Datų kalendorius 2024

Datų kalendorius 2024 m.

Telšių rajono žymių datų kalendorius 2024 metams

SAUSIO

4 d. – 235 metai

Juozapas Rupeika. Kunigas, žemaičių kultūros veikėjas, vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių raj.).

6 d. – 80 metų

Vytautas Kniežauskas. Rašytojas. Gimė Gadūnave (Telšių raj.).

22 d. – 125 metai

Justas Paleckis. Žurnalistas, politikas, aktyviai prisidėjęs įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose.

13 d. – 105 metai

Juozas Bolonas. Tautodailininkas, pynėjas iš vytelių. Gimė 1919 m.

VASARIO

10 d. – 70 metų

Rimantė Šalaševičiūtė. Teisininkė, politikė. Gimė Varniuose 1954 m.

13 d. – 140 metų

Blažiejus Čėsnys. Kunigas, teologas, vertėjas. Gimė 1884 m. vasario 13 d. Paluklaukyje (Telšių raj.).

15 d. – 110 metų

Vincentas Vėlavičius. Monsinijoras. Gimė 1914 m. Pavandenėje, Telšių rajone.

20 d. – 95 metai

Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.). Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos” (1971), „Ugnies medis” (1979), „Atpildas” (1983).

23 d. – 85 metai

Jonas Dainius Aleksa. Dirigentas. Gimė 1939 m. vasario 23 d. Telšiuose.

26 d. – 205 metai

Vincentas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, istorikas, vertėjas. Gimė 1819 m. Sedos valsčiuje. 1843 m. baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose Žemaitijos parapijose.

26 d. – 160 metų

Vanda Teresė Julijona Gorskytė-Perkowska. Gimė 1864 m. Džiuginėnuose, Telšių rajone. Džiuginėnų dvaro valdytoja. Mirė 1914 m. gruodžio 25 d. Varšuvoje.

KOVO

1 d. – 75 metai

Vladimiras Sušilovas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1949 m. Telšiuose.

4 d. – 120 metų

Kazimieras Steponis (Steponavičius). Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.

7 d. – 155 metai

Dovas Beras Menašė Abramavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1869 m. Telšiuose.

8 d. – 85 metai

Romualdas Neimantas. Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras. Gimė 1939 m. Naujikuose (Telšių raj.).

19 d. – 115 metų

Klemensas Dulkė. Poetas, prozininkas. Tikroji pavardė Baltutis. Gimė 1909 m.

23 d. – 80 metų

Audronė Varpiotienė. Poetė. Gimė 1944 m. Pavandenėje.

24 d. – 75 metai

Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. Dūseikių k. (Telšių r.).

24 d. – 80 metų

Benediktas Vilmantas Rupeika. Žurnalistas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Gimė 1944 m. Saušilyje, Žarėnų valsčiuje, Telšių rajone.

25 d. – 95 metai

Stefa Vainauskienė. Memuaristė. Gimė 1929 m. Užgiriuose (Telšių raj.).

BALANDŽIO

3 d. – 90 metų

Alfonsas Tekorius. Vertėjas, kalbininkas. Gimė 1934 m. Varniuose.

12 d. – 65 metai

Nijolė Narmontaitė. Teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja. Gimė 1959 m. Telšiuose.

15 d. -120 metų

Jonas Ruzgys. Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Gimė 1904 m. Tryškiuose.

19 d. – 100 metų

Vytautas Tarvainis. Poetas. Gimė 1924 m. Nevarėnuose (Telšių r.).

20 d. – 100 metų

Eduardas Cinzas. Prozininkas. Gimė 1924 m.

22 d. -115 metų

Zalman Levinberg. Lietuvos žydų kilmės politikas, žurnalistas. Gimė 1909 m. Telšiuose.

GEGUŽĖS

2 d. – 90 metų

Aloyzas Jonutis. Poetas. Gimė 1934 m. Janapolėje (Telšių raj.).

7 d. – 65 metai

Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1959 m.

9 d. – 90 metų

Stanislava Keraitė-Kryžauskienė. Poetė. Gimė 1934 m.

11 d. – 110 metų

Juozas Milvydas. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d. Telšiuose.

22 d. – 95 metai

Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose.

BIRŽELIO

1 d. – 80 metų

Irena Radzienė. Mokytoja. Gimė 1944 m. Žarėnuose, Telšių rajone. 2020 m. išleido knygą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“.

1 d. – 100 metų

Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. Paežerės k. ( Telšių raj.). 1933 m. įstojo į Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją, kurią baigė 1941 m. Pasitraukė iš Lietuvos 1944 m. Pirmais eilėraščių rinkinys „Žemė ir žmogus“ pasirodė 1947 m. Antroji knyga „Tropikų elegija“ išleista 1953 m., o trečioji knyga „Pažadinti sfinksai“ išėjo 1961 m.

12 d. – 110 metų

Napoleonas Bernotas. Aktorius, režisierius. Gimė 1914 m.

24 d. – 130 metų

Jonas Smilgevičius. Inžinierius. Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas. Gimė 1894 m. Brazdeikių k. ( Telšių raj.).

28 d. – 105 metai

Jurgis Tornau. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. Telšiuose.

29 d. – 270 metų

Juozapas Arnulfas Giedraitis. Gimė 1754 m. Giedraičiuose. Žemaičių vyskupas vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlęs į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose. Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės.

LIEPOS

2 d. – 80 metų

Osvaldas Jablonskis. Akvarelininkas. Gimė 1944 07 02 Telšiuose.

4 d. – 70 metų

Juozas Šiurys – prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.). Gimė 1954 m.

10 d. – 110 metų

Telesforas Valius – grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje. Kurį laiką gyveno Telšiuose, mokėsi Kaune.

11 d. – 235 metai

Silvestras Teofilis Viliūnas. Gimė 1789 m. Paūnikiuose, Raseinių rajone. Lietuvos poetas. 1817 m. parašė satyrinę poemą „Plungės–Telšių kontubernija“.

21 d. –100 metų

Mykolas Ežerskis. Vadovavo Anulėnų paukštininkystės tarybiniam ūkiui 1956–1984 m. Aktyviai dalyvavo ir palaikė Degaičių dvaro parko atnaujinimo darbus 1972 m. Gimė Radviliškyje. (Kalvotoji Žemaitija, 2013-06-01, p. 9; Lietuvos dvarai,2009, T2, p. 134.)

RUGPJŪČIO

1 d. – 45 metai

Andrius Patiomkinas. Vertėjas. Gimė 1979 m. Telšiuose. Mokėsi Telšių 6-ojoje vidurinėje, (dabartinė „Kranto“ progimnazija), Vilniaus universitete baigė filologiją.

9 d. –100 metų

Janina Liustikaitė-Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m. Tryškiuose (Telšių raj.).

11 d. – 235 metai

Sivestras Teofilis Valiūnas. Poetas. Gimė 1789 m.

12 d. – 140 metų

Michael Noyk. Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas, advokatas. Gimė 1884 m. Telšiuose.

14 d. – 90 metų

Elena Nijolė Bukelienė–Lapinskaitė. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.)

20 d. – 95 metai

Egidijus Radžius. Režisierius. Gimė 1929 m.

24 d. – 80 metų

Petras Gintalas. Skulptorius, medalininkas. Poetas. Gimė 1944 m. Telšiuose.

25 d. – 95 metai

Robertas Pukinskas. Istorijos mokytojas ir visuomenininkas. Gimė Vigontiškių kaime (Telšių raj.).

RUGSĖJO

1 d. – 110 metų

Jadvyga Laucevičiūtė-Baužienė. Pasaulio teisuolė, žydų gelbėtoja, Gerumo sparno laureatė, ilgametė lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtoja. 1914 m. gimė Telšiuose. 1933 m. baigė Telšių gimnaziją, Klaipėdos pedagoginį institutą, 1941–1945 m. mokytojavo Telšių amatų mokykloje. Mirė 2011 m. vasario 11 d.

2 d. – 115 metai

Paulius Augius (Augustinavičius). Dailininkas grafikas. Gimė 1909 m.

5 d. – 100 metų

Albertas Vengris. Inžinierius, gimęs 1924 m. Varniuose. 1942 m. baigė Telšių gimnaziją, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mirė Čikagoje.

6 d. – 95 metai

Apolonija Narmontaitė-Girdžiūnienė. Kraštotyrininkė. Gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Lieplaukėje.

20 d. – 120 metų

Jonas Gasiūnas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.

13 d. – 80 metų

Saulius Prialgauskas. Lietuvos mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos skraidyklių sporto organizatorius, Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys. Gimė 1944 m. rugsėjo 13 d. Telšiuose.

21 d. - 130 metų

Petras Maželis. Kunigas, rašytojas. Gimė 1894 m. Cipriškyje, Obelių valsčiuje. 1928 –1946 m. Telšių kunigų seminarijos profesorius, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, retoriką. 1928–1940 m. Telšių katedros vikaras. 1931–1936 m. Telšių kalėjimo kapelionas. 1928–1931 m. –  laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius. 1935 m. kanauninkas. 1947 –1950 m.Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1950 m. paskirtas Telšių vyskupijos valdytoju. Nuo 1965 m. Lietuvos vyskupų ordinarų konferencijos pirmininkas. Aktyviai gynė bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Parašė grožinės literatūros kūrinių. Mirė 1966 m. gegužės 21 d., palaidotas prie Telšių katedros.

23 d. – 75 metai

Algirdas Girininkas. Archeologas, akmens amžiaus žinovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1949 m. Telšiuose.

28 d. – 145 metai

Liuda Sipavičiūtė-Fedotova. Dainininkė. Gimė 1879 m.

24 d. – 130 metų

Mykolas Bartkus. Finansininkas, visuomenininkas, pirmasis Valstybės centralinio knygyno (bibliotekos) skyriaus vedėjas, dirbęs nuo 1921 m. gruodžio 1 d. iki 1923 m. gegužės 1 d. Gimė 1894 m. rugsėjo 24 d., mirė 1970 m. birželio 14 d.

SPALIO

2 d. – 150 metų

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliografas. Gimė 1874 m. Telšiuose.

4 d. – 140 metų

Pranas Antanas Virmauskas. Prelatas. Gimė 1884 m. Sauslaukio k., Luokės valsčiuje.

8 d. – 75 metai

Zalmenas Šapiro. Gydytojas, politinis veikėjas. Gimė 1949 10 08 Telšiuose.

10 d. - 90 metų

Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. Birikuose (Telšių raj.).

10 d. – 115 metų

Juozas Maniukas. Mokslininkas zoologas, ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras. Gimė 1909 m. Telšiuose.

10 d. – 75 metai

Vytautas Dirmeikis. Futbolininkas, sporto funkcionierius. Gimė 1949 m. Telšiuose.

11 d. – 80 metų

Jonas Boruta. Telšių vyskupas (2002-2017). Gimė 1944 m.

13 d. – 95 metai

Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas, hab. fil. m. dr., prof., nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1929 m.

15 d. – 110 metų

Ignacas Milašius. Kunigas. Gimė 1914 m. Lieplaukėje (Telšių raj.).

23 d. – 155 metai

Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių vlsč.).

25 d. – 85 metai

Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. Telšiuose.

30 d. – 260 metų

Simonas Mykolas Giedraitis. Žemaičių vyskupijos sufraganas, religinių raštų leidėjas. Gimė 1764 m.

LAPKRIČIO

2 d. – 125 metai

Justinas Juodaitis. Kunigas, profesorius. Gimė 1899 m.

2 d. – 100 metų

Julija Šulcaitė-Žardeckienė. Mokytoja. Gimė Telšiuose 1924 m. lapkričio 2 dieną. Julija Šulcaitė 1942 m. baigė Žemaitės gimnaziją, 1945 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą studijuoti anglų kalbos. Kurį laiką ten pat dirbo asistente. Dar besimokydama ištekėjo už bajoro S. Kubiliaus, kuris vėliau buvo ištremtas ir mirė Sverdlovko  srities kalėjime. 1948 m. grįžo į Telšius, mokė anglų kalbos. Ištekėjo antrą kartą už Kurčiųjų mokyklos direktoriaus Ervino Žardeckio, su kuriuo užaugino du sūnus. (Telšių žinios, 2003-03-04, p. 3)

3 d. – 120 metų

Rapolas Serapinas. Vertėjas, filosofas, pedagogas. Gimė 1904 m.

6 d. – 105 metai

Zenonas Norvaišas. Fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Gimė 1919 m.

25 d. – 115 metų

Kiprijonas Šaulys. Grafikas. Gimė 1909 m.

27 d. – 140 metų

Vlada Folinaitė. Poetė. Gimė 1884 m. Lieplaukėje ( Telšių raj.).

GRUODŽIO

6 d. – 100 metų

Kazys Leistrumas. Lietuvių agronomas, selekcininkas. Gimė 1924 m. Ginteniuose, Luokės valsčiuje.

24 d. – 65 metai

Sigita Ieva Naglienė. Poetė. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d. Siraičiuose (Telšių raj.).

24 d. – 120 metų

Vladas Sipaitis (iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius). Lietuvių aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 24 d. Jaučyčiuose (Varnių vls., Telšių r.).

24 d. – 165 metai

Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km. (Telšių r.).

SUKAKTYS, KURIŲ DATOS NEPILNOS

1784 m. Telšių rajone (yra kelios gimimo vietos versijos) gimė filosofas Liudvikas Kobeckis. Mirė 1857 m. birželio 4 d. Paryžiuje.

1854 m. Kontaučiuose, Telšių rajone, gimė Adomas Žeimis-Žeimavičius, Lietuvos kunigas, katalikų bažnyčios istorikas ir literatas, farmacininkas. Mirė 1909 m. gruodžio 17 d. Baltarusijoje.

1874 m. Varniuose gimė Aleksandras Jokubauskas. Spaustuvininkas.

MIRTIES SUKAKTYS

1609 m. balandžio 6 d. mirė ir Varniuose palaidotas Žemaičių vyskupas, lietuviškos raštijos rėmėjas, pirmųjų lietuviškų knygų LDK leidėjas Merkelis Giedraitis.

1834 m. liepos 23 d. Varniuose mirė Bonaventūras Gailevičius. Kunigas, filosofijos daktaras, keleto religinių raštų autorius, giesmių eiliuotojas.

1859 m. gegužės 26 d. mirė žemaičių poetė ir vertėja Karolina Praniauskaitė.

1884 m. Žarėnuose mirė kunigas Laurynas Grikša. Rašė eilėraščius, iš kurių išliko tik vienas „Mes seneliai diengalėliai“, įdėtas į S. Daukanto „Daines žemaitiškas“.

1894 m. vasario 18 d. mirė Ubiškės filialistas kunigas Ignotas Vaišvila, Simono Daukanto globėjas. Jis buvo palaidotas Ubiškės kapinėse, garbingoje vietoje, prie pat koplyčios tarp dviejų kunigų.

1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje tragiškai žuvo poetas Vytautas Mačernis.

KITI MIESTUI IR RAJONUI SVARBŪS ĮVYKIAI

1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.

1494 m. pirmą kartą paminėta Pavandenė (Šileika G., 1998).

1529 m. nustatyta, kad Telšių valsčius buvo vienas iš 17 grynai karališkų valsčių Žemaitijoje.

1569 m. gegužės 8 d. Žemaitijos matininko Jokūbas Laskauskas pirmą kartą nužymėjo Telšių miesto ribas.

1579 m. į Žemaitiją atvyko apaštališkojo nuncijaus paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas.

1579 m. jau minima Žarėnų katalikų bažnyčia.

1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – „Postilę“.

1619 m. Telšių, dabar Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, bažnyčiai Povilas Sapiega ir vietiniai bajorai padovanojo varpą.

1619 m. jau minimas Mitkaičių kaimas.

1624 m. LDK kanclerio ir Telšių seniūno Povilo Sapiegos ir jo žmonos Kotrynos Goslauskaitės-Sapiegienės pastangomis Telšiuose buvo įkurtas Šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolynas.

1639 10 20 – LDK ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija, kuria patvirtina Zigmanto Vazos 1624 m. kovo 31 d. fundacinę privilegiją, duotą Telšių bernardinų vienuolynui. Varšuva.

1649 m. Luokė jau turėjo prekybos privilegijų.

1659 m. rugsėjo 16 d,. Alsėdžiuose palaidotas Petras Parčevskis (g. apie 1598 m. Mstislavo vaivadija) 1650 m. pastatė medinę bažnyčią Telšių bernardinams.

1674 m. Telšiuose buvo 42 dūmai (valstiečių ūkiai).

1679 m. vasarį prie Telšių įvyko valstiečių susirėmimas su švedų kariuomene (Šileika G.).

1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telšių seniūniją perleisti kilmingajam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo žmonai Teresei.

1719 m. pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose, turinti architektūrinę vertę.

1744 m. pastatytas (atstatyta) Luokės Visų Šventųjų medinė bažnyčia, su kryžiaus plano nava. (Kviklis, B.). Šventorius apjuostas akmeniniu zomatu. Darbais rūpinosi vyskupas Jonas Lopacinskas.

1749 m. Džiuginėnų dvarą pradėjo valdyti Aleksandras Gorskis. Valdė iki 1855 m.

1764 m. Telšiai tampa Žemaitijos kunigaikštystės šiaurinės dalies repatricijos centru, čia įsteigti dvejopi – žemės ir pilies – teismai.

1764 m. pastatytas Biržuvėnų koplytstulpis.

1784 m. Ubiškėje pastatyta bažnyčia, kuriai suteiktas Angelų sargų vardas. Statybomis rūpinosi Kasparas Šliakauskas (Katutytė L., 2001).

1789 m. duomenimis, Telšiuose žydams priklausė 7 siuvėjų, 3 skardininkų namai, 3 žydų knygų knygynai, 5 krautuvės, bravoras, 17 karčiamų.

1794 m. skulptorius Jurgis Mažeika Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje sukūrė Jėzaus Nazariečio, Šv. Barboros altorius, įrengė ir 8 skulptūromis papuošė medinę sakyklą.

1794 m. Podhaiskis Tomas (Podhaijski Tomasz) baigė kurti Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 4 altorius.

1794 m. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą koncekravo vyskupas Tadas bukota ir jai suteikė Loreto Dievo Motinos ir šv. Antano Paduviečio titulą.

1794 m. Eligijus Kaunackis, Kaunatavos savininkas, netoli savo dvaro, giminės kapinėse, pastatė katalikų bažnyčią.

1799 m. Telšių seniūniją, arba valsčių, amžinam naudojimui Rusijos caras atidavė paskutiniajam Telšių laikytojui Henrikui Zabielai. Tačiau Telšių miestą vis dėlto paėmė iždo žinion.

1799 m. Tryškius valdė Mykolas Oginskis.

1799 m. Telšiuose buvo 85 kiemai.

1804 m. birželio 10 d. sudarytas Telšių miesto planas.

1824 m. įkurta civilinė Telšių miesto ligoninė.

1834 m. Vainočių kaime veikė mokykla.

1849 m. Motiejus Valančius paskiriamas Žemaičių vyskupu.

1849 m. įsteigta pirmoji valdinė žydų mokykla Žemaitijoje buvo Telšiuose (kitur teigiama, jog ši mokykla įkurta 1859 m.).

1854 m. išleistas Adamo Zawadzkio knygyno Varniuose katalogas “Uwiadomienie o dzielach polskich...“ (Pranešimai apie lenkiškus leidinius).

1854 m. Luokės miestelio Visų Šventųjų bažnyčiai pagaminti vargonai.

1859 m. pristatytas šv. Antano Paduviečio katedros bokštas. Architektas F. Rimgaila.

1864 m. ant Vilniaus kalvos pradėta statyti mūrinė cerkvė vietoj nugriautos parapijinės katalikų bažnyčios. Statybos baigtos 1867 m.

Nuo 1864 m. iki 1866 m. Džiuginėnų dvare gyveno rašytoja Žemaitė.

1864 m. Tryškiuose įsteigta valdinė pradinė mokykla.

1864 m. Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į Kauną.

1869 m. Telšių miesto gatvės pradėtos apšviesti „Liuks“ tipo šviestuvais.

1879 m. Telšiuose buvo įsteigta žydų rėmėjų išlaikoma amatų mokykla merginoms ir internatas neturtingoms mergaitėms.

1884 m. Tryškiuose įsteigta vaistinė.

1884 m. Žarėnuose įsteigta Pašto agentūros stotis.

1889m. Lauko Sodoje pastatyta Šv. Joakimo bažnyčia.

1889 m. Telšiuose jau buvo įsikūrusi „Khoveivei Zion“ organizacija.

1894 m. Chaimas Kaplanskis Telšiuose atidarė fotoateljė.

1899 m. kun. Vincentas Juzumas užbaigė savo veikalą „Žemaičių vyskupijos aprašymą“, kuris išleistas 2013 m.

1909 metais Telšiuose pastatyti pastatai, turintys architektūrinę vertę (Respublikos g. 10; Respublikos g. 13; Turgaus a. 16).

1909 m. S. Narutavičius, B. Budrikis, P. Šimkevičius su bendraminčiais įsteigė draugiją berniukų gimnazijai pastatyti (draugija įgyvendino pagrindinį savo tikslą – berniukų gimnazija Telšiuose buvo pastatyta).

1914 m. Telšių mieste atidaryti žemės ūkio kursai.

1919 m. spalio 5 d. Telšių apskrities gyventojai pasirašė raštą LR Ministrui Pirmininkui M. Šleževičiui apie paramą Lietuvos valdžiai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

1919 m. gegužės 28 d. Telšiuose atidaryta žydų ligoninė (inicijavo žydų draugija „Ozė“).

1919 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ berniukų gimnazija.

1919 m. sausio–vasario mėn. Telšiuose dirbo Žemaitijos karinis revoliucinis komitetas.

1919 m. lapkričio 23 d. Telšių automobilių draugijos steigėjai kreipėsi paramos į prekybos ir pramonės ministrą E. Galvanauską.

1919 m. plačiajai visuomenei pritariant ir pirmojo Telšių karo komendanto paragintas F. Milevičius įsteigė Telšių šaulių būrį, kuriam ilgesnį laiką ir vadovavo.

1919 m. Pavandenėje pastatytas ąžuolinis kryžius kaime siautusios vaikų ligų epidemijos aukoms atminti. Nugriautas 1952 m.

1919-1920 m. Telšių burmistras buvo Liudvikas Abromavičius (1888 –1966).

1924-1926 m. nutiestas Telšių-Kužių geležinkelis.

1924 m. ,,Kanklių‘‘ draugijos choras dalyvavo Pavasarininkų Dainų šventėje Šiauliuose liepos 5–6 d. ir Kauno Dainų šventėje rugpjūčio 23 –24 d.

1924 m. Konstantino Dobrovolskio ir T. Budraičio iniciatyva įsteigtas pirmasis Žemaitijos simfoninis orkestras.

1924 m. įkurtas „F. Milevičiaus knygynas“, veikė iki 1941 m.

1924 m. sausio 28 d. įkurta Telšių meteorologijos stotis. Stoties viršininkė Adelė Gegeckienė.

1924 m. Kaunatavoje pastatyta nauja akmens mūro bažnyčia (Kviklis B., 1980, p. 150).

1929 m. rugpjūčio 10 d. jaunieji žemaičių literatai pakvietė į pirmąjį literatūros vakarą.

1929 m. išleistas F. Milevičiaus knygyno knygų katalogas Telšiuose, (Kaunas, 1929–1930 m.).

1929 m. pastatyti Vyskupų rūmai, turi architektūrinę vertę (architektas V. Dubeneckis, inžinierius P. Taračkovas).

1934 m. gruodžio 29 d. Telšių miesto burmistru paskiriamas Paulius Gudzinskas.

1934-1937 m. Kauno inžinierius P. Butrimas ir Kočeguras sudarė Telšių miesto topografinę-geodezinę nuotrauką.

1934 m. vasario mėn. Telšiuose Gedimino g. atidaryta moderni žydų ligoninė, vadovaujama Noelio Minuchino.

