukiai atskleidžia senojo kaimo būtį.
Į poezijos skaitymus gražiai įsiliejo dainuojamosios poezijos atlikėjo Romualdo Miškinio atliekamos dainos, o aktorius Ramūnas Abukevičius visus klausytojus privertė šypsotis, skaitydamas poeto, švietėjo, kalbinės, etnografinės ir archeologinės medžiagos rinkėjo, vertėjo ir publicisto kunigo Silvestro Gimžausko (1845–1897) eilėraštį „Lietuvos pagyrimas iš svetimos šalies išdainuotas".
Simbolinė „Poezijos paukštė“, pernai parsivežta į Tryškių biblioteką iš Lauko Sodos, šiemet buvo perduota kolegei Daliai Milašauskienei ir iškeliavo į Ubiškę. Ten kitais metais rinksis poezijos kūrėjai ir mylėtojai. Poetams ir atlikėjams padėkojome, ir įteikėme po simbolinį poezijos paukštelį, kuris primins jų viešnagę Tryškiuose prie Virvytės.
Telšių Karolinos Praniauskaitės VB Tryškių filialo vyr. bibliotekininkė Janina Norvaišienė

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje