Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » 2017 » Poezijos sąšaukos ir dialogai

Poezijos sąšaukos ir dialogai

Poezijos sąšaukos ir dialogai

Birželio 29 dieną Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko literatų klubo ir kraštiečių kūrėjų popietė „Poezijos sąšaukos ir dialogai“. Prisiminti amžinybėn išėjusieji poetai, garsūs Telšiuose ne tik savo eilėmis, bet ir ženkliais darbais. Dalyvavo Ieva Sigita Naglienė, Irena Daubarienė, profesorius dailininkas Petras Gintalas, Audronė Varpiotienė, varniškė Danutė Šeržentienė, Adolfina Varnelienė, aktorė Liuda Lėverienė, jos dvyniai vaikaičiai Vytautas ir Paulius, Žemaitės dramos teatro direktorė Eva Rumbutytė-Stonkevičienė. Eilių prasmę nuskaidrino Daivos Lingienės vadovaujamas TAU universiteto vokalinis kvartetas „Alegorija“. Padainuotos Laimutės Vežikauskienės sukurtos dainos pagal poetų Stasio Kurmanskio ir A. Varnelienės eilių žodžius. Popietės rengėjus ir poezijos gerbėjus pasveikino bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė.


Susirinkusieji, į popietę atsinešę tėviškės sužydusių gėlių ir uogų kvapą, artėjančios perkūnijos, lietaus dvelksmą, laukė žodžių stebuklo. Iš praeities atsiliepė jau beveik pamiršta kukli, tačiau savo dvasioje auginanti krištolinį sodą – Irena Milaševičiūtė, eilėse sielvartaujanti, kad Tėvynei nedovanojo gėlių, jai pažėrusi tik kuklią eilių kraitelę. Nežinom nei jos gimimo, nei mirties laiko. Turėsim užpildyti tą tuščią atsiminimų puslapį.
I. Daubarienė prisiminė poetą Praną Genį, Telšių „Alkos“ muziejaus įsteigėją, teatro globėją – didžią asmenybę – vieną iš žymiausių žemaičių kultūrinio sąjūdžio grindėjų. P. Genys savo dvasia ir darbais šlovino Žemaitiją. Ją mini ne vienas jo kūrinys. Autorius didžiuojasi savo kraštu: „Mano žemė – graži! / Mano žemė – šventa! / Žydriagalviai kalnai! / Skaisčiagelmė Venta!
Ženkli Telšiuose ir poeto, smuikininko, fotografo Alfonso Budgino asmenybė. Šiauliuose „Saulės deltos“ leidykla išleido jo poezijos knygą „Saulės vėjas“. Poeto kūrybos minčių sintezė eilėraštyje „Trys žingsniai“: „Pažvelgiau į saulę / Ir meilės išmokau. / Pažvelgiau į medį / Ir kantrybės išmokau. / Pažvelgiau į skruzdę – / Darbo ir nerimo išmokau. / Tik trys žingsniai – / O koks turtingas / Atsitiesiau!“
„Namai čia mūsų, mūsų Lietuva. / O koks gražus jos margaspalvis veidas!“ – mename poeto Stasio Kurmanskio eiles. Daugumoje eilėraščių jautriai staptelėta prie Lietuvos upių, ežerų, miškų, juos vainikuoja švelnia šiluma. Ir Mastis senelis. Mažybinė ir dinamiška žodžio raiška išduoda poeto lyrinį jausmą: „Atsiduso bangelėm pavargusiom Mastis / Ir nutilo. / Ir nendrės nutilo. / Ir daina prie netolimo šilo / Nutilo“. Gilaus susimąstymo šuorai eilėraščiuose „Žiūrint į Rodeno „Mąstytoją“, „Manęs nėra“, „Poeto gimimas“. Nebėra šio jauno poeto. Likimo juodas pirštas nusinešė amžinybėn.
Po muzikinio intarpo savo eiles skaitė literatai – P. Gintalas, prajuokinęs humoro gaida. A. Varpiotienė. Jos eilių gėlėtoje paletėje – spalvų gama, ilgesys ir reali tikrovė, žodis – brangus kaip vaistas. Gamtos spalvos tarp realios ir nespalvingos tikrovės atsispindi Z. Budrienės eilėse. Tai produktyvi kūrėja, išleidusi ne vieną knygą. Ypač vertingi muzikiniai eilėraščiai vaikams. Jie skambėjo Telšiuose ir Plungėje. D. Šeržentienė susirūpinusi dėl Lietuvos kultūrinio paveldo, nykstančių kaimų, kuriuose merdėja obelys, vyšnios, tarsi užuomina apie suluošintą Lietuvos dvasinį veidą. Malonu buvo klausytis jaunos kūrėjos E. Rumbutytės-Stonkevičienės eilių. Žvilgsnis į jaunųjų Lietuvos poetų kūrybą. Gilios ir prasmingos įžvalgos.
Žadą praradę klausėmės L. Lėverienės vaikaičių dvynių Vytauto ir Pauliaus skaitomų eilių. Tai intelektualūs jaunuoliai. Gamta juos apdovanojo klausytis, išgirsti, jausti ir džiaugtis. Iš jų močiutės lūpų nuskambėjo buvusių Telšių literatų Staselės Kryžauskienės ir Aloyzo Jonučio eilės. Trumpai, bet spalvingai žėrėjo I. Daubarienės, I.S. Naglienės gilios ir šviesios prasmės. Šio straipsnelio autorė skaitė esė kūrinėlį „Smuikininkas“. Sulaukėme ir klausytojos odontologės Gražinos Jonušienės žodžio. Gydytojai patiko vienos pacientės eilės.
Žmogaus būtis Dangaus kūrinijoje ošia kaip miškas, banguoja kaip jūros bangos. O būna... viskas nutyla, suvirva vyturiai, ir žmogaus sieloje virpteli gėlaus upelio muzika. Šias šviesias akimirkas išgyveno Telšių literatai-poetai ir poezijos bei meno gerbėjai. Tarytum švelnūs meškučiai glaudėsi prie mūsų krūtinių. Į mus veržėsi vasaros gaiva, džiugino šiltas prisilietimas ir nuoširdūs minčių blyksniai: mes – viena širdis, vienas žavesys. O žodžiai – brangių akimirkų lašai.
Telšių literatų klubo pirmininkė Adolfina Varnelienė. Nuotraukos Vidos Urnikienės ir Aurikos Stupelienės.

 
Savanoris bibliotekoje