1934 m. Telšiuose pastatyta kvadratinio plano mūrinė 2 aukštų buvusi amatininkų sinagoga (Telšės g. 5).

1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis.

1934 m. 08 26 Telšių miesto gyventojai kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl turgavietės iškėlimo į miesto centrą.

1934 m. rugsėjo mėn. Luokėje įvyko didžiulis gaisras, kurio metu sudegė visas miestelio centras ir artimiausios gatvės.

1934 m. Telšiuose įvyko žemės ūkio paroda.

1934 m. Telšių šauliai surengė knygų rinkimo Klaipėdos krašto šauliams vajų.

1934 m. po ilgo teismo katalikams grąžinta cerkvė ant Vilniaus kalvos, kuri paversta bažnyčia.

1939 m. Telšiuose įvyko didysis katalikų vyrų kongresas.

1939 m. vasarį Telšių moterų šaulių būrys (III) nusprendė organizuoti knygų rinkimo vajų ir steigti biblioteką.

1939 m. pastatytas pastatas, turintis architektūrinę vertę Telšių senamiestyje (Kalno g. 16).

1949 m. rugsėjo 29 d. nustojo veikti profesionalus Žemaičių dramos teatras (veikė nuo 1940 m.).

1954 m. įkurta melioracijos statybos ir montavimo valdyba.

1959 m. Telšiuose buvo 13 460 gyventojų.

1959 m. įkurtas saviveiklinis Telšių teatras, dabar – Žemaitės dramos teatras. Jame dirbo režisierius E. Karanauskas.

1959 m. buvusios Amatų mokyklos patalpose įkurta Telšių taikomosios dailės mokykla.

1959 m. Telšiuose pradėjo veikti Kelių statybos valdyba Nr. 3.

1959 m. pastatytas kino teatras „Džiugas“.

1964 m. E. Radžius inscenizavo Žemaitės „Petrą Kurmelį“. Už šį spektaklį Telšių mėgėjiškam teatrui buvo suteiktas „Žemaitės“ vardas.

1969 m. architekto A. Miškinio atliktų architektūrinių-urbanistinių tyrimų pagrindu atrinkti ir patvirtinti 62 vietinės reikšmės urbanistikos paminklai, kurių tarpe ir Telšių senamiestis, nubrėžtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklo ribos ir išskirti 5 saugotini pastatai.

1969 m. kovo 20 d. "Šatrijos" kolūkyje atidarytas Gaulėnų muziejus. 1973 m. muziejus perkeltas į Gaulėnų mokyklos patalpas.

1974 m. pastatytas Telšių kultūros rūmų priestatas.

1984 metais įrengta vandens nugeležinimo bei antro pakėlimo stotis Telšiuose, pajėgumas - 20 tūkst. m3/parą.

1984 m. Telšiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkų kūrybinė stovykla.

1984 m. Telšiuose pradėjo veikti Sūrių gamykla, vėliau reorganizuota į AB „Žemaitijos pieną“.

1989 m. Telšių vyskupo Antano Vaičiau dekretu atkurta Telšių kunigų seminarija. Jos rektoriumi skiriamas Kazimieras Gasčiūnas.

1989 m. įkurtas Telšių vyskupijos Caritas kaip karitatyvinė organizacija.

1989 m. Reginos ir Algimanto Chmieliauskų iniciatyva suburtas Telšių politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“, kuriam vadovauti pradėjo Milda Ulkštinaitė.

1989 m. kovo 10 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 53 Telšių senamiesčiui suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Telšių rajono žmonės prie Žemaitės vidurinės mokyklos minėjo Ribentropo-Molotovo pakto 50-ies metų sukaktį.

1989 m. rugsėjo 1 d. Telšių taikomosios dailės technikumas buvo reorganizuotas į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.

1989 m. Telšių rajone gyveno 16 275 įvairaus dydžio šeimos ir 4 799 vieniši žmonės.

1989 m. rajone buvo 12 kolūkių, 9 tarybiniai ir 3 kitos paskirties ūkiai.

1989 m. susikūrė Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, kuriam vadovauja Rita Macijauskienė.

1994 m. Telšiai tampa apskrities centru.

1994 m. gegužės 31 d. Telšių senamiestis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.

1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino atkurtą Žemaitijos herbą ir vėliavą.

1999 m. Telšiuose gyveno 34,9 tūkst. žmonių.

1999 m. Varniuose pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui, vienam iš lietuviškos raštijos pradininkų, Mikalojui Daukšai, skulptorius Arūnas Sakalauskas.

1999 m. Telšiuose pradėtas eksploatuoti natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ gręžinys ( 689 m. gylis).

1999 m. Varniuose gyveno 1761 žmogus ir sudarė tik 2,9 proc. rajono gyventojų.

1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.

Parengė vyr. bibliografė Kristina Momkienė

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas "Septintoji kalva"

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas ,,Septintoji kalva" 2023 m.

NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Telšių apskrities jaunimo (14-29 m.) literatūrinių kūrinių konkursas (toliau vadinamas Konkursu) yra viena iš jaunimo saviraiškos, kūrybiškumo, pilietiškumo, tautiškumo ugdymo formų.

2. Konkursą organizuoja Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka. Partneriai: Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo, Švietimo ir sporto skyriai, Telšių laikraščių ,,Kalvotoji Žemaitija", ,,Telšių žinios" redakcijos.

II. Tikslai ir uždaviniai

1. Skatinti jaunimo literatūrinę saviraišką.

2. Ugdyti aktyvius piliečius, kūrybiškai suvokiančius kultūros vertybes ir gebančius jas įprastinti.

3. Padėti užmegzti kūrybinius ryšius, supažindinti su literatūrine visuomene, įtvirtinti kūrėjo pozicijas kultūrinėje aplinkoje.

III. Dalyviai

1. Konkurse gali dalyvauti įvairiose mokyklose besimokantis bei dirbantis jaunimas nuo 14 iki 29 m., atsiuntęs poezijos, prozos ar dramos kūrinių.

IV. Konkurso organizavimas

1. Konkursas organizuojamas Telšių regione. Konkurso baigiamasis vertinimo etapas vyks 2023 m. gruodžio mėn. - 2024 m. sausio mėn. Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje.

2. Kūriniai siunčiami iki 2023 m. gruodžio 28 d. imtinai (Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursui ,,Septintoji kalva", Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, Respublikos g-vė 18, LT– 87333, Telšiai. Voke turi būti po 2 kūrinių kopijas, autoriaus fotografija, elektroninės laikmenos. Arba siųsti e-paštu:   Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.  , geriausia elektroninę versiją siųsti elektroniniu paštu, nesant tokios galimybės galima ją pridėti įrašytą diskelyje, autoriaus foto taip pat galima siųsti elektroniniu paštu).

3. Konkurso kūriniai aptariami ir vertinami 2 grupėse: poezijos, prozos – dramos. Kūrybos apimtis - poezija: 3-5 kūriniai; 2) proza – drama: iki 3 kūrinių, ne daugiau 3-5 mašinraščio puslapių. Būtina nurodyti kūrinio pavadinimą, žanrą, autoriaus vardą, pavardę (jei moksleivis, klasę), vadovą (jeigu yra), adresą (jei moksleivis, mokyklą). Pridėti autoriaus fotografiją, elektroninę laikmeną (diskelį).

4. Geriausių kūrinių autoriai kviečiami į baigiamąjį iškilmingą renginį Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje, kur bus apdovanojami literatūrinėmis premijomis.

V. Kūrybos vertinimas

1. Kūrybą vertina Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija: rašytojai, žurnalistai, literatūros kritikai, pedagogai, savivaldybės administracijos atstovai.

VI. Vertinimo kriterijai:

1. Meniškumas, formos ir turinio originalumas, temos atskleidimas, pilietiškumas, aktualumas, savitumas.

VII. Apdovanojimas

1. Prizininkai apdovanojami Telšių rajono savivaldybės padėkos raštais, literatūrinėmis premijomis. Geriausi kūriniai bus spausdinami Telšių laikraščiuose ,,Kalvotoji Žemaitija",  ,,Telšių žinios", bei respublikiniuose leidiniuose.

Telefonai pasiteirauti:

Telšių rajono Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja atliekanti Bibliotekos direktoriaus funkcijas  Vida Urnikienė, tel.: +370(672)12472;

el. paštas: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Datų kalendorius 2023

Telšių rajono žymių datų kalendorius  2023 metams

2023 metais sukanka:

SAUSIO

1 d. - 215 metų

Tadas Dobševičius. Rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1808 m. sausio 1 d. Juodeikiuose (Telšių r.), mirė 1881 m. birželio 16 d. ar 23 d. Žitomire (Ukraina).

6 d. – 90 metų

Aurelija Genovaitė Zinkevičiūtė. Menotyrininkė, metalistė.  Gimė 1933 01 06 Biržuose. Nuo 1962 m. dirbo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

6 d. – 85 metai

Eugenija Pleškytė. Aktorė. Gimė 1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Rietavo valsčius, mirė 2012 m. lapkričio 3 d. Vilniuje. Kraštietė aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. mokykloje.

11 d. – 110 mirties metinės

Jurgis Petras Daukantas. Gimė 1826 m. balandžio 29 d. Mitkaičiuose, Telšių paviete. Mirė 1913 m. sausio 11 d. Tiškų dvare, Telšių paviete. Rusijos imperijos gydytojas ir valstybės patarėjas, dirbęs Sant Peterburge ir Žemaitijoje. (www.lituanistika.lt)

17 d. – 100 metų

Kostas Juknevičius. Pedagogas, skautas. Gimė 1923 metų sausio 17 dieną Užežerės kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Mirė 2001 m. Telšių 3-oje vidurinėje mokykloje buvo vokiečių kalbos mokytojas. Ten dirbo iki pensijos, 1983 m. Atgimimo metais 1990 05 26 – 1990 06 03 buvo pirmosios Telšiuose filatelijos parodos dalyvis, kaip ir kiti — apdovanotas medaliu.

18 d. – 195 metai
Karolina Praniauskaitė. Pirmoji lietuvių poetė, rašiusi lietuviškai. Gimė 1828 m. sausio 18 d. netoli Telšių, mirė džiova 1859 m. gegužės 26 d. Utenoje.

18 d. – 105 metai
Jonas Vasys Vasiliauskas. Memuaristas. Gimė 1918 sausio 18 d. Pavirvytyje (Luokės vals. Telšių raj.).

19 d. – 95 metai

Jurgis Mališauskas. Mažosios Lietuvos tyrėjas, kraštotyrininkas, pedagogas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. Mirė 2013 m. birželio 27 d. Klaipėdoje. Filologijos dr. (1969). Klaipėdos universiteto docentas (1974). 1944 su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 grįžo į Lietuvą.

20 d. – 100 metų
Stasė Niūniavaitė. Pedagogė, poetė, režisierė. Gimė 1923 m. sausio 20 d. tuometinės Šiaulių

apskrities, Tryškių valsčiaus, Maldenių kaime (dabar – Telšių rajono savivaldybės teritorija). Mirė 2002 m. liepos 2 d. Telšiuose, palaidota Tryškių kapinėse (Telšių r.).

27 d. – 80 metų

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d. (gimė 1876 04 21 Parausių k., Vilkaviškio r.). Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų - „Ovidijus. Biografija. Autobiografija" (Telšiai, 1928).

28 d. – 90 metų

Nijolė Misiūnienė. Mokslininkė, gydytoja kardiologė. Gimė 1933 01 28 Telšiuose.

VASARIO

5 d. – 120 metų
Antanas Kojelis. Chorvedys, vargonininkas, pedagogas. Gimė 1903 m. vasario 5 d. Telšių raj. Mirė Prienuose 1976 m. liepos 4 d.

10 d. – 65  metai

V. Kišonaitė-Bagdonienė. Gydytoja. Gimė 1958 vasario 10 d. Tėvas - žinomas tautodailininkas tapytojas Adolfas Kišonas. 1981 m. baigė medicinos institutą. 1983 m. sugrįžo į Telšius kur gyvena bei dirba gydytoja odontologe.

12 d. – 115 metų
Petras Gintalas. Rašytojas, aktorius. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Telšių r. Rubežaičių kaime, mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Valstybės teatro dramos studijoje. Kauno „Žvaigždikio” teatro aktorius, redagavo Klaipėdoje leistą „Darbininkų balso” laikraštį, rūpinosi Žemaičių teatro įsteigimu 1941 m., po karo dirbo Telšių ir Klaipėdos laikraščių redakcijose.

19 d. – 80 metų
Petras Glodenis. Futbolininkas. Gimė 1943 02 19 Telšiuose, mirė 2003 07 29 Rietave. Geriausias Lietuvos futbolininkas (1965, 1973), SSRS sporto meistras (1966). Karjerą pradėjo Telšių "Džiugo" (1958-1959), "Masčio" (1960-1961) ekipose.

25 d. – 125 metai

Viktoras Reimontas. Karo lakūnas, pulkininkas leitenantas. Gimė 1898 m. vasario 25 d. Mirė 1947 m. vasario 28 d. Išleido knygą „Aviacijos vadovėlis I dalis“ (1938 m.).

KOVO

4d.  – 65 metai

Virginija Baltraitienė. Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja. Gimė 1958 m. kovo 4 d. Želvaičių kaime, Telšių raj. 2012-2016 m. buvo Seimo narė.

10 d. – 145 metai
Juozas Dabužis (Dabužinskis, Dobužinskis. Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1878 m. kovo 10 d., Šeduvos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, Rusijos imperijoje. Mirė 1934 m. birželio 22 d. Pašvitinyje, Šiaulių apskrityje. Klebonavo Mažeikiuose, Telšiuose, nuo 1927 m. –Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kapitulos kanauninkas.

20 d. – 75 metai
Petras Kimbrys. Publicistas, vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido 2 savo kūrybos knygas (1994,1996).

20 d. – 50 metų

Irena Daubarienė. Poetė. Gimė 1973 m. kovo 20 d.

21 d. – 155 metai
Joana Narutavičienė Bilevičiūtė. Mokytoja, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos moteris įgijusi aukštąjį išsilavinimą Vakaruose – Ciuriche (Šveicarija), nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona. Gimė 1868 m. kovo 21 d. Klyšiuose, Rusijos imperija. Mirė 1948 m. vasario 19 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublikoje. 1907 m. išvyko į Telšius, kur savo įsteigtoje privačioje mergaičių progimnazijoje mokė aritmetikos ir lenkų kalbos.

21 d. – 125 metai
Aleksandras Tenisonas. Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Gimė 1898 03 21 Lampėžos vienkiemyje (Latvijoje). Nuo 1922 m. Telšių miškų urėdijos, vėliau Plungės girininkas. Parašė „Žemaitijos girių takais” (1975). Mirė 1986 12 22 Belgijoje.

21 d. – 50 metų

Albinas Jasenauskas. Vargonininkas, chorvedys, pedagogas. Mirė 1973 m. kovo 21 d. Telšiuose ( gimė 1886 02 28 ). Nuo 1933 m. su pertraukom iki mirties 1973 m. kovo 21 d. gyveno Telšiuose. Vadovavo Telšių katedros chorui, grojo vargonais, rengė bažnytinio choro koncertus visuomenei.

22 d. – 155 metai
Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost). Filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose Šilutės apskrityje, Prūsijos karalystėje. Mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietijoje. Dirbo Telšių „Saulės“ gimnazijoje.

23 d. – 55 metai

Arūnas Šikšta. Lietuvių vadybininkas, buvęs AB „Teo LT“ vadovas. Gimė 1968 d. kovo 23 d. Telšiuose. Mirė 2021 m. spalio 30 d. Vilniuje.

25 d. – 70 metų

Vlada Folinaitė. Poetė, literatė. Mirė 1953 m. kovo 25 d. Telšiuose. Palaidota Telšiuose, šeimos kape. Gimė 1884 m. spalio 27 d. Lieplaukėje. Slapyvardžiai: Vapsva, Širšė, Felje-Tonas, Fėja ir kt.

25 d. – 180 metų

Elijas von Cionas (Elias von Cyon). Lietuvos žydų kilmės rusų-prancūzų fiziologas, gydytojas, profesorius ir visuomenės veikėjas. Gimė 1843 m. kovo 25 d. Telšiuose. Mirė 1912 m. spalio 23 d.

29 d. – 85 metai

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Mirė 1938 m. kovo 29 d. Vilniuje (gimė 1874 m. spalio 2 d. Telšiuose).

BALANDŽIO

15 d. – 125 metai

Goeldnerytė-Augustaitienė, Vanda. Chemikė, vaistininkė. Gimė 1898 m. balandžio 15 d. Telšiuose. Mirė Miunchene 1968 m.

19 d. – 115 metų

Steponas Stulginskis. Inžinierius architektas, docentas. Gimė 1908 m. balandžio 19 d. Sankt Peterburge. Mirė 1995 m. kovo 17 d. Vilniuje. Projektai: 1936 m. – Telšių Žemaitės gimnazija, 1937 m. – kino teatras Telšiuose, 1938 m. – Žemaičių muziejus „Alka“, 1939 m.  – Telšių ligoninė.

21 d. – 50 metų

Darius Trijonis. Vyskupas. Gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose.  2017 m. buvo Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomas.

25 d. – 150 metų
Prof. Jonas Šimkus. Visuomenės ir politikos veikėjas, farmacininkas, chemikas. Gimė 1873 balandžio 25 d. Dūseikių valsčiaus, Sūrupio kaime. 1918 m. gruodžio–1919 m. spalio mėnesiais (su trumpa pertrauka) buvo prekybos ir pramonės, o 1921 m. balandžio–1922 m. vasario mėnesiais – krašto apsaugos ministras. 1922-1923 m. buvo pirmasis Lietuvos universiteto rektorius Kaune (dabar Vytauto Didžiojo universitetas). (www.zemaiciuzeme.lt)

28 d. – 95 metai

Algirdas Kazragis. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1928 04 28 Darbėnuose, Kretingos r. Mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje. Dirbo Telšių rajono laikraščio redakcijoje. Paskelbė apsakymų bei vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai", "Ką slepia gelmė". Mirė Telšiuose 1969 04 24.

28 d. – 95 metai

Paulius Beresnevičius. Lietuvos istorikas, pedagogas, partinis veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Virmėnuose, Nevarėnų valsčius, mirė 1996 m. gruodžio 18 d. Vilniuje.

GEGUŽĖS

7 d. – 65 metai

Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1958-05-07 Svėdasuose Anykščių raj. Nuo 1982 m. iki šiol O. Neniškis gyvena ir dirba Telšiuose Vilniaus dailės akademijoje dėstytoju. Kuria portretus, dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, medalius, memorialinius objektus.

12 d. – 65 metai

Virginijus Liubšys. Futbolininkas, treneris. Gimė 1958 05 12 Telšiuose.  2 kartus (1993, 2005) Lietuvos čempionas, 3 kartus (2003, 2004, 2006) vicečempionas. 2007 m. suteiktas KKSD sporto garbės komandoro ženklas.

23 d. – 140 metų
Feliksas Milevičius. Knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas. Gimė 1883 m. gegužės 23 d. Telšiuose, mirė 1965 m. kovo 3 d. Telšiuose.  Jo iniciatyva Telšiuose buvo parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis. Vadovavo "Kanklių" draugijai.

24 d. – 95  metai
Birutė Ona Boreišienė. Lietuvos pedagogė, žurnalistė, redaktorė. Gimė 1928 m. gegužės 24 d. Aleniškyje, Stačiūnų valsčius, Šiaulių apskritis. Telšių vidurinės mokyklos mokytoja ir mokymo dalies vedėja. 1955–1960 m. Telšių rajono laikraščio „Komunizmo aušra“ redaktorė.

30 d. – 105 metai
Vincas Jonikas. Poetas. Gimė 1918 m. gegužės 30 d. Mantvyduose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido keletą poezijos rinkinių: „Trys margi laiškeliai” (1947), „Pakeleiviai” (1949), „Sielvarto raudos” (1951), „Lydėjau viešnią vėtroje” (1968).

BIRŽELIO

6 d. – 85  metai
Jonas Kauneckas. Gimė 1938 m. birželio 6 d. Trajoniškio kaime (Pasvalio r.), valstiečių šeimoje. 1977-1983 m. - Telšių katedros vikaras. 1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. - Telšių seminarijos dvasios vadas, nuo 1990 m. - Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys. 1993 m. popiežiaus paskirtas

monsinjoru. Nuo 1994 m. - Telšių ateitininkų dvasios vadas. 2000 05 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 08 05 d. Nuo 2013 08 10 – Panevėžio vyskupas emeritas.

8 d. – 95 metai

Regina Stonkutė Žukienė. Mokslininkė ekonomistė, vaistininkė, kraštotyrininkė. Gimė 1928-06-08 Luokėje (Telšių r.).

8 d. – 80 metų

Antanas Saunorius. Kunigas. Gimė 1943 m. birželio 8 d. Barakaučyznos kaime (dabar Pagirgždūtis), Telšių raj.  Baigęs pogrindžio kunigų seminariją 1988 01 25 naktį kun. Vincento Vėlavičiaus bute po 5 dienų rekolekcijų tuometinio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus įšventintas diakonu ir kunigu. 2020 12 07 palaidotas Kvėdarnos bažnyčios šventoriuje.

16 d. – 200 metų

Aleksandras Beresnevičius. Vyskupas. Gimė 1823 06 16 Švelniuose, Pašušvio vls. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Artimas Motiejaus Valančiaus giminaitis. Buvo paskirtas Varnių seminarijos rektoriumi.

16 d. – 70 metų

Romualdas Kvintas. Lietuvos skulptorius. Gimė 1953 m. birželio 16 d. Žagarėje. Mirė 2018 m. spalio 20 d. Vilniuje. 1960 – 1971 m. mokėsi Telšių 3-ioje vidurinėje mokykloje (dabar – „Germanto“). Skulptūros „Žemaičių legendos“ Telšiuose autorius.

16 d. – 200 mirties metinės

Antanas Jackus Feliksas Klementas. Lietuvos poetas, vienas pirmųjų vadinamojo žemaičių sąjūdžio poetų. Mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. 1802-1808 m. Telšių teismo teisėjas. 1814-1817 m. Telšių apskrities vėliavininkas.

25 d. – 100 metų

Joana Vaigauskaitė-Misiūnienė. Gimė 1923 06 25 d. Luokėje. Buvo Luokės etnografinio ansamblio "Šatrija" vadovė iki 2001 m.

26 d. – 45 metai

Nerijus Dunauskas. Lietuvos futbolininkas, puolėjas, futbolo teisėjas, LFF generalinis direktorius (2016–2018). Gimė 1978 06 26 Telšiuose.

LIEPOS

1 d. – 60 metų

Rolandas Viršilas. UAB „Švyturys–Utenos alus“ generalinis direktorius, kraštietis. Gimė 1963 07 01 Telšiuose.

8 d. – 80 metų

Justinas Staugaitis. Vyskupas. Mirė 1943 m liepos 8 d. Telšiuose. Telšių vyskupu paskirtas 1926 04 05, konsekruotas 1926 04 25, o vyskupo sostą užėmė 1926 05 24. Tapęs vyskupu, įkūrė Telšių seminariją ir jai pastatė trijų aukštų rūmus.

21 d. – 130 metų

Butkų Juzė (tikroji pavardė Juozas Butkus. Lietuvos pedagogas, poetas, dramaturgas, žurnalistas. Gimė 1893 m. liepos 21 d., senuoju stiliumi liepos 9 d. Pažvelsyje, Kulių valsčius, Telšių apskritis. Mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje).

24 d. – 95 metai
Antanas Rekašius. Lietuvos kompozitorius, pedagogas. Gimė 1928 m. liepos 24 d. Pavandenėje, mirė 2003 m. spalio 4 d. Vilniuje.

29 d. – 90 metų

Vladas Norgaila. Lietuvos žurnalistas, redaktorius. Gimė 1933 m. liepos 29 d. Telšiuose. 1953 m. baigė Telšių Žemaitės vid. M-klą. 1992 m. įkūrė ir redaguoja specialią radijo laidą jūrininkams ir klaipėdiečiams "Gimtinės švyturys". 1992 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos jūrų žurnalistų d-ją, jos prezidentas.

RUGPJŪČIO

9 d. – 90 metų

Irena Aleksaitė. Lietuvos teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1933 m. rugpjūčio 9 d. Telšiuose. Daugiau, kaip 450 straipsnių teatro, dramaturgijos klausimais lietuvių ir užsienio spaudoje autorė.

10 d. – 80 metų

Stasys Kašauskas. Lietuvos rašytojas, žurnalistas, leidėjas. Gimė 1943 m. rugpjūčio 10 d. Telšių aps. Birikų kaime.

26 d.- 100 metų

Vaclova Narvydaitė (Mirga Rudzinskienė). Dailininkė. Gimė 1923 08 26 Telšiuose.

RUGSĖJO

3 d. – 40 metų

Judita Urnikytė. Teatro aktorė. Gimė 1983 m. rugsėjo 3 d. Telšiuose.

6 d. – 140 metų

Adolfas Glodenis. JAV lietuvis, inžinierius. Gimė 1883 09 06 Patausalėje, Telšių vls. ir aps. Mirė 1968 06 30 Santa Barbaroje, CA. Kaune įkūrė degto gipso įmonę. 1953 m. apsigyveno JAV.

8 d. – 90 metų

Albertas Žulkus. Skulptorius, medžio drožėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Gimė 1933 m. rugsėjo 8 d. Janapolės kaime, Telšių r. Mirė 2016 m. vasario 1 d. Palangoje. (www.zemaiciuzeme.lt)

12 d. - 100 metų
Valerijonas Galdikas. Lietuvos dailininkas, grafikas. Gimė 1923 m. rugsėjo 12 d. Šiluose, Žarėnų valsčius, mirė 2012 m. spalio 18 d. Vilniuje. 1945–1948 m. mokėsi Vilniaus akademinio dramos teatro studijoje, 1945–1950 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute. Nuo 1950 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1983).

18 d. – 155 metai

Pranciškus Motiejus Urbonavičius (Pranas Urbanavičius). Lietuvos kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, Telšių vyskupijos generalvikaras. Gimė 1868 m. rugsėjo 18 d., Baublių dvare, Kartenos vls., Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija, mirė 1941 m. gegužės 27 d., Salantuose, Salantų vls., Kretingos aps., Lietuvos TSR, Tarybų Sąjunga.

SPALIO

1 d. – 145 metai
Antanas Jasūdis. Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius. Gimė 1878 m. spalio 1 d. Puodžiai, Utenos valsčius, mirė 1963 m. rugpjūčio 14 d. Užupė, Telšių raj.

13 d. – 50 metų

Evaldas Pašilis. Teisininkas. Gimė 1973 m. spalio 13 d. Telšių raj. 1991 m. baigė Tryškių vidurinę mokyklą.

27 d. – 115 metų

Simonas Laniauskas. Ekonomistas, pedagogas. Gimė 1908 m. spalio 27 d. Nevarėnuose. Priklausė Simono Daukanto draugijai. Mirė 1982 m. kovo 17 d. Ohajo valst., JAV.

LAPKRIČIO

3 d. – 75 metai
Hubertas Smilgys. Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas. Gimė 1948 m. lapkričio 3 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius, dab. Telšių raj. 1956-1959 m. mokėsi Tryškių vidurinėje mokykloje.

17 d. – 95 metai

Benediktas Gaižauskas. Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas. Gimė 1928 m. lapkričio 17 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius. 1978 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje gamtos apsaugos muziejų.

21 d. – 130 metų

Pranciškus Ramanauskas. Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys, spaudos darbuotojas. Gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Kudoniuose, Betygalos valsčius, mirė 1959 m. spalio 15 d. Telšiuose.

22 d. – 40 metų

Antanas Kalinauskas. Žymus pokario Žemaitijos matematikas. Mirė 1983 m. gruodžio 22 dieną Telšiuose (gimė 1905 metų rugsėjo 15 dieną JAV, Bajone (dabar Bostonas)). Palaidotas Telšių senosiose kapinėse. Nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje, nuo 1947 m. Mokytojų seminarijoje.

26 d. – 155 metai
Leopoldas Petras Andrijauskas. Lietuvos tapytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Kentralių dvaras, Telšių apskr., mirė 1947 m. spalio 10 d. Telšiuose.

29 d. – 65 metai

Vacys Vaivada. Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1958 m. lapkričio 29 d. Telšiuose.

GRUODŽIO

15 d. – 55 metai

Adolfas Nezabitauskis (nuo 1940 m. Zabitis). Žurnalistas, muziejininkas. Mirė 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Gimė 1901 m. 1921 m. mokėsi Telšių gimnazijoje. Nuo 1968 07 01 dirbo Telšių kraštotyros muziejuje moksliniu bendradarbiu.

21 d. –100 metų

Vytautas Giedraitis. Stalo teniso treneris, sporto organizatorius. Lietuvos nusipelnęs sporto treneris (1990). Vienas stalo teniso pradininkų Telšiuose. Telšių miesto garbės pilietis (2006). Gimė 1923 m. gruodžio 21 d. Telšiuose.

30 d. – 70 metų
Antanas Kontrimas. Stipriausios barzdos planetoje savininkas. Gimė 1953 m. gruodžio 30 d. Barzda kilnoja svorius (alaus statines, maišus su grūdais, televizijos žvaigždes). Buvęs Degaičių seniūnas (paskirtas nuo 2009 08 18).

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos

E.Urniežius. Bibliotekininkas, poliglotas. Gimė 1908 metais Ožtakių kaime, Varnių valsčiuje. Baigė Telšių vyskupo M.Valančiaus gimnaziją. Mokėjo devynias kalbas.

Petras Liukpetris. Dailininkas, dėstytojas. Gimė 1928 m. Alytuje. Mirė 2007 m. Telšiuose. 1952 m. P.Liukpetris pradėjo dėstyti tuometiniame Telšių dailės technikume — dabartiniame Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete.

Eugenijus Skerstonas. Docentas, lektorius, įvaizdžio guru, puikių madą ir interjerų stilius analizuojančių knygų autorius. Gimė 1958 m. Telšiuose.

Aloyzas Kruopys. Teisininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas. Gimė 1963 m. Nerimdaičiuose.

Rafaelis Izaokas Golcbergas. Gimė 1883 m. Kaune. Mokytojas, žydas, judėjas. Telšių žydų mergaičių gimnazijos „Javne“ direktorius. (www.lrs.lt)

Bonaventūras Andrijauskas. Siraičių dvaro valdytojo Engelberto Leopoldo Andrijausko brolis, gydytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys. Gimė 1833 m. Kentralių dvare, Telšių r. Mirė apie 1880 m. Sibire. (www.lietuviai.lt/wiki)

Jonas Stanevičius. Paskutinis Kaunatavos dvaro (Telšių r.) valdytojas gimė 1823 m. Padubysio dvare.  Mirė 1904 m. Rusijoje, Jekaterinoslavo gubernijoje, Kamenskoje. Vadovavo sukilėlių būriui mūšyje prie Tryškių su carinės Rusijos kariuomenės daliniais (Šalt. Kalvotoji Žemaitija 2022-10-11 Nr. 79, p. 8, 11).

KITI MIESTUI IR RAJONUI SVARBŪS ĮVYKIAI

1253 m. balandžio 4 d. „Kuršo žemių pietinių sričių dalybos akte“, tarp Kuršo vyskupo Henriko ir vokiečių Teutonų ordino, pirmą kartą paminėti: Gadūnavas, Lieplaukė, Viešvėnai, Alsėdžiai, Biržuvėnai, Nevarėnai, Žarėnai, Baltininkai.

(kn. Žemaičių istorijos virsmas, sud. A. Ivinskis, 2004; J. Girdvainio str. www.kalvotoji.lt)

1413 m. pradėtas Žemaitijos apkrikštijimas. (telsiuvyskupija.lt)

1528 m. pirmą kartą paminėti Žarėnų dvaras ir miestelis (Telšių r.). (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 165).

1538 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Tryškiai.

1563 m. pirmą kartą paminėti Degučiai, Pabalvė, Stakminiai, Sukančiai, Vainočiai, Žaduvėnai (Telšių r.). (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 186).

1568 m. pirmą kartą paminėti Geruliai (Telšių r.). (Šalt.ten pat p. 191.).

1583 m.  Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėti Siraičiai, kaip dvaras, valda Telšių valsčiuje.

1613 m. vasario mėn. Varniuose mirė vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša. (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 230).

1623 m. savo veiklą pradėjo Varnių kunigų seminarija.

1738 m. Telšiuose gyveno 36 šeimos (apie 240–280 žmonių).

1738 m. Kęstaičiuose jų savininkas Jonas Antanas Rimgaila pradėjo steigti ligoninę vargšams  (Telšių r.). (Juzumas, V., Žemaičių vyskupijos aprašymas, 2013, p. 332).

1743 m. Telšiuose vyko Telšių pavieto bajorų suvažiavimas (sesija).

1743 m. Varniuose įsikūrė vienuoliai rokitai, išlaikę ligoninę ir prieglaudą. (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 310).

Iki 1748 m. pastatyta Janapolės katalikų bažnyčia. (Šalt. Ten pat p. 312).

1793 m. Tryškiuose atkurta parapinė mokykla. (Šalt. Ten pat p. 340).

1793 m. Telšiuose vienuoliai bernardinai įsteigė triklasę mokyklą, kuri po 10 metų reorganizuota į šešių klasių (turėjo gimnazijos statusą).

1798 m. Telšiuose atidaryta pirmoji vaistinė (priklausė Wilhelmui fon Cygleriui).

1803 m. paskirtos lėšos Žemaičių kunigų seminarijai išlaikyti.

1818 m. buvo pastatyta evangelikų liuteronų kirkė Telšiuose.

1843 m. Telšiai priskirti Kauno gubernijai.

1843 m.  Telšiuose buvo 4371 gyventojas (iš jų 2708 – žydų tautybės). Mieste buvo 227 pastatai (iš jų 6 – mūriniai).

1853 m. Gadūnave (Telšių r.) atidaryta parapijinė mokykla. (kalvotoji.lt)

1853-1866 m. Varniuose veikė Adamo Zawadzkio knygynas.

1853 m. uždarytas bernardinų vienuolynas.

1863 05 21 (pagal tuomet galiojusį Julijaus kalendorių gegužės 9 dieną) prie Tryškių įvyko Jono Stanevičiaus-Pisarskio vadovaujamų sukilėlių mūšis su carinės kariuomenės daliniais.

1868 m. gaisre sudegė visos Tryškių sinagogos.

1878 m. Telšiuose pradėjo veikti ugniagesių komanda.

1883 m. vaistinę Luokėje įsteigė provizorius Goldbergas.

1888 m. Žemaičių (Telšių) seminarijoje buvo įkurta slapta klierikų organizacija, po metų pasivadinusi „Šv. Kazimiero draugija“.

1893 m. balandžio mėnesį Telšiuose kilęs gaisras nuniokojo nemažai gyvenamųjų namų, ligoninę.

1893 m. architektas Piotras Serbinovičius suprojektavo Telšių katedros šventoriaus tvorą ir vartus. (www.jaunt.lt).

1898 m. pastatyta spirito gamykla – pirmoji didelė pramonės įmonė Telšių mieste.

1908 m. liepos 8–10 dienomis Telšius nusiaubė didysis gaisras (sudegė apie 400 statinių, tarp jų senoji žydų rabinų mokykla).

1908 m. rugpjūčio 2 dieną, Telšių gaisrinės patalpose buvo surengtas pirmas lietuviško choro koncertas – spektaklis.

1918 m. sausio 18 d. oficialiai įkurta „Saulės“ gimnazija. Ją įkūrė „Saulės“ draugija. Mokykla kelis kartus keitė pavadinimą – 1925 m. tapo valstybine vyskupo Valančiaus gimnazija, nuo 1940 m. pervadinta Telšių gimnazija, 1945 m., švenčiant 100-ąsias Žemaitės gimimo metines, mokyklai suteikiamas rašytojos vardas (Žemaitės vidurinė mokykla), 1995 m. suteikiama teisė steigti pirmąsias gimnazijos klases. (https://www.zemaite.lt/images/Mokyklos_knyga.pdf)

1918 m. spalio 2 d. Telšių miesto komitetas elektros stotį įsigijo iš Vokiečių apygardos valdybos. Pasibaigus koncesijos sutarčiai, Telšių miesto savivaldybė nutarė statyti savo elektrinę. Elektrinės pastatą suprojektavo inž. Jonas Sidabras. Stotis pradėjo veikti 1933 10 01.

1918 m. gruodžio 30 d. įkurtas pirmasis teismas Telšiuose bei pavadintas Telšių taikos teisėjo nuovada, o 1933 m. — Telšių apylinkės teismu.

1918 m. lapkričio 26 d. Telšiuose susirinkę 17 parapijų atstovai išrinko savo valdžią (Telšių apskrities komitetą, į kurį įėjo 25 žmonės).

1923 m. pradėjo veikti žydų mokytojų seminarija ,,Javne“ Telšiuose.

1923 m. vyko gyventojų surašymas Telšių apskrityje.

1923 m. Telšiuose leistas savaitraštis "Telšių žinios". Šis leidinys turėjo jumoristinį priedą "Telšių pliumpis".

1923 05 01 Vydūnas su gimnazistais ir mokytojais pasodino kaštonus prie teatro pastato.

1923 m. Telšių mieste buvo apie 4690 nuolatinių gyventojų.

1923 11 02 įkurta sporto asociacija „Džiugas“.  Ji vienijo Telšių futbolo ir krepšinio mėgėjus. 1995 m. klubas iširo. 2014 04 01 buvo įkurta nauja įstaiga VŠĮ „Telšių futbolo ateitis“, kuri nusprendė savo komandas vadinti „Džiugo“ vardu.

1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas Varniuose.

1928 02 16 popiežius Pijus XI Telšių kunigų seminarijos rektoriui Vincentui Borisevičiui suteikė prelato vardą.

1928 m. kunigo Antano Juozapavičiaus rūpesčiu Varniuose pastatytas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui (aut. Aleksandravičius).

1928-1929 m. Telšiuose buvo leidžiamas laikraštis „Žemaičių skautas“.

1928 m. Telšių vyskupijos kunigų seminarijai pastatyti erdvūs rūmai.

1928 m. Telšių žemė įsigijo spaustuvę ir čia pradėjo leisti knygas, kitus leidinius. (zemaiciuzeme.lt).

1933 m. spalio 1 d. Telšių elektros stotis pradėjo veikti. Elektrinės pastatą suprojektavo inž. Jonas Sidabras.

1933 m. Telšiuose leidžiamas laikraštis „Žibintas“.

1933 m. Telšiuose būta 28 gatvių (bendro 11,66 km ilgio). Aštuonios iš jų buvo grįstos akmenimis.

1933 m. Telšiai geležinkeliu sujungti su Klaipėda.

1933 m. rugpjūčio 15 d. iškilmingai atidaryta žydų ligoninė (dabartinis adresas – Gedimino f. 3 ). Ligoninę finansavo žydų bendruomenė ir išeivis iš JAV N. D. Krulis. Pastato autorius P. Sidabras (dailininko S. Sidabro brolis). (www.limis.lt)

1938 m. rugsėjo pradžioje muziejus iškilmingai atidarytas muziejus "Alka" įkurtas pagal architekto Stepono Stulginskio projektą.

1938-1940 m. veikė savotiška Lietuvos kariuomenės, Telšiuose įsikūrusio dalinio, pašto karvelių rengimo mokykla.

Nuo 1948 m. iki 1988 m. „Alkos“ muziejus vadintas Telšių kraštotyros muziejumi.

1958 m. išplėstas „Masčio“ fabrikas, prie jo įkurtas naujas pirštinių cechas.

1963 m. pradėtas įgyvendinti Žemaitijos kaimo muziejaus įkūrimo planas.

1975 m. pradėjo veikti Telšių kultūros mokykla.

1978 m.  atidarytas Telšių muzikos mokyklos skyrius Varniuose.

1988 10 30 Telšių Sąjūdžio iniciatyva Telšiuose virš muziejaus stogo suplevėsavo trispalvė. Tą dieną muziejui grąžintas senasis Žemaičių muziejaus "Alka" pavadinimas.

1988 m. atidarytas Telšių muzikos mokyklos skyrius Tryškiuose.

1988 m. pabaigoje buvo įsteigtas Laisvės lygos Telšių skyrius, kuriam vadovavo Gintaras Šidlauskas.

1988 11 23 buvo surastas senasis M. Valančiaus biustas Varniuose.

1988 m. Telšių senamiesčiui suteiktas nacionalinio lygmens senamiesčio statusas (parengus didelės apimties tiriamąją medžiagą).

1998 m. vasarį įteikta pirmoji ir kol kas vienintelė K. Praniauskaitės premija (steigėjas UAB "Kalvotoji Žemaitija"). Ji atiteko telšiškiui Lietuvos rašytojų sąjungos nariui Vytautui Stulpinui už knygą „Didysis kambarys“.

1998 08 01 Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla tapo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu.

2008 m. pastatyta skulptūra „Žemaitijos legendos“. Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną.

2013 m. Telšiuose buvo iškilmingai paminėtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus.

2013 m. Telšių miestas tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju ir buvo paskelbtas 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija priėmė sprendimą, kad Telšiai   2016 m. bus simbolinė Lietuvos kultūros sostinė (2016 m. kultūrinės veiklos pagrindas buvo šio miesto įgyvendinamas projektas „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“.

2013 m. įsteigtas Liudviko Stulpino medalis.

2018 m. birželio 9 d. Zakso kalno papėdėje atidengtas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui. Paminklą Telšiams padovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2018 m. Masčio pakrantė su 900 vietų amfiteatru pripažinta geriausiu kraštovaizdžio projektu Lietuvoje.

Pagal įvairius šaltinius parengė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Bibliografų grupės bibliografė Vilma Jomantaitė.

Papildė vyr. bibliografė Kristina Momkienė.

Telšiai, 2022, gruodis

Datų kalendorius 2022

Telšių rajono žymių datų kalendorius  2022 metams

2022 metais sukanka:

SAUSIO

1 d. – 95 metai

Kišonas, Adolfas, dailininkas tapytojas, dendrologas. Gimė 1927 m. sausio 1 d.  Mažeikiuose. Mokėsi ir dirbo Telšiuose. Gyvena Degaičiuose.

2 d. – 75 metai

Skirmantas, Petras, kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras, docentas  (1993). Gimė 1947 m. sausio 2 d. Padegupės k. (Telšių r.). Be kitų darbų, 1998 m. išleido knygą „1759 m. ZIWATO indeksas: Faksimilinis leidinys“ (su A.Girdeniu, abu įvadinio straipsnio autoriai).

17 d. – 85 metai

Antušas, Danielis Juozapas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus keramikas . Gimė 1937 m. sausio 17 d. Ražiukų k., Luokės vlsč., Telšių rajone. Gyveno Vilniuje. Mirė 2018 11 09.

26 d. – 95 metai

Vitas Valatka, Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojas. Paskelbė archeologinių straipsnių. Gimė Keturakių kaime, dabar Plungės raj., 1927 m. sausio 26 d. Mirė 1977 08 23. Palaidotas Telšių senosiose kapinėse.

26 d. – 85 metai

Paulina Debulevičienė, bibliografė. Gimė 1937 m. sausio 26 d. Micaičiuose, Telšių raj. Parengė bibliografines rodykles ,,Lietuvių liaudies menas“ (1975), ,,Viktorija Daujotyte-Pakerienė“ (1995) ir kt.  Dirbo ,,Minties“  l-kloje, LKLI, Lietuvos respublikinėje bibliotekoje.

30 d. – 95 metai

Teklė Kryževičiūtė, poetė. Gimė 1927 m. sausio 30 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.), mirė 1991 m. kovo 18 d. Telšiuose. Nuo 1932 m. gyveno Telšiuose. Periodikoje poeziją skelbė nuo 1945 m. „Eldijos“ leidykloje išleistas poezijos rinkinys "Prieš namų ugnį" (1991). Žemaitijos rašytojų bendrijos narė nuo 1990 m.

VASARIO

9 d.- 65 metai

Kęstutis Jablonskis, dainininkas, dainų autorius, gitaristas. Gimė 1957 m. vasario  9 d. Telšiuose. Išleido keliolika savo kūrybos kompaktinių  ir vinilinių plokštelių. Už kūrybiškumą ir kūrinių sklaidą jam buvo įteiktas Aukso ženklo medalis. Gyvena Telšiuose.

10 d. – 95 metai

Alma Adamkienė (Nutautaitė), prezidento V. Adamkaus žmona. Gimė 1927 02 10 Šiauliuose ir  gyveno iki 8 metų. Telšiuose Nutautai gyveno  Birutės g. 24. Lankė Telšių gimnaziją. 1944 m. emigravo į Vokietiją.

12 d.- 75 metai

Stasys Kasparavičius, lakūnas-instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas. Gimė 1947 m. vasario 12 d. Patumšių k., Telšių r. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku, 1993-2009 m. – Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius. Išleido  knygas: „Žemaitija – paslapčių žemė“ (2018), „Žemaitija yr“ (2021).

14 d. – 120 metų

Zuzana Jonikaitė, kalbininkė. Gimė 1902 m. vasario 14 d. Telšių apskr. Ylių k. Plungės r. Mokytojavo Telšių vid. mokyklose, apie 1923–1949) .

20 d. – 185 metai

Abrahamas Verneris, Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas, visuomenės veikėjas. Gimė 1837  m. vasario 20 d. Telšiuose kaip Abraham Aba. Mirė 1912 12 23 Londone.  1890 m. pasikeitė pavardę į Werner. 1859-1880 m. dirbo rabinu Telšiuose.

23 d. – 130 metų 

KOVO

1 d. – 120 metų

Pranas Genys, poetas, muziejininkas. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnuose (Telšių r.). Baigė Telšių gimnaziją, mokytojavo. Dirbo žurnalistu, vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“. Išleido eilėraščių rinkinius „Džiugo varpai“ (1929), „Atnašavimai“ (1935), „Rūpintojėliai“ (1941). Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.

2 d. – 95 metai

Baltuonienė (Alminaitė) Justina, pedagogė, žurnalistė, visuomenininkė, meno saviveiklos dalyvė, rašė scenarijus, proginius eilėraščius. Kūrė žemaičių tarme. Gimė 1927 m. kovo 2 d. Paežerės Rūdaičių kaime Platelių vls. Nuo 1953 m. iki  1982 m. dirbo Telšių rajoninio laikraščio redakcijoje. Mirė 2013 10 mėn. Palaidota Telšių senosiose kapinėse.

9 d. – 95 metai

Jadvyga Vainorienė, poetė. Gimė 1927 m. kovo 9 d. Didvyčiuose (Plungės raj.). Mirė 2008 08 24 Stonaičiuose (Plungės raj.). Dirbo mokytoja Telšių rajono mokyklose. Kūryba publikuota Telšių rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido kūrybos knygeles: „Atmink ir nuramink“ (1997), „Smilgos žydi“ , „Saulėlydžio žaros: proza“ (2001).

9 d. – 85 metai

Emilija Turskytė, bibliotekininkė (1963-1985), Tryškių bibliotekos vedėja, viena geriausių septinto dešimtmečio bibliotekininkų Telšiuose ir Lietuvoje. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą 1972 m. Gimė 1937 m. kovo 9 d. Mirė 2000 02 18.

11 d. – 110 metų

Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros  ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose bajoraitės Stefanijos Daujotaitės ir Telšių gydytojo Ivano Vladimirovo šeimoje.   Mirė 1999 02 20 Vilniuje. 

26 d. – 135 metai

Povilas Žadeikis, valstybės veikėjas, diplomatas. Gimė 1887 m. kovo 26 d. Varnių valsčiuje, mirė 1957 m. gegužės 11 d. Vašingtone. 1920 -1921 metais - Lietuvos misijos narys ir karinis įgaliotinis JAV, vėliau karinės misijos narys Prancūzijoje, pirmasis konsulas Čikagoje, generalinis konsulas Niujorke, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vašingtone.

29 d. – 60 metų

Sakalauskas Arūnas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas. Kauno valstybini akademinio dramos teatro, Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius  (nuo 1989 m.), Lietuvos teatro veikėjų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Gimė 1962 m. kovo 29 d. Varniuose.  

BALANDŽIO

3 d. – 100 metų

Vytautas Grybauskas, sportininkas, sporto veikėjas, treneris. Gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Rochesteryje įkūrė sporto klubą ,,Sakalas“. 1953 m. apsigyveno JAV. Rašė sporto klausimais.

6 d. – 200 metų

Juozapas Želvavičius Želvys, poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose, Telšių raj. Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą "Giesmės arba poezija" (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį "Pasakos" (1863). Mirė 1866 04 07 d. Saratove.

16 d. – 115 metų

Pranas Serva , lietuvių liaudies instrumentų meistras, kontrabosininkas. Gimė 1907 m. balandžio 16 d. Kuliodauboje (Varnių valsč.). Mirė 1972 12 21.

22 d.- 115 metų

Lemežis, Leonas, tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas. Gimė 1907 04 22 Stakminių k.,  Telšių raj., valstiečių šeimoje. 1921 m. baigė Tryškių pradinę mokyklą. Mirė 1976 12 13.  Palaidotas Tryškiuose.

GEGUŽĖS

4 d. – 70 metų

Žukienė Regina, pedagogė, kalbinių mokymo priemonių autorė. Gimė 1952 m. gegužės 4 d. Telšių rajone. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos ir kt. kalbos klausimais konferencijų medžiagų rinktinėse, mokslo darbų rinkiniuose.

13 d. – 70 metų

 Arūnas Sakalauskas, dailininkas skulptorius. Gimė 1952 m. gegužės 13 d. Telšiuose. 1979-1982 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1985 metų dirba Vilniaus dailės akademijoje (nuo 2004 m. –profesorius). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m. ). Apdovanotas ordinu „Už meilę Klaipėdai“, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

22 d. – 80 metų

Jurgis Algimantas Banevičius, violončelininkas. Gimė 1942 m. gegužės 22 d. Telšiuose.

BIRŽELIO

4 d. – 110 metų

Apolinaras Petras Bagdonas, pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių tarme, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.. Gimė 1912 m. birželio 4 d. Talainių k., Telšių raj. 1944 m. emigravo. Išleido vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“. Paskelbė straipsnių ir eilėraščių. Mirė 2008 m.

4 d. – 65 metai

Viačislavas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, treneris, dėstytojas. Gimė 1957 06 04 Telšiuose.

10 d. – 65 metai

Gediminas Vagnorius,  Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.  Gimė 1957 m. birželio 10 d. Vilkaičių k.,  Plungės rajone. 1975 m. baigė Telšių 4–ąją vidurinę mokyklą. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. – Lietuvos Vyriausybės vadovas. 1997 m. jam suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas. Išleido knygą „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“.

12 d. – 125 metai

Vladas Butkus, mokytojas, Lietuvos esperantininkas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis. Gimė 1897 m. birželio 12 d. Žarėnų valsčiaus Smilgių k. Mirė 1963 08 05.

14 d.- 160 metų

Feliksas Galminas, žinomas Žemaitijos knygnešys. Gimė 1862 m. birželio 14 d. Tryškiuose. Mirė po 1935 m. gruodžio 26 d. Tryškiuose. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Iki 1923 m. buvo Telšių apskrities valdybos pirmininku. Parengė lietuviškų kalendorių.

20 d. – 80 metų

Alfonsas Algimantas Venckus, biomedicinos m. dr, doc., LŽUA Miškų fak. Miškotvarkos

katedros vedėjas. Gimė 1942 m. birželio 20 d.  Želvaičių k., Telšių raj. Parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių, metodinių mokymo priemonių.

27 d. – 85 metai

Gražina Balandytė, aktorė.   Gimė 1937 m. birželio 27 d. Telšių rajono Tučių kaime. Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė. Teatre suvaidino per 100 pagrindinių ir epizodinių vaidmenų, kino ir televizijos filmuose – apie 20 vaidmenų Nusipelniusi artistė (1967), Lietuvos liaudies artistė (1987), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006), „Auksinės gervės“ apdovanojimas (2014). Mirė 2020 07 27 Kaune.

LIEPOS

5 d. – 135 metai

Steponas Rusteika, teisininkas, karininkas, valstybės veikėjas. Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje. Nužudytas 1941 m. birželio 24 d. Minske (Baltarusija). Lietuvoje jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Be kitų pareigų buvo 1920-1930 m. Telšių miesto ir apskrities karo komendantas. Nuo 1930 m. dirbo Kaune įvairiose aukštose pareigose iki 1940 metų.

7 d. – 135 metai

Antanas Simaitis, kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius. Gimė 1887 07 07 Miežaičių k., Radviliškio vlsč. Studijos „Krikščionių senovė“, brošiūrų autorius, spaudos bendradarbis. Apdovanotas už žydų gelbėjimą, akademinio lietuvių kalbos žodyno kartotekos išsaugojimą. Mirė 1959 01 15  Salantuose.

20 d. – 110 metų

Jonas Paulauskas, medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija. Gimė 1912 m. liepos 20 d.  Mirė 2008 m.

22 d.  – 115 metų

Anicetas Bučys, poetas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šoniuose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinį (1979 Londone), pjesę (1972 Londone). Bendradarbiavo ,,Europos lietuvyje“, parengė metraštinį leidinį ,,Bratfurdo ir apylinkės lietuvių veikla“ ( 2 t.,1972, 1955). 1996 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje.

26 d. – 95 metai

Genovaitė Midverienė, poetė. Gimė 1927 m. liepos 26 d. Daugirdavoje (Raseinių raj.). Mirė 2012 01 10 Varniuose. Nuo 1956 m. dirbo Varnių vaistinėje provizore. Kūrybą spausdino rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido eilėraščių knygeles „Žydinti obelis“ (2002), „Maumedis už lango“ (2007).

27 d. – 120 metų

Ona Purtokaitė, pirmoji  Lietuvoje moteris  otorinolaringologė, LOR ligų skyriaus Telšiuose įkūrėja. Rašytojos Ievos Simonaitytės draugė. Globojo keturis augintinius. Gimė 1902 m. liepos 27 dieną Varnių apylinkėje, Gomalių kaime. Mirė 1979 m. balandžio 3 d. Palaidota Telšių kapinėse.

31 d. – 95 metai

Stasys Uosis, lietuvių ekonomistas, finansininkas. Habilituotas daktaras. 1988 05 26 pirmasis iškėlė lito atkūrimo idėją.  Gimė 1927 m. liepos 31 d.  Žarėnuose. Mirė 2009 05 12 Vilniuje. 2014 03 28 Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete atidaryta Stasio Uosio auditorija.

RUGPJŪČIO

 d. – 110 metų

Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1978 m. įvertinta LTSR valstybine premija. Gimė 1912 m. rugpjūčio 5 d. Telšiuose. Mirė 2007 02 28.

25 d.- 90 metų

Chmieliauskas, Jonas Algimantas, tremtinys, atsiminimų autorius, Žemaičių bajorų draugijos steigėjas (1995), draugijos vadas (1995-2000). Gimė 1932 m. rugpjūčio 25 d. Kaune. Mirė 2016 m. kovo 13 d.  Telšiuose. 2004 m. už didelius nuopelnus bajorų draugijai, Žemaitijos kraštui ir žmonėms suteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Garbės bajoro vardas.

12 d. – 110 metų

Alfonsas Budginas, poetas, fotomenininkas. Gimė 1912 m. rugpjūčio 12 d. Laukuvoje (Šilalės raj.). Mirė 1985 m. lapkričio 25 d. Telšiuose. Nuo 1946 m. gyveno Telšiuose. Dirbo fotografu. Kūryba spausdinta vietos laikraštyje. 2004 m. išleista jo poezijos rinktinė „Saulės vėjas“.

RUGSĖJO

2 d. – 155 metai

Stanislovas Narutavičius, 19 a. pabaigos-20 a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras.  Gimė 1862 m. rugsėjo  2 d. Telšiuose. Mirė 1932 12 31 Kaune. Palaidotas Alsėdžiuose. (VLE).   

4 d.- 75 metai

Leonas Dunauskas, futbolininkas, treneris, organizatorius. Gimė 1947 m rugpjūčio 4 d.  Kėdainiuose. 1972-1973 m. žaidė Telšių "Masčio", 1974-1983 m. Telšių "Impulso" komandose. 1972-1973 m. - "Masčio", 1974-1983 m.  - "Impulso" komandų vyr. treneris. 1972-1983 m. Telšių skaičiavimo mašinų gamyklos sporto medalininkas. 2007-2009 m. Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. 1970 m. Lietuvos čempionas.

14 d. – 115 metų

Stasys Raila, kunigas, spaudos bendradarbis. Gimė 1907 m. rugsėjo 14 d. Luokėje (Telšių r.). Mirė 2008 m. JAV. Mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje, nuo 1926 m. – Kauno kunigų seminarijose. 1939 m. atvyko į Ameriką. Bendradarbiavo išeivijos lietuviškoje spaudoje, buvo vienas iš radijo stoties „Bendruomenės balsas“ steigėjų.

27 d. – 80 metų

Doloresa Kazragytė, aktorė, rašytoja. Gimė 1942 m. rugsėjo 27 d. Gariuose (Jaroslavlio sr.). Vaikystė ir jaunystė prabėgo Telšiuose (1945-1960). Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė: Knygų: ,,Tiltas be turėklų” (esė) (1986) ,,,Gyvenimas prieš Gyvenimą” (išpažintis ir mintys apie teatrą, vaidmenis sutiktus žmones”, (1995), ,,Kasdienybės rožinis” (trumpos novelės apie kasdienybę, 1999), autorė . Parašė 10 knygų. Naujausia- „Kur skrendi, vienišas pukšti“. Valstybinės premijos laureatė.

28 d. – 155 metai

Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė), rašytoja. Gimė  1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. ten pat. Palaidota Tryškiuose (kapinių šiaurinė dalis, 19,1 m. į vakarus nuo koplyčios, turi istorinę vertę). Pagarsėjo kūriniais „Klaida”, „Ir pražuvo kaip sapnas”, „Motulė paviliojo”.

SPALIO

3 d. – 105 metai.

Juozas Bagdonas, Lietuvos kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. Vadovavo mėgėjų chorams.  Gimė 1917 m. spalio 3 d. Barvydžiuose, Telšių raj. Mirė 2011 05 22 Panevėžyje.

4 d. – 90 metų

Julius Norkevičius, žurnalistas, publicistas, kraštotyrininkas. Dirbo laikraščio „Tarybinis mokytojas“, kitų laikraščių redakcijose, redagavo Gedimino technikos universiteto laikraštį „Inžinerija“. Gimė 1932m. spalio 4 d. Telšiuose. 1952 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. Parašė ir išleido knygas „Muziejaus keturiasdešimtmečio sakmė“ (2017) „Telšių mokytojų seminarija“: istorija, žmonės, likimai. 1922-1957“ (2012), „Sutiktieji mano kelyje“ (2007) ir kitas“. Parašė straipsnių kraštotyros temomis.

5 d. – 190 metų

Vincentas Šliogeris, poetas. Gimė 1832 m. spalio 5 d. Miestališkiuose (Telšių raj.), mirė 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose (Plungės r.).

5 d. -60 metų

Viktoras Stirpeika, prozininkas. Gimė 1962 m. spalio 5 d. Žemaitijoje. Baigė Telšių kultūros mokyklą, iki 1988 m. dirbo Telšių kultūros centre. Gyvena ir dirba Vilniuje. Išleido  knygas: „Petras ir Patras, arba kvailumo lobynas (1998), „Nuogi šaltyje“ (2000), „Skilęs medis“ (2005), „Luida“ (2008).

7 d. – 70 metų

Steponas Algirdas Dačkevičius, Lietuvos žurnalistas, poetas. Nuo 2006 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Gimė 1952 m. spalio 7 d. Pužų k., Raseinių raj. Nuo 1988 m. „Telšių laikraščio“, nuo 1991 m. balandžio - laikraščio "Kalvotoji Žemaitija" redaktorius. Poezijos rinkinių "Dienų pasiklausiu" (1997), „Staktos“ (2004), „Balanų vargonai“ (2010) autorius, poezijos rinkinių bendraautorius.

8 d. – 115 metų

Kazys Sideravičius, žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957-1968 m. - "Mokslo ir gyvenimo" žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos "Nuo Durbės iki Žalgirio" (1944) autorius.

10 d.- 245 metai

Stanislovas Čerskis, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas. Gimė 1777 m spalio 10 d. Latgaloje. 1821-1825 m. Varnių kanauninkas. Didžiausias darbas - "Lotynų-lenkų kalbų žodynas" (1822-1825). Salantuose jo paties įkurtoje medžio raižykloje kartu su žinomu graveriu Biksu raižė iliustracijas. Svarbiausias lituanistinis darbas - 1830 m. išspausdintas pirmasis "Žemaičių vyskupijos aprašymas", prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius. Mirė 1833  04 30 Varniuose.

15 d. – 85 metai

Laimutė Valatkienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė, ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja. Gimė 1937 m. spalio 15 d. Kuršėnuose, Mažeikių r. Paskelbė archeologinių tyrinėjimų darbų apžvalgų, kitokių istorinių straipsnių periodiniuose leidiniuose, knygose. Mirė 2018 10 15.

19 d. – 85 metai

Aleksas Stanislovas Girdenis,  Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų. Monografijų, vadovėlių ir kitokių leidinių autorius ir bendraautorius, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.

19 d. – 150 metų

Antanas Juozapavičius, kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis. Gimė 1872 spalio 19 d.  Poškėčių k., Pakruojo r. Nuo 1909 m. Varnių klebonas. Poškėčių Antano slapyvardžiu bendradarbiavo spaudoje. Parašė lenkų k. brošiūrą "Vivos vaco!" Užrašė varniškių prisiminimus apie vyskupą M. Valančių. Rankraščiu paliko svarbiausią savo darbą, pavadinęs „Žemaičių Medininkai-Varniai“. Mirė 1940 m. Varniuose.

24 d. - 60 metų

Algimantas Armonas, teatro režisierius, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas. Nuo 1992 m. Kelmės Mažojo teatro režisierius, įvairių festivalių dalyvis ir prizininkas. Gimė 1957 spalio 24 d. Varniuose.

25 d. – 100 metų

Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas. Gimė 1922 m. spalio 25 d. Karūžalaukio k., Molėtų r. Telšiuose mokėsi pradžios mokykloje 1928-1931, gimnazijoje 1931–1940, 1938 - 1940 metais subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. Kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis (2000 m.). Yra parašęs kūrinių, skirtų Telšiams. Mirė 2009 gegužės 24 d. Vilniuje.

27 d. – 70 metų

Vytautas Stulpinas, poetas. Gimė 1952 m. spalio 27 d. Paežerės k.,, Telšių r. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2002 m. Išleido eil. rinkinius "Didysis kambarys" (1998), „Noktiurno grėsmė“ (2002), „Tykios utopijos“ (2003), „Pavėsiai“ (2007), „Tolymės“ (2013), „Vakarijos“ (2016). Bendraautorius keletos poezijos rinkinių. Apdovanotas respublikinėmis Salomėjos Nėries (2008), Dionizo Poškos (2014) premijomis. Eil. publikuoja "Metuose" ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose.

30 d. – 125 metai

Mečys Mačernis, matematikas, didaktikos mokslo pirmeivis Lietuvoje. Pirmasis Vilniaus

pedagoginio universiteto vadovas.  Gimė 1897  m. spalio 30 d. Gedrimų k., tuomet Alsėdžių parapijoje. 1941 m. ištremtas į Vorkutos lagerį. Mirė 1968 03 29 Plungėje.

LAPKRIČIO

3 d.- 100 metų

Vaclovas Banevičius,  medžio drožėjas, tautodailininkas. Telšiuose baigė Dailiųjų amatų mokyklą. Telšiuose daug metų dirbo liaudies kūrybos dirbinių įmonėje „Minija“. Suteiktas meno žymūno vardas (1972 m.). Gimė 1922 11 03 Tveruose. Mirė 2013 m.

12 d. – 75 metai

Stasys Kasparavičius, pilotas-instruktorius, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius (1993-2009), Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas. Gimė 1947 m. lapkričio 12 d. Telšių rajone. 1967 m. baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1972 m. – Maskvos pilotų-instruktorių mokyklą. 1972–1993 m. dirbo Telšių aviacijos sporto klube. Žemaičių kultūros draugijai vadovauja nuo 1987 m.  Išleido knygas apie Žemaitijos praeitį „Žemaitija – paslapčių žemė“ (2018) ir aviacijos istorijos tema „Žemaitija Īr“  (2021). Apdovanotas „Žemaičių šlovės žvaigžde“ (2013).

15 d. – 145 metai

Julijonas Lindė-Dobilas, rašytojas, kunigas, pedagogas, lietuvių psichologinio romano pradininkas. 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Gimė 1872 m. lapkričio 15 d. Dovyduose (Pasvalio r.), mirė  1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje. Apie 1910-1914 metus gyveno ir dirbo Varniuose. Čia parašė romaną „Blūdas“.

19 d. – 85 metai

Pranas Dužinskas, tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Gimė 1937 m. lapkričio 19 d. Karštenių k, Telšių r. Gyvena ir kuria Tryškiuose. 2013 m. pelnė „Aukso vainiką“. Parodose dalyvauja nuo 1968 m. LTS narys nuo 1968 m. LTKA narys nuo 2005 m. Liaudies dailės premijos laureatas (1978); Įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis (1983); Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000); L. Šepkos premijos laureatas (2002).

21 d. – 195 metai

Antanas Juzumas,  kunigas, istorikas, religinis rašytojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Baigė Petrapilio dvasinę akademiją. 1852-1855 m. – Varnių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir homiletikos profesorius. Parengė spaudai ir išleido brolio Tado Juzumo katekizmą. Po  1863 m. sukilimo ištremtas. Paliko Bažnyčios istorijos Žemaičiuose ir homiletikos darbų rankraščius, kurie yra dingę. Gimė 1822 m. lapkričio  21 d. Rubikuose, Sedos vls. Mirė 1871 03.

23 d. – 130 metų

Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas, antrasis Telšių vyskupas. Gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrityje. 1927 m. paskyrus jį į Telšius, įsitraukė į kunigų seminarijos kūrimo darbą, buvo jos profesorius, rektorius. Už dorą ir atsidavimą Bažnyčiai, paprastų žmonių reikalams, daugelio vadintas šventuoju. 1940 m. paskirtas Telšių vyskupo pavaduotoju. Vyskupu konsekruotas 1940 m. kovo 10 d. , o vyskupiją perėmė 1944 m. kovo 4 d. 1946 m. vyskupas apkaltintas „antitarybine veikla“, suimtas ir uždarytas į kalėjimą, iš kurio nebegrįžo.

24 d. – 80 metų

Aldona Visockienė-Krolytė, dailininkė keramikė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto docentė. Gimė 1942 m. lapkričio 24 d.  Žarėnuose. 1961m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.
1967 m. baigė Vilniaus Valstybinį Dailės Institutą, keramikos specialybę. Nuo 1974 m. Lietuvos Dailininkų Sąjungos narė. Dirba monumentaliosios dailės srityje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

29 d. – 205 metai

Petras Andriuškevičius, prozininkas, žodynų sudarytojas. Gimė 1817 m. lapkričio 29 d. Gintaluose, Telšių r.). Mirė po 1858 m., greičiausiai Žemaitijoje. Sudarė lietuvių-lenkų-lotynų kalbų žodyną, kuris neišlikęs. Rašė pasakėčias.

GRUODŽIO

3 d. – 75 metai

Silvijus Rimvydas Tendziagolskis, tautodailininkas. Gimė 1947 m. gruodžio 3 d. Šiaudinės kaime, Akmenės rajone. 1971 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio apipavidalinimo skyrių, dirbo Nevarėnų vidurinės mokyklos dailės ir darbų mokytoju. Kuria nedidelius taikomosios ir dekoratyviosios dailės dirbinius, koplytstulpius, kryžius.

6 d. – 105 metai

Genovaitė Zelenytė, gydytoja stomatologė. Gimė 1917 m. gruodžio 6 d. Mirė 2013 08 01 Telšiuose. Suteiktas Telšių miesto Garbės pilietės vardas (1996 m.).

15 d. – 115 metų

Bronius Zdanavičius-Danis, kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Telšiuose baigė gimnaziją, kunigų seminariją. 1949 m. išvyko į JAV. 1946-1948 m. Vokietijoje išleido „Lotynų kalbos gramatiką“, „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“ ir kt. Išleido ir kitų knygų. JAV bendradarbiavo „Garse“.

20 d.- 215 metų

Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas, pedagogas. Gimė 1807 m. gruodžio  20 d. Juodeikėliuose, Tryškių vals. Mirė  1881 05 11  Žitomyre. Mokėsi 1825–1826 m. Varnių (Telšių r.) kunigų seminarijoje, nuo 1831 m. buvo Varnių katedros vikaras, nuo 1834 m. – vyskupo J. A. Giedraičio kapelionas, 1835– 1842 m. – Varnių kunigų seminarijos profesorius. Parašė 1848 m. M. Valančiaus knygos "Žemaičių vyskupystė" recenziją, 1857 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektoriaus M. Kaminskio biografiją.

Sukaktys, kurių datos nepilnos

495 metai

Mikalojus Daukša, kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.. Gimė 1527 m. Babėnuose (prie Kėdainių). Mirė 1613 m. vasario 16 d. Varniuose. Svarbiausi darbai :  „Katekizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“, 1595, Vilnius. (Išvertė į lietuvių kalbą); „Postilla Catholica“ (Postilė), 1599, Vilnius. (Išvertė į lietuvių kalbą).

270 metų

Bonaventūra Gailevičius, kunigas, religinių raštų kūrėjas. Gimė 1752 m. Raseinių apskr. Parengė katechetinių aiškinimų knygą „Mokslas krikščioniško įstatymo“, krikščionybės 1825 metų jubiliejaus leidinių „Metai šventi, arba Jubileušas didis“, „Atmintinė Jubileušo, arba pamokslas apie pakūtą“. Rūpinosi tikybinės lietuvių literatūros kėlimu, sukūrė keletą lietuviškų giesmių. Nuo 1784 m. Varniuose  užėmė įvairias pareigas (Varnių kanauninkas, konsistorijos sekretorius ir kitas). Mirė 1834 m. liepos 23 d. Varniuose.

215 metų

Mykolas Gadonas, 1830-1831 metų sukilimo Žemaitijoje iniciatorius, Telšių apskrities. bajorų va­das (1838-1839), teisėjas, Žemaitijos praeities tyrinėtojas. Gimė 1807 m. (Alsėdžių vls.?), mirė 1855 m. Mokėsi Telšių mokykloje. 1846 išsp. „Opisanie powiatu Telszewskiego“ (Telšių apskrities aprašymas). Atrodo, kad jis davė lėšų S. Daukantui jo „Dainoms“ 1846 išleisti.

185 metai

Povilas Beresnevičius, Varnių kunigų seminarijos profesorius, religinės literatūros rengėjas,   Varnių kunigų seminarijos profesorius. Gimė 1837 m., mirė 1888 m. 

170 metų

Augustinas Potockis, liaudies skulptorius, dievdirbys. Gimė 1852 m. (lapkričio 29 d. – iš M. Čilvinaitės str., 2008) Patumšių dvaro kumetinėje, Telšių r.  Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės, Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio apylinkėse. Mirė 1945 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos šios A. Potockio skulptūrėlės: trys Pietos, Šv. Agota, Švč. Marija Maloningoji.

160 metų

Maurikis Mikalojus Stankevičius, bibliografas. Gimė 1857 m. Telšiuose. Mirė 1892 m. balandžio 21 d. Krokuvoje. 

155 metai

Oskaras Geldneris (Goeldneris), chemikas, vaistininkas, vienas pirmųjų Telšių miesto burmistrų, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo 1897 m. vadovavo Telšių vaistinei. Gimė 1867 m. Telšiuose, mirė 1927 09 06 ., iškilmingai palaidotas Telšiuose. Po jo mirties vaistinę paveldėjo duktė  Vanda ir valdė ją iki 1940 m. 

100 - metų

Juozas Normantas, mokytojas, kraštotyrininkas. Telšiuose gyveno apie 1955-1967 metus. Gimė 1922 m. Užluobės k., Skuodo raj. Mirė 2012 Vilniuje.

115 - metų                                        

  Svarbūs įvykiai  Telšių rajone 2022 metais

1417 m. - Motiejus Trakiškis paskirtas pirmuoju Žemaičių (Medininkų) vyskupu, 1417–1422 m.

1417 m.-  Luokėje  pastatyta pirmoji bažnyčia  Žemaitijoje.

1527 m. išmatuota Telšių žemė, įvestas žagrės mokestis, istoriniuose šaltiniuose paminėtas Telšių valsčius. (ŽŽ, 2004, nr.3 Nuo 1527 metų minimas Telšių valsčius.).

1602 m.  Nevarėnuose grafas Zabiela pastatė medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią.

1602 m. Telšiuose pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia mieste (žinoma bažnyčia).

1612 m. Telšiuose įsteigta pirmoji parapijos mokykla (pradžios).

1642–1655 m. Telšių laikytoja ir seniūne buvo Kotryna Doenhofienė – Ernesto Doenhofo žmona.

1667 m. surašyto Telšių inventoriaus duomenimis Telšių miestas dirbo 24 valakus ir 1/6 rykštės žemės, be to, buvo 4 ir 2/3 valako neužimtos žemės. Mieste buvo 48 ir ¾ užimto sklypo. Bene įdomiausia šio inventoriaus dalis yra gyventojų surašymas. Dokumente surašytos 54 gyventojų pavardės (vadinasi, tiek būta ir sodybų, neskaitant vienuolyno ir bažnyčios valdų). Tarp visų gyventojų minimas ir vienas žydas.

1677 m. Telšių seniūniją pradėjo valdyti pulkininkas Jurgis Firksas ir jo žmona Luiza Marija Ketleraitė (jie valdė iki 1690 m.). 1677 m. Telšiuose gyveno 55 šeimos.

1702 m. gegužės 8 d. gaisras sunaikino vienuolių bernardinų bažnyčią, dalį vienuolyno pastatų, nemažai miestiečių namų.

1702–1710 m. Telšiams daug žalos padarė mieste šeimininkavusi švedų kariuomenė, karo metu kilęs gaisras. Buvo sunaikintas Telšių dvaras, medinis vienuolių bernardinų namas, bažnyčia, daug kitų miestelio pastatų.

1772 m. gegužės 2 d. po Stanislovo Odachovskio mirties Stanislovas Augustas seniūnijos valdytoju paskyrė Juozapą Zabielą (šias pareigas ėjo iki 1794 m.).

1792 m. balandžio 1 d. Telšiuose įkurtas Rotušės teismas ir surašyti pirmieji jo aktai.

1787 m. pradėta mūrinio vienuolyno statyba, toliau buvo statoma bažnyčia.

1797 m. Edukacinės komisijos nutarimu Telšiuose atidaryta iš Kretingos atkelta 5 klasių mokykla. Tais pačiais metais Telšiai priskirti Lietuvos gubernijai; Telšių mieste buvo 105 kiemai, 7 gatvės.

1797 09 08 Lietuvos gydytojų valdyba leido Fridrichui Wilhelmui von Zygleriui atidaryti Telšiuose pirmąją vaistinę. Atvykęs iš Rytprūsių į Lietuvą, jis čia apsigyveno ir 1798 03 28 nusipirko nuo Pranciškaus ir Barboros Šimkevičių sklypą su namu ir jame atidarė vaistinę.

1802 m. Telšių miestas priskirtas Vilniaus gubernijai.

1802 metais pastatyta Pavandenės šv. Onos bažnyčia.

1812 m. Telšių apylinkės nukentėjo nuo besitraukiančios Napoleono armijos ir ją persekiojančios rusų kariuomenės.

1812 m. (pakartotinai po 1808 m.) Telšių bajorų vadu tapo Vladimiras Gadonas.

1832 m. naujai pastatytame mediniame name pradėjo veikti paštas.

1862 m. pastatyta Lieplaukės kaimo šv. Jurgio bažnyčia.

1847 m. – Telšiuose viso gyventojų buvo 6 000, iš jų žydų- 2 248

1867 m. Leopoldas Geldneris gavo leidimą įkurti Telšiuose vaistinės skyrių antrą vaistinę mieste

1867 m. ant buvusios Romos katalikų bažnyčios pamatų pastatyta neobizantinio stiliaus ortodoksų bažnyčia (ji katalikams priteista 1932 m.). Miesto centre (Turgaus aikštėje) pastatytas gėdos stulpas ir ešafotas.

1872 m. pastatytas Telšių degtukų fabrikas.

1887 m. Telšiuose pradėjo veikti Joselio Kaplano fotoateljė.

1897 m. Telšiuose buvo 6205 gyventojai,  iš jų 3088 buvo žydai (51%),

1907 m. rugpjūčio 2 d. Telšiuose, prie Masčio ežero stovėjusiose kareivinėse, įvyko lietuviškas vakaras, suvaidintos pjesės „Velnias spąstuose“ ir „Žilė galvon – velnias uodegon“.

1907 m. įsteigta pirmoji stambesnė audimo dirbtuvė mieste

1907 m. Joana Narutavičienė Telšiuose atidarė privačią mergaičių progimnaziją. Tai primoji mergaičių mokykla, kurioje greta rusų kalbos buvo mokoma lietuvių ir lenkų kalbomis. Veikė iki 1915 metų.

1922 m. spalio 2 d. Telšiuose pradėjo veikti mokytojų seminarija.

 1922–1930 m. Telšiuose veikė mokytojų seminarija. 1944 m. jos veikla buvo atkurta.

1922 m. Telšiuose buvo sukurta žydų Amatininkų sąjunga.

1927 m. spalio 4 d. iškilmingai atidaryta Telšių vyskupijos kunigų seminarija.

1927 m.- Varniuose pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

1927 m. – atidaryta pašto agentūra „Nevarėnai“

 1927 m. Nevarėnuose Juozapas Piekarskis įsigijo teisę Nevarėnuose atidaryti vaistinę.

1932 m. vasario 16 d. Telšiuose veikianti Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ įsteigė kraštotyros muziejų (dabar – Žemaičių muziejus „Alka“).

1932 m. Telšių kunigų seminarijoje leistas šapirografuotas laikraštukas "Alma".     

1932-1934 m. Telšiuose leistas katalikų laikraštis „Spauda ir gyvenimas“. Leido ir redagavo P. Ramanauskas, bendradarbiavo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.

1932 m. įkurtas linų audimo ir verpimo fabrikas „Mastis“.

1932 m. Telšiuose atidaryta ligonių kasa, kuriai vadovavo Mečislovas Gedvilas.

1932 10  29  Telšių-Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys. Atidarant šį geležinkelio ruožą Telšiuose buvo pakabintas plakatas "Per Žemaitiją į platųjį pasaulį".

1937 m. pastatyti Varnių kultūros namai.

1937-1938 metais ant Malūno kalvos pastatyta architekto V. Kopylovo suprojektuota vienintelė Lietuvoje kubizmo stiliaus Šv. Mikalojaus cerkvė.

1937 m. šalia senosios apskrities ligoninės Telšių apskrities valdyba pradėjo statyti naują 140 vietų ligoninę.

1937 m. rugsėjo 19 d. Telšiuose įvyko Aviacijos dienos šventė.

1937 m.  pradėjo veikti Sveikatos centras Nevarėnuose.

1952 m.  atidaryta 10 vietų ligoninė Nevarėnuose.

1962 m. Telšiuose buvo 16000 gyventojų.

1962 m. įkurta Skaičiavimo mašinų gamykla. Gamino duomenų išvedimo įrenginius, perforatorius.

1967 m. pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi pradėtas kurti Žemaičių kaimo buities muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys. Atidarytas 1982 m.).

1997 m. Telšių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas pirmosios lietuvių poetės Karolinos Praniauskaitės vardas.

Pagal įvairius šaltinius parengė Bibliografinio aptarnavimo skyriaus darbuotojos

Julita Švėgždavičienė ir Vilma Jomantaitė,  Telšiai, 2021, spalis.

Datų kalendorius 2021

                          2021 metų datų kalendorius

                        Sausio

1 d. – 95 metai

Kazys Petkevičius. Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, LKKI dėstytojas. Gimė 1926 m. sausio 1 d. Steigviliuose, Pakruojo raj., mirė 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Vaikystę praleido Telšiuose, mokėsi Telšių gimnazijoje, žaidė Telšių „Džiugo" krepšinio komandoje.

5 d. – 90 metų

Leonardas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. Yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių, išleidęs knygų, kuriose tyrinėja lietuvių vestuvines dainas, folkloro eilėdaros istorijos ir teorijos klausimus bei kitas temas. L. Sauka kartu su kitais tautosakos tyrinėtojais sudarė ir redagavo 1962-1968 m. išėjusią „Lietuvių tautosaką” (5 tomai), parašė studijas „Lietuvių vestuvinės dainos”, „Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai”, monografijas „Lietuvių liaudies dainų eilėdara”, „Tikra ir netikra liaudies kūryba” ir kt.

11 d. – 100 metų

Leonas Jovaiša. Vienas žymiausių Lietuvos ugdymo mokslo kūrėjų, edukologijos habilituotas daktaras,  profesorius. Gimė 1921 01 11 d. Lieplaukėje, tuometiniame Telšių valsčiuje. Mirė 2017 01 17 d.  Dėstė mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, kurią pats prieš keletą metų buvo baigęs.

12 d. – 75 metai

Irena Tumavičiūtė. Lietuvių germanistė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėja ir propaguotoja, vertėja. Gimė 1946 01 12 Dirmeikiuose (Tryškių vlsč.). 1964–91 buvo Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorė (vaidino pastatytose Vydūno dramose, J. Bobrovskiui, K. Donelaičiui, Vydūnui skirtuose renginiuose). Nuo 1977 parašė >100 mokslinių ir publicistinių straipsnių apie lietuvių ir vokiečių literatūrinius ir kultūros ryšius, tarptautinėse mokslo konferencijose skaitė pranešimus apie žymius Mažosios Lietuvos veikėjus.

12 d. – 195 metai

Juozapas Silvestras Dovydaitis. Kunigas, mokytojas, prozininkas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose (Radviliškio raj.), mirė 1883 m. sausio 9 d. Ilūkstėje (Latvijos respublika). Vyskupo M.Valančiaus sekretorius, 1860-63 Varnių kunigų seminarijos rektorius. Turėjo didelės įtakos vyskupui M.Valančiui, ypač blaivybės akcijoje.

15 d. – 135 metai

Juozas Jagminas. Dailininkas. Gimė 1886 m. sausio 15 d. Luokės valsčiaus Girviškių k.

21 d. – 100 metų

Antanas Končius. Instrumentalistas (triūbininkas), nusipelnęs artistas. Gimė 1921 m. sausio 21 d.

29 d. – 70 metų

Sofija Daubaraitė. Žurnalistė. Gimė 1951 01 29 Telšiuose. 1958-1968 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. 1991 – 1996 m. Vilniaus raj. laikr. "Vilnia" vyr. redaktorė. 1996 m. išrinkta LR Seimo nare (iki 2000 m.).

29 d. – 100 metų

Adolfas Sprindis. Prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose. Išleido apsakymų rinkinius „Ateina šeštadienis” (1964), „Trylika zuikių” (1967), „Senelė nori mirti” (1970), „Atsisveikinimas su Varniais” (1980), „Mėlynas kalnas” (1981), romaną „Ne visiems lygiai” (1985), studiją „Lietuvių literatūrinė kritika 1861-1905” (1957), monografijas „Povilas Višinskis” (1978), „Žemaitė” (1986), parengė P. Višinskio, Aišbės ir keletos kitų rašytojų kūrybos leidinių, paskelbė kritikos straipsnių. Mirė 1986 m. gruodžio 21 d. Butrimonyse, palaidotas Varniuose.

29 d. – 95 metai

Nikolajus Artiomovas. Poetas. Gimė 1926 m.sausio 29 d. Vasiljevskoje (Tulos sr.), mirė 1982 m. spalio 29 d. Telšiuose. Rašė rusų kalba. Išleido tris poezijos rinkinius.

                                                Vasario

2 d. – 110 metų

Kazimieras Olšauskas. Kunigas. Gimė 1911 02 02 d. Salantų valsčiaus (Kretingos raj.) Žeimių kaime. 1928 m. baigęs Plungės gimnaziją, toliau mokėsi Telšių kunigų seminarijoje. 1936 m. Telšių kunigų seminarijoje pradėjo dėstyti Šv. Raštą ir teodicėją bei lotynų ir vokiečių kalbas. 1941-1944 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, buvo šios seminarijos prefektas. 1937-1940 m. redagavo laikraštį "Žemaičių prietelius". Olšauskas žuvo 1954 06 18 d. Sverdlovsko srityje.

3 d. – 105 metai

Aleksandras Žadeikis. Lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius. Gimė 1916 m. vasario 3 d. Telšių rajono Kalnėnų kaime, mirė 1993 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. 1944–1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorius. 

14 d. – 125 metai

Donatas Bubinas. Prozininkas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 Tryškiuose (Telšių r.), mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės r.).

16 d. – 220 metų

Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų k., Salantų vlsč. (Kretingos raj.), mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Iki 1864 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose.

19 d. – 145 metai

Adolfas Konradas Gužauskis (Guževskis). Kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius. Gimė 1876 m. vasario 19 d. Dirvonėnuose (Telšių r.), mirė 1920 m. kovo 21 d. Dirvonėnuose. Palaidotas Luokėje.

22 d. – 90 metų

Mečislovas Šilinskas. Fotografas. Gimė 1931 m. vasario 22 d. Skirpsčių kaime Plungės rajone). Nuo 1972 LFS narys.

22 d. – 130 metų

Juozas Mačernis. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1891 m. sausio 22 d. Šarnelėje (Plungės raj.), mirė 1976 m. Argentinoje. 1925-1944 m. mokytojavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje, redagavo "Žemaičių prietelių", suorganizavo vyskupo M. Valančiaus liaudies universitetą.

28 d. – 135 metai

Albinas Jasenauskas. Vargonininkas, chorvedys, pedagogas. Gimė 1886 m. vasario 28 d. Bergluvio k., Augustavo apskr.., Suvalkų gubernijoje, Lenkija. Mirė 1973 m. kovo 21 d. Telšiuose. Nuo 1933 m. su pertraukom iki  mirties 1973 m. kovo 21 d. gyveno Telšiuose. Vadovavo Telšių katedros chorui, grojo vargonais, rengė bažnytinio choro koncertus visuomenei

                                                 Kovo

3 d. – 95 metai

Kazimieras Gaščiūnas. Kunigas, monsinjoras. Gimė 1926 03 04 Klovainių k. ir parapijoje . 1947 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė 1952 m. Studijuojant paskutiniame kurse 1951 09 23 buvo pašventintas kunigu. 1957-1958 m. m. licenciato darbo rašymui teko grįžti į Telšius, kur buvo Vyskupo paskirtas Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru. 1975 m. Telšių katedros altaristas. 1975-1978 m. m. Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas. 1989 m. Vyskupui A.Vaičiui atkūrus Telšių kunigų seminariją, paskirtas seminarijos rektoriumi. 1990 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė jam monsinjoro titulą. Nuo 2007 m. nusilpus sveikatai, liko Telšių katedros rezidentu. 2009 02 22 Telšių ligoninėje kan. mons. jubil. Kazimieras Gaščiūnas mirė.

10 d. – 135 metai

Juozas Gedminas. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1886 m. kovo 10 d. Geidučiuose (Skuodo raj.), mirė 1965 m. gruodžio 27 d. Telšiuose. Dirbo Telšių gimnazijos lietuvių kalbos ir geografijos mokytoju, 1922-1930 m. Telšių mokytojų seminarijos direktoriumi.

14 d. – 95 metai

Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė). Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. ten pat. Palaidota Tryškiuose.

18 d. – 115 metų

Romualdas Juknevičius. Režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. kovo 18 d. Peterburge. Mirė 1963 04 13 Vilniuje.  1946-1948 m. buvo Žemaičių dramos teatro vadovas.

23 d. – 135 metai

Juozas Piekarskas, provizorius. Gimė 1886 m. kovo 23 d. Virmėnų k., Nevarėnų vls., mirė 1949 m. spalio 10 d. 1927 m. Nevarėnuose atidarė vaistinę.

25 d. – 95 metai

Ona Venclovaitė. Vaistininkė (provizorė). Gimė 1926 03 25 Telšiuose, Jono Venclovos ir Stanislavos Jomantaitės šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. 1936 m. ją baigusi, įstojo į Telšių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją. 1940 m. tėvai apsigyveno Eigirdžiuose.

26 d. – 100 metų

Juozas Klimas. Violončelininkas, dirigentas, pedagogas. Gimė 1921 m. kovo 26 d. Miežeiniuose Varnių vlsč., Telšių aps.).

31 d. – 90 metų

Benjaminas Mindaugas Sebeckis. Futbolininkas, Lietuvos nusipelnęs treneris (1989). Gimė 1931 03 31 Krėpštų kaime, Telšių rajone. 1956-2000 m. Telšių r. kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1959-1964 m. Telšių kultūros namų direktorius. 1964-1973 m. Telšių sporto tarybos pirmininkas. 1973-1990 m. Telšių Žemaitės mokyklos mokytojas. 1990-1995 m. Telšių mero pavaduotojas. 1999-2000 m. Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. Mirė 2000 04 13 Telšiuose.

31 d. – 90 metų

Genovaitė Milašauskaitė – Petrulienė. Poetė. Gimė 1931 m. kovo 31 d. Livoniškėse (Raseinių raj.). Gyvena Padvariuose (Telšių raj.). Išleistos dvi jos eilėraščių knygos.

                                                                Balandžio

5d. – 95 metai

Antanas Vaičius. Lietuvos dvasininkas, Telšių vyskupas. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Geidučiuose, Skuodo raj. Mirė 2008 m. lapkričio 25 d. Telšiuose.

6 d. – 65 metai

Albertas Krajinskas. Dizaineris, tapytojas. Gimė 1956 04 06 Varniuose. 1964-1971 m. mokėsi Varnių vidurinėje mokykloje. 1972-1974 m. Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Jo tapytus paveikslus su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais LR vadovai dovanojo daugelio valstybių aukščiausiems pareigūnams: Jonui Pauliui II, Japonijos imperatoriui, Lenkijos prezidentui Kvasnievskiui ir kt.

17 d. – 85 metai

Stasys Kurmanskis. Poetas. Gimė 1936 m. balandžio 17 d. Padegimuose (Skuodo raj.), mirė 1968 m. liepos 19 d. Telšiuose, palaidotas Alsėdžiuose (Plungės raj.). Kurį laiką gyveno ir dirbo Telšiuose. Telšių literatai išleido jo eilėraščių rinkinį (2003 m.).

21 d. – 145 metai

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Gimė 1876 04 21 Parausių k., Vilkaviškio r. Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų- „Ovidijus. Biografija. Autobiografija". (Telšiai, 1928). Mirė Telšiuose 1943 01 27.

25 d. – 65 metai

Giedrė Kvieskienė–Pronckutė. Habilituota daktarė, profesorė.  Gimė 1956 04 25 Varniuose. Knygos „Lietuvos kultūros kongresas“ sudarytoja.

27 d. – 215 metų

Felicijonas Gedvilas (Felicjan Giedwillo). Daktaras, karo gydytojas, vertėjas. Gimė 1806 04 27. Varnių parapijoje, Polipkalnyje prie Beržės (dabar Šilalės rajonas). Mirė 1869 m

29 d. – 125 metai

Domas Andrulis. Kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1896 m. balandžio 29 d. Juodlaukiuose (Kelmės r.). Mirė 1973 m. spalio 1 d. Šiauliuose, čia ir palaidotas. Dirbo Telšiuose (vadovavo šaulių chorui, 1932 m. birželio 5 d. mieste suorganizavo šaulių Dainų šventę, 1933 m. buvo vienas iš simfoninio orkestro atkūrimo Telšiuose iniciatorių), vadovavo Vilniaus dešimtmetei muzikos mokyklai. Išleido kelis dainų rinkinius. 1983 m. Šiauliuose, Draugystės pr., jam atidengta atminimo lenta. Karo metais mokytojo D. Andriulio iniciatyva buvo įsteigta Telšių vakarinė muzikos mokykla.

                                                Gegužės

1 d. – 105 metai

Balys Stulpinas. Profesorius, habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas. Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Rešketėnuose (Telšių rajone), mirė 1999 m. sausio 22 d.

1 d. – 125 metai

Anelė Dulkytė. Mokytoja, visuomenininkė. Gimė 1896 05 01 Užpaliuose. Mirė 1987 m. 1943 m. atvyko į Upyną. Dirbo pradžios mokykloje. Palaidota Upynoje.

15 d. – 75 metai

Irena Matijošaitytė-Pivoriūnienė. Gydytoja. Gimė 1946 05 15 Telšiuose. Nuo 1980 m. Lietuvos televizijos vyresn. redaktorė. Rengia laidas sveiko gyvenimo būdo temomis, gvildena sveikatos apsaugos problemas.

18 d. – 65 metai

Liucija Citavičiūtė. Senosios lietuvių raštijos tyrėja, vertėja. Gimė 1956 m. gegužės 18 d. Telšiuose.

22 d. – 95 metai

Aldona Prižgintaitė-Spykers. Poetė. Gimė 1926 m. gegužės 22 d. Telšiuose, tarnautojo šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje.

25 d. – 95 metai

Leonas Barauskas. Aktorius. Gimė 1926 m. gegužės 25 d. Želvaičiuose, Telšių vlsč., mirė 1975 m. kovo 21 d. Čikagoje, IL. 1941 m. baigė Telšių amatų mokyklą. Vaidino Telšių Žemaičių [Žemaitės] teatre. 1949 m. persikėlė į Kanadą. 1963 m. persikėlė į JAV.

                                                Birželio

5 d. – 100 metų

Vytautas Mačernis. Poetas. Gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje. Mirė 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje. 1935-1939 m. mokėsi Telšių M. Valančiaus gimnazijoje. 1971 m. įvyko pirmasis poeto minėjimas (organizavo telšiškiai).

10 d. – 65 metai

Rolandas Paksas. Inžinierius pilotas, politikas, Prezidentas. Gimė 1956 06 10 Telšiuose. 1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą Telšiuose. 2003-2004 m. LR prezidentas, nuo 2009 m. Europos Parlamento narys.

24 d. -  140 metų

Vladas Mažonas-Mažonavičius. Kunigas, marijonas, žurnalistas, pedagogas. Gimė 1881 06 24 Telšiuose. Mirė 1945 01 Sibire. 1927-1932 m. buvo "Šaltinio" redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose "Šaltinis", "Skautų aidas", "Lietuvos mokykla", "XX amžius".

25 d. - 40 metų

Monika Navickienė. Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja. Gimė 1981 m. birželio 25 d. Telšiuose. 2020 m. gruodžio 7 d. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtintus Ingridos Šimonytės ministrų kabineto sudėtį, M. Navickienė paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre.

28 d. – 110 metų

Miriam Todesaitė-Blatienė. Viena žymiausių gydytojų Telšiuose. Gimė 1911 m. birželio 28 d. Panevėžyje. Nuo 1939 m. iki pat mirties 1968 m. gegužės 22 d. dirbo Telšiuose. Dirbo Telšių žydų ligoninėje, po karo - Telšių centrinėje ligoninėje

                                                                 Liepos

5 d. – 85 metai

Steponas Šarapovas. Skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Kaunatavos k., Telšių vlsč, mirė 1981 m. lapkričio 23 d. Vilniuje.

6 d. – 120 metų

Adolfas Zabitis-Nezabitauskas. Kraštotyrininkas. Gimė 1901 07 06 Baidotų kaime, netoli Salantų. Baigęs Skuodo progimnaziją 1921 m. persikelia į Telšių gimnaziją. Ilgą laiką dirbo Šiaulių "Aušros" muziejuje fondų vedėju. Nuo 1968 07 01 persikelia į Telšių Kraštotyros muziejų, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Mirė 1968 12 15 Telšiuose.

17 d. – 100 metų

Kazys Knoras. Chorvedys, vargonininkas, kompozitorius. Gimė 1921 m. liepos 17 d. Stabinės k., Telšių raj., mirė 2004 m.

                                                              Rugpjūčio

15 d. – 65 metai

Bronislovas Banys. Telšių miškų urėdijos urėdas. Gimė 1951 m. rugpjūčio 15 d. Petraičių k., Nevarėnų sen., Telšių r.

21 d. – 135 metai

Romanas Bytautas. Laikomas modernistinės filosofijos pradininku Lietuvoje, publicistas.  Gimė 1886 08 22, Drobūkščiuose, Varnių valsčiuje (dabar Telšių rajonas). Mirė 1915 06 22, Leizene, Vo kantone (Alpių respublika). Nuo 1906 m. dalyvavo Maskvos lietuvių studentų draugijos ir Lietuvos mokslų draugijos veikloje, padėjo įkurti pirmą lietuvių moksleiviams skirtą žurnalą "Aušrinė".

22 d. – 265 metai

Antanas Jackus Feliksas Klementas. Lietuvos poetas, advokatas. Gimė 1756 m., krikštytas 1756 rugpjūčio 22 d. Sedoje, mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. „ Žemaitiška giesmelė", išleista Vilniuje 1972 m.

23 d. – 90 metų

Jonas Andriusevičius. Muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Gimė 1931 08 23 Gaidžių k., Utenos rajone, mirė 2000 m. Telšiuose. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno).

28 d. – 120 metų

Feliksas Kudirka. Pedagogas. Gimė 1901 m. rugpjūčio 28 d. Ramoniškiuose (Šakių r.). Mirė 1967 m. gegužės 7 d. Los Andžele. Palaidotas Čikagoje (JAV). Mokytojavo Telšių gimnazijoje, kunigų seminarijoje, Raseinių gimnazijoje. 1949 m. išvyko į JAV. Taisė „Lietuvių dienų“, Br.Kviklio „Mūsų Lietuvos“ ir kt. knygų kalbą. Lietuvių kalbos mokytojas Feliksas Kudirka Telšiuose paskatino rašyti eilėraščius čia besimokiusį lietuvių poetą Vytautą Mačernį .

                                                               Rugsėjo

7 d. – 110 metų

Antanas Jonušas. Kraštotyrininkas. Gimė 1911 09 07 d. Žylakių kaime (Telšių raj.). 1971 m. sukūrė eilėraštį "Telšiams". Už kraštotyrinę veiklą apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos padėkomis, premijomis, 1965 m. - Lietuvos kultūros ministerijos garbės raštu. Mirė 1978 06 12 d.

8 d. – 100 metų

Simas Kvečas. Visuomenininkas. Gimė 1921 09 08 Telšiuose. Mirė 1992 07 05 Los Angelese, CA. Palaidotas Čikagoje. Mokėsi Telšių amatų mokykloje. 1950 m. persikėlė į JAV.

10 d. – 70 metų

Zita Budrienė. Poetė. Gimė 1951 m. rugsėjo 10 d. Eidinčiuose (Telšių raj.). Išleido 6 eilėraščių knygas. Rašo ir žemaičių dounininkų tarme.

12 d. – 5 metai

Aleksandras Vasiliauskas. Prof., habil. dr. (socialiniai mokslai, ekonomika), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, kraštietis. Mirė 2016 09 12 Vilniuje (gimė 1940 01 25 Žvirgždžių k., Telšių r.).

24 d. – 80 metų

Skaistutė Ona Idzelevičienė (Pajėdaitė). Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė, profesorė. Gimė 1941 09 24 Lieplaukėje, Telšių rajone.

                                                               Spalio

5d. – 70 metų

Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė. Mokytoja, poetė. Gimė 1951 m. spalio 5 d. Bežecko mieste (Kalinino sritis).

12 d. – 75 metai

Arūnas Lukoševičius. Elektronikos inžinierius, profesorius, habilituotas daktaras (technologijos m.), Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo vadovas. Gimė 1946 10 12 Telšiuose.

17 d. – 70 metų

Zita Inčirauskienė (Mackevičiūtė). Dailininkė. Gimė 1951 10 17 Gruzdžiuose. 1972 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą (įstojo 1969 m.), 1983 m. Vilniaus dailės institutą. 2001 m. įstojo į LDS (Lietuvos dailininkų sąjungą).

18 d. – 115 metų

Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Sankt-Peterburge. Mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Žemaičių teatrui vadovavo 1946–1948 m.

18 d. – 80 metų

Irena Nakienė-Kontautaitė. Choro dirigentė ir pedagogė. Gimė 1941 m. spalio 18 d. Pervainių k., Telšių raj.

28 d. – 125 metai

Konstantinas Daukontas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. spalio 28 d. Patumšalės k. Telšių raj., mirė apie 1942 m. Lenkijoje.

29 d. – 45 metai

Nerijus Juška. Baleto solistas, Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokyklos direktorius. Gimė 1976 10 29 Telšiuose. 1982-1985 m. mokėsi Telšių 3-iojoje vidurinėje mokykloje.

                                               Lapkričio

2 d. – 65 metai

Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Gimė 1956 m. lapkričio 2 d. Telšiuose.

3 d. – 85 metai

Vytautas Konstantinas Savickis. Tautodailininkas. Gimė 1936 11 03 Tauragės apskrities Šilalės rajono Kvėdarnos valsčiaus Šakėnų kaime (dabar Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnija). 1955-1957 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikumo Medžio skyriuje. 1973 m. sukūrė stogastulpių triptiką Džiugo piliakalnio prieigoms. 2000 m. Savickiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. 2006 11 02 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

4 d. – 70 metų

Danielius Mušinskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1951 11 04 Telšiuose. 1969 m. baigė Telšių 1-ąją vid. mokyklą. 1974-1975 m. mokytojavo Tryškiuose. 1988 m. apdovanotas literatūrine Žemaitės premija.

11 d. – 55 metai

Aidas Perminas. Psichologas, profesorius, daktaras, VDU Sveikatos psichologijos magistro programos vadovas. Gimė 1966 11 11 Telšiuose. 1974-1985 m. mokėsi Žemaitės vidurinėje mokykloje Telšiuose. Nuo 2015 m. VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorius.

14 d. – 155 metai

Justinas Staugaitis. Vyskupas, lietuvybės skleidėjas. Gimė 1866 11 14 Tupikuose, Šakių apkr. Telšių vyskupu paskirtas 1926 05 24, konsekruotas 1926 04 25, o vyskupo sostą užėmė 1926 05 24. Tapęs vyskupu, įkūrė Telšių seminariją ir jai pastatė trijų aukštų rūmus.

15 d. – 95 metai

Vlada Žymontaitė-Kliauzienė. Šiaurės Lietuvos literatų draugijos ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, Jehovos tikėjimo liudytoja. Gimė 1926 m. lapkričio 15. Mirė 2013 m. liepos 2 d. Išleido kelias poezijos knygas.

18 d. –  65 metai

Alfredas Bumblauskas. Istorikas. Gimė 1956 11 18 Telšiuose.

18 d. – 70 metų

 Romualdas Kondrotas. Muzikos mokytojas, chorvedys, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius. Gimė 1951 11 18 Telšiuose. Mokėsi Telšių 4-ojoje vidurinėje mokykloje ir vaikų muzikos mokykloje.

18 d. – 165 metai

Domininkas Bubėnas. Knygnešys. Gimė 1856 11 18 Dūseikiuose (Telšių raj.). Mirė 1940 lapkričio mėn. Palaidotas Ubiškėje.

21 d. – 65 metai

Egidijus Aleksandravičius. Istorikas, prof., habil..dr., publicistas. Gimė 1956 11 21

23 d. – 125 metai

Juzefas Perkovskis. Grafikas, žemaičių liaudies meno tyrinėtojas. Gimė 1896 m. lapkričio 23 d. Varšuvoje. Mirė 1940 m. liepos 14 d. Džiuginėnų dvare. 1928 m. baigęs mokslus, apsigyveno Džiuginėnuose. Palaidotas Gorskių šeimos kape miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro.

29 d. – 65 metai

Algirdas Kumža. Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras. Gimė 1956 11 29 Palūkščio kaime Telšių rajone. 1975 m. baigė Varnių vidurinę mokyklą aukso medaliu.

                                                              Gruodžio

2 d. – 105 metai

Juozas Kojelis. Žurnalistas, klasikinės filologijos specialistas, pedagogas, publicistas. Gimė 1916 12 02 Viekšnaliuose, Luokės valsč. Mirė 2010 11 11. 1949 m. atvyko į JAV. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių žemė“, „Aidai“, „Draugas“. 1953 m. kartu su J. Vitėnu suredagavo Amerikos lietuvių vardyną. Parašė publicistikos knygas „Iš nakties į rytą” (1996), „Tarp rūpesčių ir vilties” (2001).

4 d. – 150 metų

Liudvikas Stulpinas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas.  Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose, mirė 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje. 1900–1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, kurioje gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą. Jo vadovaujamas garlaivis "Birma", 1912 m. naktį iš balandžio 14-osios į 15-ąją skubėjo į pagalbą skęstančiam "Titanikui".1908 m. paskirtas laivo „Lithuanica“ kapitonu. 1909–1913 m. „Birmos“, vieno didžiausių ir geriausių to meto laivų, plaukiojusių tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos, kapitonas. 1918 m. L. Stulpinas tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Klaipėdą, buvo pirmasis Klaipėdos uosto viršininkas.

29 d. –  90 metų

Stanislovas Stonkus. Krepšininkas, teisėjas, sporto mokslininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas (1962), habilituotas daktaras. Gimė 1931 12 29 Telšiuose. Mirė 2012 02 19 Kaune. Žaidė futbolą Telšių "Džiugo" komandoje. Olimpinių žaidynių (1952, 1956) sidabro medalininkas.

                       Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos

- 485 m.

Merkelis Giedraitis. LDK didikas, kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gimė 1536 m., mirė 1609 m. balandžio 6 d. Alsėdžiuose (Plungės raj.), palaidotas Varniuose (Telšių raj.).

- 200 metų

Ambroziejus Pranciškus Kašarauskis. Kunigas, gamtos tyrinėtojas, rašytojas. Gimė 1821 m. Kolainiuose, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. 1841 – 1844 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, mokytojavo Telšių dvarininkų mokykloje, vadovavo kunigų – emeritų Pataisos namams Varniuose.

- 200 metų

Kajetonas Rupeika. Kunigas, švietėjas. Gimė 1821 m. Telšių apskrityje.

- 185 metai

Dominykas Bociarskis. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas. Gimė 1836 m. Pavirvyčio dvare, Tryšlių vlsč., mirė 1914 m. Varšuvoje. Dėstė rusų kalbą ir istoriją Varnių kunigų seminarijoje.

- 125 metai

Niaura Ciprijonas. Luokės valsų ir polkų karalius, Telšių apylinkėse garsėjo kaip vienas geriausių muzikantų, smuikininkas. Gimė 1896 m. Rokiškio apsk., Svėdasų valsč. Gyveno Telšių raj. Luokės apyl. Kinčiulių kaime. Mirė 1983 m. Palaidotas greta žmonos Ubiškės kapinėse.

- 95 metai

Julius Dambrauskas–Dama. Režisierius. Gimė 1926 m. Luokėje, mirė 1961 m. kovo 12 d. 1948 m. išvyko į Australiją. 1955 m. įkūrė Sidnėjaus lietuvių teatrą „Atžala".

-  65 metai

Salomėja Burneikaitė. Teatrologė, projektų iniciatorė, aktorė. Gimė 1956 m. Telšiuose.

                         Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

1421 09 01 popiežius Martynas V bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.

1536 m. Telšiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.

1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija, parapinė mokykla.

1691 m. pastatyta Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi Varnių katedra).  Pastato statyba rūpinosi ir lėšas skyrė garsios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystė (LDK) didikų dinastijos atstovas Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas.

1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1721 m. karalius Augustas II leido Telšiuose rengti turgus (kiekvieną sekmadienį) ir keturis prekymečius kasmet.

1721 m. Nevarėnams suteikta turgaus teisė.

1761 09 24 pradėtas statyti dabartinis katedros pastatas (Telšių mūrinė Šv. Marijos Loretietės ir Šv. Antano bažnyčia). Žemaičių kanauninkas ir oficiolas kun. Antanas Juškevičius pašventino kertinį akmenį. Nuo 1836 m. ši bažnyčia – parapinė. 1926 m. įsteigus Telšių vyskupiją, ji tapo Telšių katedra.

1781 09 mėn.  LDK iždo komisija trejiems metams atleido telšiškius nuo gėralų ir pagalvės mokesčių.

1786  07 16 Luokės miestelyje vyko gaisras.

1791 12 06 Stanislovas Augustas Telšiams suteikė privilegiją „Locationis et Renovationis“, pagal kurią miestas, ligi tol buvęs seniūnijos valdytojų jurisdikcijoje, tapo laisvu miestu, nepriklausančiu nuo jokios pašalinės valdžios ir priklausęs tik savo magistratui. Tuo pačiu Telšiai gavo ir savo herbą, vaizduojantį šv. Stanislovą Ščepanovskį, vyskupą, prisikeliantį Petraviną.

1796–1850 m. Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė-Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai).

1826 m. Telšių miestą niokojo gaisras.

1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Telšius. Kovo 28 d. sudaryta revoliucinė Telšių apskrities valdžia, kuriai vadovavo V. Gudonis.

1836 m.  bernardinų bažnyčiai suteiktos parapijos teisės.

1846 m. Telšiuose pradėjo veikti žydų mokykla.

1846 m. Vilniuje išleista M. Gadono „ Opis powiatu Telszewskiego".

1861 m. Telšiuose atidaryta 25 lovų karo ligoninė. Čia buvo gydomi ir Telšių miesto gyventojai.

1866 m.  mieste įkurta mergaičių mokykla. Pasaulietinės žydų mokyklos Telšiuose atsirado po 1831 m. sukilimo.

1871–1874 m. pro Telšių miestą nutiesta geležinkelio Šiauliai–Liepoja atšaka.

1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa.

1881 m. Telšiuose įkurta vaistinė - Goldnerio vaistinė.

1886 m. pradeda veikti Juozo Varkalio spaustuvė Telšiuose. Veikė iki 1889 m.

1906 m. Šatrijos kalnas buvo pakrikštytas, suteikiant jam naują – Šv. Juozapato vardą, tačiau jis neprigijo.

1916 m. Felikso Milevičiaus iniciatyva įsikūrė scenos ir dailės draugija "Kanklės" (įteisinta 1918 m.).

1916 m. Telšiuose sužibo pirmosios elektros lemputės iš vokiečių okupacinės valdžios įrengtos elektrinės.

1921 m. įsteigtas Centrinės valstybinės bibliotekos skyrius. Bibliotekos vedėju paskirtas Mykolas Barkus (Bartkus), kuris dirbo iki 1923 01 01 d.

1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. Jos teritoriją sudarė buvusios Žemaičių vyskupijos dalis - Žemaičių kraštas.

1926 m. įsteigus Telšių vyskupiją, mūrinė bažnyčia tapo Telšių katedra.

1926 04 01 popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Po to buvo suformuota beveik visą etninę Žemaitiją apimanti Telšių vyskupija, kurios centru tapo Telšiai.

1926 m. laikraštį "Žemaičių prietelius" pradėjo leisti Telšių vyskupija. Nuo 1925 03 18 d. buvo leidžiamas Kaune.

1926 m. pro Telšius nutiesta Telšių-Amalių geležinkelio linija, kuri Telšius sujungė su Kaunu ir kitais artimiausiais pramonės, kultūros ir švietimo centrais.

1926 m. prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.

1926 05 07 d., 11 val. pirmą kartą Telšiuose sustojo traukinys, kuriuo atvažiavo šalies prezidentas Antanas Smetona. Apie tai pranešė „Žemaičių priedelius“.

1931 m. Telšiams suteiktos pirmaeilio miesto teisės.

1931 m. pastatytas "Masčio" fabrikas.

1931 m.  įsteigta Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka".

1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla (direktoriumi paskirtas Prahos aukštųjų amatų mokyklos absolventas Karolis Šimonis).

1931 m.  prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.

1931-1932 m. Šiauliuose leistas Provincijos visuomenės savaitraštis „Naujienos“. Spausdino "Perkūno" spaustuvė Telšiuose. Išėjo 38 numeriai.

1936 10 06  pašventintas muziejaus „Alka“ kertinis akmuo.

1936  10 04  pašventinti nauji modernūs Telšių M.Valančiaus gimnazijos rūmai. Juos projektavo architektas Steponas Stulginskis.

1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. netoli Telšių, Rainių miškelyje, nužudyti 74 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai.

1941 m. balandžio mėn. Telšiuose pradėjo eiti laikraštis "Tarybų Žemaitija".

1941 m.  Telšiuose įsteigtas Žemaičių meno ir mokslo centras (steigėjas – Kazys Mockus, veikė iki 1944 m.).

1941-1944 (Vokiečių okupacijos metais) Telšiuose ėjo savaitraštis "Žemaičių žemė".

1941 m. Telšių apskrities Dūseikių kaime, buvusio dvarininko Budzerskio dvare, buvo įkurti Dūseikių invalidų namai.

1941–1949 m. - Telšiuose veikė valstybinis Žemaičių teatras.

1946 08 03  Telšiai tapo apskrities pavaldumo miestu.

1946 09 12 Žemaitijoje įkurta Jungtinė Kęstučio partizanų apygardą.

1946 m. - 1953 m. Žemaitijoje ėjo Lietuvos partizanų laikraštis. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vardu leido Žemaičių apygardos štabas.

1951 m. Telšiuose pradėjo veikti Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas.

1951 04 14-1962 03 mėn. leistas Varnių rajono laikraštis „Komunizmo pergalė“. Tai Lietuvos KP Varnių raj. k-to ir DŽDT ( Darbo žmonių deputatų tarybos) leidinys, ėjęs du kartus per savaitę.

1951 05 30 įkurtas Telšių rajono liaudies teismas. Veikė iki 1990 09 27.

1961 m.  Telšiuose pastatyta 3-oji vidurinė mokykla (dabar „Germanto").

1986-1993 m. Telšių akcinės bendrovės „Mastis“ leido laikraštį „Mastiečių žodis“. Iki 1990 m. buvo savaitraštis, vėliau – dvisavaitinis leidinys.

1991 12 21 LR AT nutarimu patvirtintas dabartinis Telšių herbas.

2016 m. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje, balandžio 21 d. atidarytas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras.

Parengė Vilma Jomantaitė,

papildė Gintarė Kačinskienė

2020, gruodis

Datų kalendorius 2020

TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2020

2020 METAIS SUKANKA

SAUSIO

1 d. – 85 metai

Donatas Stasys Lukoševičius, skulptorius, gimė 1935 01 01 Varniuose.

4 d. – 90 metų

Stasys Štikelis, žurnalistas, gimė 1930 01 04  Milvidiškių k., Telšių r. Mirė 1999 m. Vilniuje.

5 d. – 65 metai

Algirdas Žebrauskas, architektas, gimė 1955 01 05 Plungės r.  Nuo 1982 m. – Telšių rajono vyr. architektas.

9 d. – 65 metai

Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas, vyrų choro „Žemaičiai“ ilgametis dirigentas, gimė 1955 01 09 Lygumuose, Pakruojo raj. Mirė 2009 06 06.

10 d. – 95 metai

Zenta Tenisonaite–Hellemans, poetė, vertėja, dailininkė, gimė 1925 01 10. Stalgo k., Plungės r. Mirė 2000 04 28 Edegame (Belgija).

11 d. – 80 metų

Antanas Jonušas, birbynininkas, gimė 1940 01 11 Dumytrų k., Viešvėnų sen., Telšių r..

13 d. – 90 metų

Algimantas Lukošiūnas, bibliografas, bibliotekininkas, gimė 1930  01 13 Tyškiuose. Mirė  1990 m.

25 d. – 80 metų

Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, habil..dr., LMA akademikas, gimė 1940  01 25  Žvirgždžių kaime, Varnių valsčiuje. Mirė 2016 m. rugsėjo 12 d.  Vilniuje.

VASARIO

5 d. – 135 metai

Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas–inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis, gimė 1885 02 05  Telšiuose. Mirė 1968 vasario 11 Clevlende, OH.

11 d. – 95 metai

 Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, gimė 1925 02 11 Telšiuose. Mirė 1995 m. gegužės 25 d.

13 d. – 60 metų

Gintaras Gailius, skulptorius, gimė 1960  02 13 Telšių r.

15 d. – 165 metai

Bronislovas Grombčevskis, lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, gimė 1855 02 15   Kaunatavos k. (Telšių r.) .

20 d. – 105 metai

Alfonsas Paukštys, smuikininkas, gimė 1915 02 20  Varniuose.

26 d. – 130 metų

Aleksas Kaveckas, karininkas, aviacijos kapitonas, gimė 1890 02 26 Laukstėnų k., Eigirdžių vls., Telšių aps. Mirė 1961.

KOVO

1 d. – 95

Bulauskienė Jadvyga, tautodailininkė, gimė 1925 03 01 Varnių vls., Pagirgždūtės km.

6 d. – 85 metai

Adolfas Gedvilas, tautodailininkas (medis), Romuvos bendrijos narys, gimė 1935 03 06 Ruišėnų k., Viešvėnų parap. Telšių vlsč. Mirė 2017 m. rugsėjo 10 d. 

8 d. – 60 metų

Vygandas Paulauskas, stiklo dailininkas, skulptorius, gimė 1960 03 08  Telšiuose. 

10 d. – 85 metai

 Jonas Pleškys (Jonas Plaskus, žemaitis jūrininkas, ) gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone ( palaidotas Žarėnų kapinėse). Mirė 1993 m. balandžio 14 d., Kalifornijoje,  JAV.

14 d – 95 metai

Marija Mineikaitė-Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja nuo 1868 m. lapkričio 2 d. ( po vyro Zigmanto Kazimiero Gorskio mirties), gimė . Mirė 1925 m. kovo 14 d. Džiuginėnuose (Telšių r.).

14 d. – 60 metų

Eugenijus Gentvilas, Seimo narys, gimė 1960 03 14 Želvaičių kaime (Telšių raj.)

17 d. – 155 metai

Gabrielius Narutavičius, pirmasis Lenkijos prezidentas, gimė 1865 03 17. Telšiuose. Mirė 1922 12 16 Varšuvoje

27 d. – 95 metai

Petras Mitkus, kunigas, tapytojas, gimė 1925 03 27 Jokšų k, Luokės parap. Mirė 1983 11 19

BALANDŽIO

3 d. – 135 metai

Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, gimė 1885  04 03  Telšiuose. Mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje.

14 d. – 65 metai

Alfonsas Šaulys, restauratorius, skulptorius, gimė 1955 m. balandžio 14 d. Telšių r.

16 d. – 75 metai

Vladas Žulkus, istorikas archeologas, gimė 1945 04 16 Telšiuose.

17 d. – 65 metai

Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotomenininkas, gimė 1955 04 17 Telšiuose. Mirė 2009 Kaune.

23 d. – 75 metų

Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose.

GEGUŽĖS

8 d. – 70 metų

Stasys Radžius, poetas, gimė 1950 05 08 Pavandenėje (Telšių r.).  Išleido eilėraščių rinkinį „Nerimas“ (1991) .

9 d. – 65 metai

Kęstutis Švėgždavičius, muziejininkas, lektorius, „Alkos“ muziejaus direktorius 1986-1993, gimė 1955 05 09 Telšiuose. Mirė 2013 09 08.

14 d. – 70 metų

Kęstutis Motiejūnas, programavimo inžinierius, doc. dr., gimė 1950 05 14 Telšiuose.

22 d.- 125 metai

Juozapas Pletkus, Telšių vyskupas 1968-1975 m., gimė 1895 05 22. Mirė 1975 m.

BIRŽELIO

7 d. – 110 metų

Vytautas Paulauskas, matematikas, gimė 1910 m. birželio 7 d.  Žarėnuose (Telšių r.). Mirė 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje.

8 d. –  205 metai

Jonas Juška, kalbininkas, tautosakininkas, pedagogas, gimė 1815 06 08  Žarėnuose (Telšių r.) . Mirė 1886 05 11 Kazanėje.

9 d. – 85 metai

Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė, gimė 1935 06 09 Mažeikiuose, nuo 1938 metų gyveno Telšiuose.

11 d. – 95 metai

Jadvyga Medžiaušienė, bibliotekininkė, atsiminimų autorė, gimė 1925 06 11 Narvydžių k. Skuodo raj. Mirė 2016.

14 d. – 85 metai

Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė, g. 1930 06 14 netoli Užvenčio, Želvių kaime. Mirė 2004 08.

23 d. – 80 metų

Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras, Telšių apskr. Žemaičių–Japonų draugijos pirmininkas, gimė 1940 06 23  Telšiuose.

27 d. – 75 metai

Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas, gimė 1945 m. birželio 27 d. Telšiuose. 

LIEPOS

11 d. – 100 metų

Stanislava Kochanauskaitė, pedagogė, poliglotė, eruditė, atsiminimų autorė, gimė 1920 07 11 Beržore.

13 d. – 85 metai

Zigmas Pranciškus Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras , gimė 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių raj.

16 d. – 75 metai

Vaclovas Bartkus, pedagogas, visuomenininkas, gimė 1945 07 16 Telšiuose.

17 d. – 90 metų

Leonida Prialgauskaitė–Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr., gimė 1930 07 17  Nerimdaičių k., Telšių r.

27 d. – 75 metai

Remigijus Baltramiejūnas, fizikas, habil. dr., gimė 1945 06 27 Telšiuose. Mirė 2008 m. vasario 17 d. Vilniuje.

RUGPJŪČIO

1 d. – 100 metų

Estera Alšėnienė, prozininkė, g. 1920 08 01  Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

4 d. – 110 metų

Alfonsas Gedgaudas–Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas, gimė 1910 08 04  Telšiuose.

16 d. – 65 metai

Adomas Butrimas, Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, gimė Telšiuose 1955 m. rugpjūčio 16 d.

24 d. – 90 metų

Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius, gimė 1930 08 24 Telšiuose. Mirė 2004 m.

25 d. – 85 metai

Jonutis Zeferinas, žurnalistas, gimė 1935 08 25  Janapolės k., Telšių r. Mirė 2015 m. vasario 11 d.

27 d. – 85 metai

Liudvikas Simutis, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, gimė 1935 08 27 Kaunatavoje. Mirė 2014 m. lapkričio 4 d.

28 d. – 70 metų

Romualdas Inčirauskas, dailininkas metalo plastikos kūrėjas, gimė 1950 08 28  Anykščiuose. Gyvena ir kuria Telšiuose.

RUGSĖJO

6 d. - 75 metai

Augustinas Jonušas, žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos korespondentas, TV laidų kūrėjas, gimė 1945 09 06  Dumytrų k., Viešvėnų sen.

9 d. – 95 metai

Adolfas Tautavičius, archeologas, istorikas, gimė 1925 09 09  Judrėnų k., Telšių r. Mirė Mirė 2006 rugpjūčio 10 d.

15 d. – 115 metų

Antanas Kalinauskas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, matematikas, gimė 1905 09 15 JAV, mirė 1983 12 20 Telšiuose

29 d. – 110 metų

Irena Jasenauskaitė-Dylevičienė, ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, gimė 1910 m. rugsėjo 29 d. (Kijeve?).

SPALIO

1 d. – 75 metai

Viktorija Daujotytė–Pakerienė, literatūrologė, profesorė, gimė 1945 10 01  Keiniškės k. , Telšių raj.

3d. – 135 metai

Jadvyga Prancūzevičiūtė, gydytoja, gimė 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių. Mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje.

3 d. – 90 metų

Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, gimė 1930 10 03  Rubežaičių k., Telšių r.

9 d. – 245 metai

Vladimiras Gadonas, poetas, publicistas, istorikas, gimė 1775 10 09 Sedoje. 1831m. kovo 29 d. išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos. Mirė 1842 08 09 Nansi, Prancūzijoje.

15 d. – 55  metai

Albinas Rekašius, tautosakininkas, gimė 1965 10 15 Varniuose?. Mirė 2000 .

23 d. – 95 metai

Steponas Grybauskas, Žemaičių legiono štabo partizanas, tautodailininkas, gimė 1925 10 23

LAPKRIČIO

3 d. – 85 metai

Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė, poetė, gimė  1935 11 03 Tveruose. Išleido dvi poezijos rinktines, meninę apybraižą apie kunigą J. Gasiūną, virš 10 leidinių bendraautorė, redaktorė, sudarytoja.

12 d. – 155 metai

Michailas Vilfridas Voiničius, revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu, gimė 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose. Mirė 1930 03 19 Niujorke.

27 d. – 55 metai

Edvinas Kalėda (tikrasis jo vardas ir pavardė – Giedrius Rekašius), Lietuvos prozininkas, gyvenantis ir kuriantis Kaune, gimė  1965 11 27  Telšiuose.

GRUODŽIO

5 d. – 100 metų

Jonas Usačiovas, prozininkas, gimė 1920 12 05  Juozapave (Telšių r.). Mirė 2013 11 24

13 d. – 115 metų

Povilas Gaidamavičius, ekonomistas, žurnalistas, gimė 1905 12 13 Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku.

16 d. – 55 metai

Dainoras Bradauskas,  Lietuvos ekonomistas, gimė 1965 12 16  Telšiuose.

18 d. – 90 metų

Bronius Dobrovolskis, pedagogas, kalbininkas, gimė 1930 12 18 Butkuose, Žarėnų vls.

24 d. – 140 metų

Jonas Jagaudas, pedagogas, nuo 1926 m. gimnazijos direktorius. Gimė 1880 12 24 Simbirske. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos:

- 500 metų

Mikalojus Radvila III (Trąby herbo), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529. Mirė 1530 11 03 Varniuose. Valančius užsimena apie šio vyskupo statytą Varniuose Katedrą (1519)

- 470 metų

Simonas Vaišnoras, raštijos darbuotojas, g. apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Išleido veikalą „Žemčiūga Teologiška", rašė ir leido giesmes.

- 230 metų

Juozapas Križanauskas, poetas, rašė žemaičių kalba, liko rankraščiai. Gimė apie 1790 m. Žemaitijoje. Mirė 1848  11 07  Sank Peterburge (Rusija).

- 210 metų

Petronėlė Valančiūtė–Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse.

- 190 metų

Vladimiras Andrijauskas, Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas, g. 1825 (mirė 1891). Dėl medicininės pagalbos teikimo sukilėliams 1864 m. ištremtas į Rusiją.

-180 metų

Juozapas Stankus. Liaudies skulptorius. Gimė 1840 m. Upynoje. Mirė 1922 m. sausio 21 d

- 180 metų

Klemensas Kairys, kunigas, poetas, g. 1835–1864 05 16/28. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj" ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai) . Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms –„Tawo szindiena gražiausia diena".

- 175 metai

Marija Mineikaitė- Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja ( po vyro Zigmanto Gorskio mirties), Kęstaičių bažnyčios rėmėja, g. 1840, mirė 1925.

- 170 metų

Domas Jakavičius , Biržuvėnų apylinkių knygnešys, g. 1845 (?) m. apie Varnius ar Janapolę.

- 160 metų, kai mirė

Mykolas Gadonas, Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju, g. 1807 m., mirė

1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G.

- 150 metų

Kazys Domkus, knygnešys, g. 1865 m. Vainočių k. (mirė 1935 m. Abarsių k. (Šiaulių raj.), valstietis).

-150 metų

Mikalojus A. Ignotas, knygnešys, spaudos darbuotojas. Gimė apie 1870 m. Luokėje. Mirė 1934 m. Ošen Geitse (JAV).

- 140 metų

Mykolas Augustinavičius, "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m. Žemaičių Kalvarijoje

- 145 metai

Mockus Kazimieras (Kazys), skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).

- 155 metai

Juozapas Paulauskas, dievdirbys, g. 1860 m. Telšių apylinkėse. Mirė po 1940 m.

-115 metų

Azrielis Rabinovičius, Rabinas, Telšių ješivos vadovas. Gimė 1905 m. Telšiuose. Mirė 1941 07 16 Telšiuose.

- 95 metai

Elena Kabailaitė – Jonaitienė, rašytoja, g. 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną "Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m. gyvena(-o?) Australijoje.

-          70 metų

Romaldas P. Stasiulis, dailininkas tapytojas, gimė 1950 m.Telšiuose. Gyvena Telšiuose

Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

1260m. – Durbės mūšis

1450 m. Telšiai pirmą kartą paminėti istoriniuose šaltiniuose. 1450 m. Telšius aprašė žemaičių  seniūnas Jonas Kęsgailaitis.

1620 m. – pastatyta primoji Pavandenės bažnyčia. Fundatorius dvarininkas Florijonas Bohužas Okmianskis.

1635 m.- Varniams suteiktos Magdeburgo teisės.

1650 m. vyskupas Petras Parčevskis vienuoliams bernardinams pastatė bažnyčią  – antrąją žinomą  katalikų bažnyčią Telšiuose.  Ji buvo medinė, sudegė 1702 m.

1665 m. Telšiuose gyveno apie 280– 320 žmonių.

1700 m. Telšiuose pastatyta (perstatyta)  medinė katalikų bažnyčia (stovėjo iki 1828 m).

1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės.

1720 m. vienuoliams bernardinams pastatyta nauja medinė bažnyčia.

1720 m. – suteikta turgaus privilegija Biržuvėnams.

1740 m. į Varnius iš Kražių buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija.

1765 m. pavasarį Telšiuose pradėjo veikti žemės teismo raštinė (1775 m. Telšių žemės ir pilies teismų reparticija buvo panaikinta ir perkelta į Šiaulius).

1770 m.- pastatytas Žemaičių kunigų seminarijos pastatas (vėlyvasis barokas)

1775 m. - žemės ir pilies teismai buvo perkelti iš Telšių į Šiaulius.

1785 m. – pastatyta dabartinė  medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

1785 m.  pastatyta medinė Ubiškės bažnyčia filialisto Antano Šleževičiaus rūpesčiu.

1760 m. gaisras vėl nuniokojo Telšių bažnyčią ir vienuolyną.

1780 m. birželio 14, 18 dienomis Telšių miestą stipriai nuniokojo du gaisrai, sunaikinę apie pusę miestelio.

1780 - bernardinų vienuolyne pradėjo veikti teologijos kursai. Juos lankė vienuoliai ir kandidatai į juos.

1790 m. Telšiuose buvo apie 620 nuolatinių gyventojų.

1790 metais gegužės 26 d. įsteigta trečioji teisminė Žemaičių kunigaikštystės reparticija Telšiuose. (istorijos archyvas).  

1790 m. Luokei suteikta prekybos privilegija.

1795 m., po Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimo (trečiojo valstybės padalijimo), Telšiai atiteko Rusijai ir tapo apskrities centru.

1795 m. – pastatyta Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčia ( dabartinė), Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčios vargonai pastatyti 1835 m. Autorius M. Paurilavičius.

1800-1801 m. vengrų kilmės bajoras ir žemaičių poetas A. Klementas, kaip Telšių atstovas, buvo Vyriausiojo Lietuvos teismo teisėjas.

1815 m. per žemaičių kašteliono, Rietavo tijūno Liudviko Gorskio laidotuves po pamaldų ir laidotuvių naujai pastatytame teatre parodytas spektaklis.

1815 m. – perstatyta Janapolės bažnyčia J. A. Giedraičio rūpesčiu.

1835  m.  Telšiuose  gyvenęs  vienuolis S. Grosas parašė žemaitišką gramatiką.

1840 m. Telšiuose įkurta stačiatikių parapija.

1845 m. Telšiuose  atidaryta 20 lovų  ligoninė.

1845 m.- prie Varnių knygyno Ivinskis Laurynas įsteigė skaityklą.

1860 m. Žemaitijos sostinėje laikrodininkas Chaimas Arensonas įkūrė fotoateljė — antrąją Lietuvoje (1867 dar veikė).

1860 m. Nerimdaičių bažnyčia pastatyta kunigo Baltramiejaus Kristučio rūpesčiu.

1865  m.  Telšiuose  atidaryta  penkių  klasių  bajorų  mokykla.

1850-1864 m. Žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius, gyveno vadinamame Motiejaus Valančiaus name (S. Daukanto 10 a.)

1865 m- Poetas Yehuda-Leib Gordonas įsteigė mokyklą, kurioje buvo dėstoma ir rusiškai (1865-1872).

1870 m. Telšių vaizdas su bažnyčia  žinoma kaip seniausia Telšių nuotrauka.

1875 m. vietoje senosios Telšių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatyta nauja bažnytėlė.

1880- 1889 m. – veikė Rotenbergo Jankelio spaustuvė .

1890 m. Telšiuose, Plungės gatvėje, įkurtas savišvietos teatras. Telšiuose įvyko pirmasis lietuviškas vakaras.

1890 m.  – leidimą steigti fotoateljė gavo Juozapas Romaškevičius.

1905 m.– pastatytas (pradėta statyti 1898)   Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas.

1905 m. Telšiuose įvyko streikų ir demonstracijų.

1878 m. Telšiuose įkurta priešgaisrinė tarnyba.

1910 m. Telšiuose (Kalno g. 382 – dabartinės ligoninės vietoje) atidaryta nauja apskrities ligoninė.

1915  m.  Telšiuose  įsteigta  lietuvių  progimnazija.

1920 m. pastatyti Vyskupų rūmai (V. Dubeneckio projektas).

1920 m. kovo 16 d. Telšių komendantūros komendantu paskirtas Steponas Rusteika.

 1920  Telšių šaulių skyrius įkurtas 1920 m. spalio 31 d., sušaukus visuotinį kuopų ir būrių delegatų suvažiavimą

1920 m. - Telšiuose įsteigta Gemaros (Talmudo dalis) studijų mokykla berniukams.

1920 m. Telšiuose įsteigta žydų Javnės mergaičių gimnazija.

1920 m. Telšiuose įsteigta žemaičių švietimo draugija „Minija“.

1920 m. Telðiuose veiklà pradëjo moksleiviams remti draugija „Ateitis“.

1920 m. įsteigta Telšių parapijos spaustuvė ( nuo 1926 m. vyskupijos spaustuvė).

1925 m. išrinktas Telšių miesto burmistru bei perrinktas dar dvi kadencijas, vieną kadenciją buvo burmistro padėjėju.  Feliksas Milevičius.

1925-1940 - Čia  buvo  leidžiamas  „Žemaičių  prietelius“,

1925–1933  m.  Telšiuose  buvo  leidžiamas „Žemaitis“,

 „Telšių  naujienos“,  „Spauda  ir  gyvenimas“,  „Ligonių kasų  narys“,  „Telšių  žinios“,  „Žibintas“, Mūsų filatelistas“, „Žemaičių žemė“, „Darbo  žemaitis“ ir kiti.

1930-1940 m. – veikė Gurvičiaus Jakobo spaustuvė;

1930 m. Telšiuose buvo surengti šaulių – ugniagesių kursai ir įsteigtas ugniagesių būrys.

1930–32 – Telšių–Kretingos geležinkelis.

1935 m. Telšiams suteiktas Lietuvos pirmaeilio miesto vardas, jis buvo Telšių apskrities administracinis centras.

1935 m. Telšiuose įvyko didysis ateitininkų kongresas.

1940 m. pastatytas (pradėtas 1935 m. arch. S Stulginskis ) Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas (muziejaus rinkiniai čia perkelti jau 1939 m.)

1940 m. pastatyti konstruktyvistiniai miesto teatro rūmai (arch. S Stulginskis).

 1935 m.  įkurta Telšių sklandymo stotis.

1940 m. – Jono Mikulskio iniciatyva 1940 05 05,,Alkos" muziejuje atidaryta pirmoji pašto ženklų paroda.

1940 m. Telšiuose buvo 6 000 gyventojų.

1940 m. liepos 12 d. pirmieji politiniai kaliniai atvežti į Telšių kalėjimą.

1945-1952 – veikė slapta Žemaičių apygardos spaustuvė. Pagrindinis jos leidinys – „Laisvės balas“;

1945 m. - minint Žemaitės 100 metų sukaktį Telšių gimnazijai suteikiamas Žemaitės vardas ( 1925 m. buvo suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.

1950 m. - Telšių apskritis buvo panaikinta, kai kurie buvę apskrities valsčiai – Telšių, Varnių, Rietavo tapo rajonais

1950 m. „Mastis" pakeitė profilį. Audimo įmonė tapo trikotažo fabriku

1955 m. pradėjo veikti Telšių vaikų muzikos ir dailės mokykla.

1955 m. pradėjo veikti Telšių duonos kombinatas.

1960 m. pradėjo veikti Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla.

1960 m. - Germanto valstybinis kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas vienas iš pirmųjų Lietuvoje.

1965 m. - suvaidinus Žemaitės "Petrą Kurmelį" liaudies teatrui suteiktas Žemaitės vardas.

1970 m. – prie „Masčio" fabriko pastatytas Pirštinių cecho pastatas.

1975 m. pradėjo veikti Telšių kultūros mokykla, vėliau reorganizuota į aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.

1980 m. rugsėjo 29 d. įkurta Telšių 6-oji vidurinė mokykla (dabar Telšių „Kranto“ progimnazija).

1990 m. Telšiuose nuolat gyveno 34,1 tūkst. žmonių.

Ruošė bibliografės, redagavo J. Švėgždavičienė, 2019 m. ruodžio 9 d.

Datų kalendorius 2018

TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2018

2018 METAIS SUKANKA:

SAUSIO

1 d. - 210 metų
Tadas Dobševičius. Rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1808 m. sausio 1 d. Juodeikiuose (Telšių r.), mirė 1881 m. birželio 16 d. ar 23 d. Žitomire (Ukraina).
6 d. – 85 metai
Aurelija Genovaitė Zinkevičiūtė. Gimė 1933 01 06 Biržuose. Menotyrininkė, metalistė. Nuo 1962 m. dirbo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

6 d. – 80 metų

Eugenija Pleškytė. Gimė 1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Rietavo valsčius, mirė 2012 m. lapkričio 3 d. Vilniuje. Kraštietė aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. mokykloje.
18 d. – 190 metų
Karolina Praniauskaitė. Pirmoji lietuvių poetė, rašiusi lietuviškai. Gimė 1828 m. sausio 18 d. netoli Telšių, mirė džiova 1859 m. gegužės 26 d. Utenoje.
18 d. – 100 metų
Jonas Vasys Vasiliauskas. Gimė 1918 sausio 18 d. Pavirvytyje (Telšių raj.) Memuaristas

20 d. – 95 metai
Stasė Niūniavaitė. Gimė 1923 m. sausio 20 d. tuometinės Šiaulių apskrities, Tryškių valsčiaus, Maldenių kaime (dabar – Telšių rajono savivaldybės teritorija). Mirė 2002 m. liepos 2 d. Telšiuose, palaidota Tryškių kapinėse (Telšių r.) Pedagogė, poetė, režisierė.

28 d. – 85 metai

Nijolė Misiūnienė. Gimė 1933 01 28 Telšiuose. Mokslininkė, gydytoja kardiologė

VASARIO

10 d. – 60 metų

V. Kišonaitė-Bagdonienė. Gimė 1958 vasario 10 d. Tėvas - žinomas tautodailininkas tapytojas Adolfas Kišonas. 1981 m. baigė medicinos institutą. 1983 m. sugrįžo į Telšius kur gyvena bei dirba gydytoja odontologe.
12 d. – 110 metų
Petras Gintalas. Rašytojas, aktorius. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Telšių r. Rubežaičių kaime, mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Valstybės teatro dramos studijoje. Kauno „Žvaigždikio” teatro aktorius, redagavo Klaipėdoje leistą „Darbininkų balso” laikraštį, rūpinosi Žemaičių teatro įsteigimu 1941 m., po karo dirbo Telšių ir Klaipėdos laikraščių redakcijose.
5 d. – 115 metų
1903 02 05 Telšių raj. gimė chorvedys Antanas Kojelis. Mirė Prienuose 1976 07 04

19 d. – 75 metai
Petras Glodenis. Gimė 1943 02 19 Telšiuose, mirė 2003 07 29 Rietave. Geriausias Lietuvos futbolininkas (1965, 1973), SSRS sporto meistras (1966). Karjerą pradėjo Telšių "Džiugo" (1958-1959), "Masčio" (1960-1961) ekipose.
KOVO
10 d. – 140 metų
Juozas Dabužis (Dabužinskis, Dobužinskis, 1878 m. kovo 10 d., Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija – 1934 m. birželio 22 d. Pašvitinys, Šiaulių apskritis) – Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas. Klebonavo Mažeikiuose, Telšiuose, nuo 1927 m. –Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kapitulos kanauninkas

20 d. – 70 metų
Petras Kimbrys. Publicistas, vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido 2 savo kūrybos knygas (1994,1996).
21 d. – 150 metų
Joana Narutavičienė Bilevičiūtė. Gimė 1868 m. kovo 21 d. Klyšiuose, Rusijos imperija, mirė 1948 m. vasario 19 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika. Mokytoja, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos moteris įgijusi aukštąjį išsilavinimą Vakaruose – Ciuriche (Šveicarija), nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona. 1907 m. išvyko į Telšius, kur savo įsteigtoje privačioje mergaičių progimnazijoje mokė aritmetikos ir lenkų kalbos

21 d. – 120 metų
Aleksandras Tenisonas. Gimė 1898 03 21 Lampėžos vienkiemyje (Latvijoje). Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Nuo 1922 m. Telšių miškų urėdijos, vėliau Plungės girininkas
22 d. – 150 metų
Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost). Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė. Mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietijoje. Filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Dirbo Telšių „Saulės“ gimnazijoje

BALANDŽIO
25 d. – 145 metai
Jonas Šimkus. Gimė 1873 04 25 Dūseikiuose. Visuomenės ir politikos veikėjas, farmacininkas, chemikas

28 d. – 90 metų

Algirdas Kazragis. Gimė 1928 04 28 Darbėnuose, Kretingos r. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Paskelbė apsakymų bei vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai","Ką slepia gelmė". Mirė Telšiuose 1969 04 24
28 d. – 90 metų

Paulius Beresnevičius. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Virmėnuose, Nevarėnų valsčius, mirė 1996 m. gruodžio 18 d. Vilniuje. Lietuvos istorikas, pedagogas, partinis veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

GEGUŽĖS
7 d. – 60 metų
Osvaldas Neniškis. Gimė 1958-05-07 Svėdasuose Anykščių raj. Nuo 1982 m. iki šiol O. Neniškis gyvena ir dirba Telšiuose Vilniaus dailės akademijoje dėstytoju. Kuria portretus, dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, medalius, memorialinius objektus.
23 d. – 135 metai
Feliksas Milevičius. Gimė 1883 m. gegužės 23 d. Telšiuose, mirė 1965 m. kovo 3 d. Telšiuose. Knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas. Jo iniciatyva Telšiuose buvo parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis. Vadovavo "Kanklių" draugijai.

24 d. – 90 metų
Birutė Ona Boreišienė. Gimė 1928 m. gegužės 24 d. Aleniškyje, Stačiūnų valsčius, Šiaulių apskritis. Lietuvos pedagogė, žurnalistė, redaktorė. Telšių vidurinės mokyklos mokytoja ir mokymo dalies vedėja. 1955–1960 m. Telšių rajono laikraščio „Komunizmo aušra“ redaktorė
30 d. – 100 metų
Vincas Jonikas. Poetas. Gimė 1918 m. gegužės 30 d. Mantvyduose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido keletą poezijos rinkinių: „Trys margi laiškeliai” (1947), „Pakeleiviai” (1949), „Sielvarto raudos” (1951), „Lydėjau viešnią vėtroje” (1968).
BIRŽELIO
6 d. – 80 metų
Jonas Kauneckas. Gimė 1938 m. birželio 6 d. Trajoniškio kaime (Pasvalio r.), valstiečių šeimoje. 1977-1983 m. - Telšių katedros vikaras. 1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. - Telšių seminarijos dvasios vadas, nuo 1990 m. - Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys. 1993 m. popiežiaus paskirtas monsinjoru. Nuo 1994 m. - Telšių ateitininkų dvasios vadas. 2000 05 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 08 05 d.

8 d. – 90 metų

Regina Stonkutė Žukienė. Gimė 1928-06-08 Luokėje (Telšių r.). Mokslininkė ekonomistė, vaistininkė, kraštotyrininkė

16 d. – 195 metai

Aleksandras Beresnevičius. Gimė 1823 06 16 Švelniuose, Pašušvio vls. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Artimas Motiejaus Valančiaus giminaitis. Buvo paskirtas Varnių seminarijos rektoriumi

25 d. – 95 metai

Joana Vaigauskaitė-Misiūnienė. Gimė 1923 06 25 d. Luokėje. Buvo Luokės etnografinio ansamblio "Šatrija" vadovė iki 2001 m.

LIEPOS

21 d. – 125 metai

Butkų Juzė (tikroji pavardė Juozas Butkus; 1893 m. liepos 21 d., senuoju stiliumi liepos 9 d. Pažvelsyje, Kulių valsčius, Telšių apskritis – 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, poetas, dramaturgas, žurnalistas.

24 d. – 90 metų
Antanas Rekašius. Gimė 1928 m. liepos 24 d. Pavandenėje, mirė 2003 m. spalio 4 d. Vilniuje. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
RUGPJŪČIO

9 d. – 85 metai

Irena Aleksaitė. Gimė 1933 m. rugpjūčio 9 d. Telšiuose. Lietuvos teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Daugiau, kaip 450 straipsnių teatro, dramaturgijos klausimais lietuvių ir užsienio spaudoje autorė

26 d.- 95 metai

Vaclova Narvydaitė (Mirga Rudzinskienė). Gimė 1923 08 26 Telšiuose. Dailininkė

RUGSĖJO

6 d. – 135 metai

Glodenis Adolfas . Gimė 1883 09 06 Patausalėje, Telšių vls. ir aps. Mirė 1968 06 30 Santa Barbaroje, CA.Kaune įkūrė degto gipso įmonę. 1953 m. apsigyveno JAV.
12 d. - 95 metai
Valerijonas Galdikas. Gimė 1923 m. rugsėjo 12 d. Šiluose, Žarėnų valsčius, mirė 2012 m. spalio 18 d. Vilniuje. Lietuvos dailininkas, grafikas.

18 d. – 150 metų

Pranciškus Motiejus Urbonavičius (Pranas Urbanavičius). Gimė 1868 m. rugsėjo 18 d., Baublių dvare, Kartenos vls., Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija, mirė 1941 m. gegužės 27 d., Salantuose, Salantų vls., Kretingos aps., Lietuvos TSR, Tarybų Sąjunga. Lietuvos kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, Telšių vyskupijos generalvikaras

SPALIO
1 d. – 140 metų
Antanas Jasūdis. Gimė 1878 m. spalio 1 d. Puodžiai, Utenos valsčius, mirė 1963 m. rugpjūčio 14 d. Užupė, Telšių raj. Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius.
LAPKRIČIO
3 d. – 70 metų
Hubertas Smilgys. Gimė 1948 m. lapkričio 3 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius, dab. Telšių raj. Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas.

17 d. – 90 metų

Benediktas Gaižauskas. Gimė 1928 m. lapkričio 17 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius. Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas

21 d. – 125 metai

Pranciškus Ramanauskas. Gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Kudoniuose, Betygalos valsčius, mirė 1959 m. spalio 15 d. Telšiuose. Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys, spaudos darbuotojas.

26 d. – 150 metų
Leopoldas Petras Andrijauskas. Gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Kentralių dvaras, Telšių apskr., mirė 1947 m. spalio 10 d. Telšiuose. Lietuvos tapytojas, visuomenės veikėjas.
29 d. – 60 metų

Vacys Vaivada. Gimė 1958 m. lapkričio 29 d. Telšiuose. Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras

GRUODŽIO
30 d. – 65 metai
Antanas Kontrimas. Gimė 1953 m. gruodžio 30 d. Stipriausios barzdos planetoje savininkas. Barzda kilnoja svorius (alaus statines, maišus su grūdais, televizijos žvaigždes). Degaičių seniūnas.

Tiksli gimimo data nežinoma
E.Urniežius. Gimė 1908 metais Ožtakių kaime, Varnių valsčiuje. Bibliotekininkas, poliglotas. Baigė Telšių vyskupo M.Valančiaus gimnaziją. Mokėjo devynias kalbas.
Petras Liukpetris. Gimė 1928 m. Alytuje. Mirė 2007 m. Telšiuose. Dailininkas, dėstytojas. 1952 m. P.Liukpetris pradėjo dėstyti tuometiniame Telšių dailės technikume — dabartiniame Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete.
Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai
1623 m. savo veiklą pradėjo Varnių kunigų seminarija
1818 m. buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Telšiuose
1853-1866 m. Varniuose veikė Adamo Zawadzkio knygynas
Telšių ješibotas – garsi visame pasaulyje rabinų ir žemesnių žydų dvasininkų mokykla, įkurta 1873 m. Ją įkūrė rabinas Gaonas Leizeris Gordonas
Oficialiai "Saulės" gimnazija įkurta 1918 m. sausio 18 d. Ją įkūrė „Saulės“ draugija. Mokykla kelis kartus keitė pavadinimą - "Saulės" gimnazija 1925 m. tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazija, nuo 1940 m. rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės - Žemaitės vidurine mokykla, atkūrus nepriklausomybę mokyklai vėl sugrįžo Žemaitės gimnazijos statusas.
1918 m. gruodžio 30 d. įkurtas pirmasis teismas Telšiuose bei pavadintas Telšių taikos teisėjo nuovada, o 1933 m. — Telšių apylinkės teismu
1923 m. pradėjo veikti žydų mokytojų seminarija ,,Javne“ Telšiuose
1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas Varniuose
1933m. spalio 1d. Telšių elektros stotis pradėjo veikti. Elektrinės pastatą suprojektavo inž. Jonas Sidabras

1938 m. rugsėjo pradžioje muziejus iškilmingai atidarytas muziejus "Alka" įkurtas pagal architekto Stepono Stulginskio projektą.

1988 10 30 Telšių Sąjūdžio iniciatyva Telšiuose virš muziejaus stogo suplevėsavo trispalvė. Tą dieną muziejui grąžintas senasis Žemaičių muziejaus "Alka" pavadinimas

Parengė Gintarė Kačinskienė,
2017 11 09

Parisiųsti dokumento elektroninę versiją: datu_kalendorius_2018.pdf

Datų kalendorius 2019

TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2019

2019 METAIS SUKANKA:

SAUSIO

4 d. – 230 metų
Juozapas Rupeika. Kunigas, vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių raj.).
22 d. – 120 metų
Justas Paleckis. Žurnalistas ir politikas. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose.
13 d. – 100 metų
Juozas Bolonas. Tautodailininkas, pynėjas iš vytelių. Gimė 1919 m.

VASARIO

13 d.- 135 metai
Blažiejus Čėsnys. Kunigas, teologas, vertėjas. Gimė 1884 m. vasario 13 d. Paluklaukyje (Telšių raj.)
20 d. – 90 metų
Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.).
23 d. – 80 metų
Jonas Dainius Aleksa. Dirigentas. Gimė 1939 m. vasario 23 d. Telšiuose.
26 d. – 100 metų
Vincentas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, istorikas, vertėjas. Gimė 1819 m.

KOVO

1 d. – 70 metų
Vladimiras Sušilovas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1949 m. Telšiuose.
4 d. – 115 metų
Kazimieras Steponis (Steponavičius). Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.
7 d. – 150 metų
Dovas Beras Menašė Abramavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1869 m. Telšiuose.
8 d. – 80 metų
Romualdas Neimantas. Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras. Gimė 1939 m. Naujikuose (Telšių raj.)
19 d. – 110 metų
Klemensas Dulkė. Poetas, prozininkas. Tikroji pavardė Baltutis. Gimė 1909 m
23 d. – 75 metai
Audronė Varpiotienė. Poetė. Gimė 1944 m. Pavandenėje.
24 d. – 95 metai
Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. Duseikių k. (Telšių r.)
25 d. – 90 metų
Stefa Vainauskienė. Memuaristė. Gimė 1929 m. Užgiriuose (Telšių raj.)

BALANDŽIO

3 d. – 85 metai
Alfonsas Tekorius. Vertėjas, kalbininkas. Gimė 1934 m
12 d. – 60 metų
Nijolė Narmontaitė. Teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja. Gimė 1959 m. Telšiuose.
15 d. -115 metų

Jonas Ruzgys. Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Gimė 1904 m. Tryškiuose.
19 d. – 95 metai
Vytautas Tarvainis. Poetas. Gimė 1924 m. Nevarėnuose (Telšių r.).

20 d. – 95 metai
Eduardas Cinzas. Prozininkas. Gimė 1924 m.
22 d. -110 metų
Zalman Levinberg. Lietuvos žydų kilmės politikas, žurnalistas. Gimė 1909 m. Telšiuose.

GEGUŽĖS

2 d. – 85 metai
Aloyzas Jonutis. Poetas. Gimė 1934 m. Janapolėje (Telšių raj.).
7 d. – 60 metų
Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1959 m.
9 d. – 85 metai
Stanislava Keraitė-Kryžauskienė. Poetė. Gimė 1934 m
11 d. – 105 metai
Juozas Milvydas. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d. Telšiuose
22 d. – 90 metų
Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose.
26 d. – 160 metų
Karolina Praniauskaitė. Žemaičių poetė ir vertėja. Mirė 1859 05 26 d.

BIRŽELIO

1 d. – 95 metai
Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. Paežerio k. ( Telšių raj.)
12 d. – 105 metai
Napoleonas Bernotas. Aktorius, režisierius. Gimė 1914 m.
24 d. – 125 metai

Jonas Smilgevičius. Inžinierius. Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas. Gimė 1894 m. Brazdeikių k. ( Telšių raj.).
28 d. – 100 metų
Jurgis Tornau. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. Telšiuose.

LIEPOS

2 d. – 75 metai
Jablonskis Osvaldas. Akvarelininkas. Gimė 1944 07 02 Telšiuose.
4 d. – 65 metai
Juozas Šiurys – prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.)
10 d. – 105 metai
Telesforas Valius – grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje.

RUGPJŪČIO

9 d. – 95 metai
Janina Liustikaitė-Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m. Tryškiuose (Telšių raj.).
11 d. – 230 metų
Sivestras Teofilis Valiūnas. Poetas. Gimė 1789 m.
12 d. – 135 metai
Michael Noyk. Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas, advokatas. Gimė 1884 m. Telšiuose.
14 d. – 85 metai
Elena Nijolė Bukelienė–Lapinskaitė. Literatūros tyrinėtoja, kritikė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.)
20 d. – 90 metų
Egidijus Radžius. Režisierius. Gimė 1929 m.
24 d. – 75 metai

Petras Gintalas. Skulptorius, medalininkas. Poetas. Gimė 1944 m. Telšiuose.

RUGSĖJO

2 d. – 110 metų
Paulius Augius (Augustinavičius) . Dailininkas grafikas. Gimė 1909 m.
6 d. – 90 metų
Apolonija Narmontaitė-Girdžiūnienė. Kraštotyrininkė. Gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Lieplaukėje.
20 d. – 115 metų
Jonas Gasiūnas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.
21 d. - 125 metai
Petras Maželis. Kunigas, prozininkas. Gimė 1894 m.
23 d. – 70 metų
Algirdas Girininkas. Archeologas, akmens amžiaus žinovas, habilituotas hum. m. dr. Gimė 1949 m. Telšiuose.
28 d. – 140 metų
Liuda Sipavičiūtė-Fedotova. Dainininkė . Gimė 1879 m.

SPALIO

2 d. – 145 metai
Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Kultūros istorikas, bibliografas. Gimė 1874 m. Telšiuose.
4 d. – 135 metai
Pranas Antanas Virmauskas. Prelatas. Gimė 1884 m. Sauslaukio k.,Luokės vlsč.
8 d. – 70 metų
Zalmenas Šapiro. Gydytojas, politinis veikėjas. Gimė 1949 10 08 Telšiuose
10 d. - 85 metai
Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. Birikų k. (Telšių raj.)
10 d. – 110 metų
Juozas Maniukas. Mokslininkas zoologas, ichtiologas. Gimė 1909 m. Telšiuose.
10 d. – 70 metų
Vytautas Dirmeikis. Futbolininkas, sporto funkcionierius. Gimė 1949 m. Telšiuose.
11 d. – 75 metai
Jonas Boruta. Telšių vyskupas (2002-2017). Gimė 1944 m.
13 d. - 90 metų
Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas, hab. fil. m. dr., prof., nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1929 m.
23 d. -150 metų
Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių vlsč.)
25 d. – 80 metų
Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. Telšiuose.
30 d. – 255 metai
Simonas Mykolas Giedraitis. Žemaičių vyskupijos sufraganas, religinių raštų leidėjas. Gimė 1764 m.

Lapkričio

2 d. – 120 metų
Justinas Juodaitis. Kunigas, profesorius. Gimė 1899 m.
3 d. – 115 metų
Rapolas Serapinas. Vertėjas, filosofas, pedagogas. Gimė 1904 m.
6 d. – 100 metų

Zenonas Norvaišas. Fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Gimė 1919 m.

25 d. – 110 metų
Kiprijonas Šaulys. Grafikas. Gimė 1909 m.
26 d. – 110 metų
Bronius DUNDULIS. Istorikas. Gimė 1909 m.
27 d. – 135 metai
Vlada Folinaitė. Poetė. Gimė 1884 m. Lieplaukėje ( Telšių raj.).

GRUODŽIO

24 d. – 115 metų
Vladas Sipaitis (iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius). Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 24 d. Jaušyčiuose (Varnių vls., Telšių r.)
24 d. – 160 metų
Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km. (Telšių r.).
24 d. – 60 metų
Sigita Ieva NAGLIENĖ. Poetė. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d. Siraičiuose (Telšių raj.).
Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai
1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.
1529 m. nustatyta, kad Telšių valsčius buvo vienas iš 17 grynai karališkų valsčių Žemaitijoje.
1569 m. gegužės 8 d. Telšių miestas paminėtas Žemaitijos matininko Jokūbo Laskausko sudarytame žemės matavimo.

1579 m. į Žemaitiją atvyko apaštališkojo nuncijaus paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas.

1579 m. jau minima Žarėnų katalikų bažnyčia.

1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – „Postilę“.

1619 m. Telšių, dabar švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo, bažnyčiai Povilas Sapiega ir vietiniai bajorai padovanojo varpą.

1619 m. jau minimas Mitkaičių kaimas.

1624 m. LDK kanclerio ir Telšių seniūno Povilo Sapiegos šeimos pastangomis Telšiuose buvo įkurtas Šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolynas.

1639 10 20 – LDK ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija, kuria patvirtina Zigmanto Vazos 1624 m. kovo 31 d. fundacinę privilegiją, duotą Telšių bernardinų vienuolynui. Varšuva.

1649 m. Luokė jau turėjo prekybos privilegijų.

1659 m. rugsėjo 16 d,. Alsėdžiuose palaidotas Petras Parčevskis (g. apie 1598 m. Mstislavo vaivadija) 1650 m. pastatė medinę bažnyčią Telšių bernardinams
1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telšių seniūniją perleisti kilmingajam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo žmonai Teresei.

1719 m. pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose, turinti architektūrinę vertę.
1749 m. Džiuginėnų dvarą pradėjo valdyti Aleksandras Gorskis. Valdė iki 1855 m.

1764 m. Telšiai tampa Žemaitijos kunigaikštystės šiaurinės dalies repatricijos centru, čia įsteigti dvejopi – žemės ir pilies – teismai.

1789 m. duomenimis, Telšiuose žydams priklausė 7 siuvėjų, 3 skardininkų namai, 3 žydų knygų knygynai, 5 krautuvės, bravoras, 17 karčiamų.

1794 m. Telšių miesto gyventojai buvo aktyvūs sukilimo dalyviai.

1794 m. skulptorius Jurgis Mažeika Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje sukūrė Jėzaus Nazariečio, Šv. Barboros altorius, įrengė ir 8 skulptūromis papuošė medinę sakyklą.

1794 m. Podhaiskis Tomas, Podhaijski Tomasz iki 1794 sukūrė Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 4 altorius.

1794 m. Kaunatavoje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

1799 m. Telšių seniūniją, arba valsčių, amžinam naudojimui Rusijos caras Pavelas atidavė paskutiniajam Telšių laikytojui Henrikui Zabielai. Tačiau Telšių miestą vis dėlto paėmė iždo žinion.

1799 m. Tryškius valdė Mykolas Oginskis.

1799 m. Telšiuose buvo 85 kiemai.

1804 birželio 10 d. sudarytas Telšių miesto planas.

1824 m. įkurta civilinė Telšių miesto ligoninė.

1834 m. Vainočių kaime veikė parapinė mokykla

1849 m. Motiejus Valančius paskiriamas Žemaičių vyskupu.

1849 m. įsteigta pirmoji valdinė žydų mokykla Žemaitijoje buvo Telšiuose (kitur teigiama, jog ši mokykla įkurta 1859 m. )

1854 m. išleistas Adamo Zawadzkio knygyno Varniuose katalogas “Uwiadomienie o dzielach polskich...“ (Pranešimai apie lenkiškus leidinius).

1859 m. pristatytas šv. Antano Paduviečio katedros bokštas. Architektas F. Rimgaila.

1864 m. švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vietoje pradėta statyti mūrinė cerkvė.

1864 m. – iki 1866 m. Džiuginėnų dvare gyveno rašytoja Žemaitė.

1864 m. Tryškiuose įsteigta valdinė pradinė mokykla

1864 m. Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į Kauną.

1869 m. Telšių miesto gatvės pradėtos apšviešti „Liuks“ tipo šviestuvais.

1879 m. Telšiuose buvo įsteigtos žydų rėmėjų išlaikomos amatų mokykla merginoms ir internatas neturtingoms mergaitėms.

1884 m. įsteigta Tryškų vaistinė.

1889m. Lauko sodoje pastatyta Šv. Joakimo bažnyčia.

1889 m. Telšiuose jau buvo įsikūrusi „Khoveivei Zion“ organizacija.

1899 m. kun. Vincentas Juzumas užbaigė savo veikalą – Žemaičių vyskupijos aprašymą, kuris išleistas 2013 m.

1909 metais Telšiuose pastatyti pastatai, turintys architektūrinę vertę (Respublikos g. 10; Respublikos g. 13; Turgaus a. 16).

1909 m. S. Narutavičius, B. Budrikis, P. Šimkevičius su bendraminčiais įsteigė draugiją berniukų gimnazijai pastatyti (draugija įgyvendino pagrindinį savo tikslą – berniukų gimnazija Telšiuose buvo pastatyta).

1914 m. Telšių mieste atidaryti žemės ūkio kursai.

1919 m. spalio 5 d.. Telšių apskrities gyventojai pasirašė raštą LR Ministrui Pirmininkui M. Šleževičiui apie paramą Lietuvos valdžiai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

1919 m. gegužės 28 d. Telšiuose atidaryta žydų ligoninė (inicijavo žydų draugija „Ozė“).

1919 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ berniukų gimnazija.

1919 m. sausio–vasario mėn. Telšiuose dirbo Žemaitijos karinis revoliucinis komitetas.

1919 m. lapkričio 23 d. Telšių automobilių draugijos steigėjai kreiptasi paramos į prekybos ir pramonės ministrą E. Galvanauską.

1919 m. plačiajai visuomenei pritariant ir pirmojo Telšių karo komendanto paragintas F. Milevičius įsteigė Telšių šaulių būrį, kuriam ilgesnį laiką ir vadovavo.

1919 m. Pavandenėje pastatytas kaime siautusios vaikų ligų epidemijos aukoms atminti ąžuolinis kryžius. Nugriautas 1952 m.

1919-1920 metais Telšių burmistras buvo Liudvikas Abromavičius (1888- 1966).

1924-1926 m. nutiestas Telšių-Kužių geležinkelis

1924 m. ,,Kanklių‘‘ draugijos choras dalyvavo Pavasarininkų Dainų šventėje Šiauliuose liepos 5–6 d. ir Kauno Dainų šventėje rugpjūčio 23 –2 4 d.

1924 m. įkurtas „F. Milevičiaus knygynas“, veikė iki 1941 m.

1929 m. rugpjūčio 10 d. jaunieji žemaičių literatai pakvietė į pirmąjį literatūros vakarą.

1929 m. išleistas F. Milevičiaus knygyno knygų katalogas Telšiuose, (Kaunas, 1929–1930 m.).

1929 m. pastatyti Vyskupų rūmai, turi architektūrinę vertę (architektas V. Dubeneckis, inžinierius P. Taračkovas.

1934 m. gruodžio 29 d. Telšių miesto burmistru paskiriamas Paulius Gudzinskas.

1934-1937 m. Kauno inžinierius P. Butrimas ir Kočeguras sudarė Telšių miesto topografinę-geodezinę nuotrauką.

1934 m. vasario mėn. Gedimino g. atidaryta moderni žydų ligoninė

1934 m. statyta kvadratinio plano mūrinė 2 aukštų buvusi amatininkų sinagoga (Telšės g. 5)

1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis.

1934 m. 08 26 Telšių miesto gyventojai kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl turgavietės iškėlimo į miesto centrą.

1934 m. rugsėjo mėn. Luokėje įvyko didžiulis gaisras, kurio metu sudegė visas miestelio centras ir artimiausios gatvės.

1934 m. Telšiuose įvyko žemės ūkio paroda

1934 m. Telšių šauliai surengė knygų rinkimo Klaipėdos krašto šauliams vajų

1939 m. mieste įvyko didysis katalikų vyrų kongresas.

1939 m. vasarį Telšių moterų šaulių būrys (III) nusprendė organizuoti knygų rinkimo vajų ir steigti biblioteką.

1939 m. pastatytas pastatas, turintis architektūrinę vertę Telšių senamiestyje (Kalno g. 16).

1949 m. rugsėjo 29 d. nustojo veikti profesionalus Žemaičių dramos teatras (veikė nuo 1940 m.).

1959 m. Telšiuose buvo 13 460 gyventojų.

1959 m. įkurtas saviveiklinis Telšių teatras, dabar – Žemaitės dramos teatras.

1959 m. buvusios Amatų mokyklos patalpose įkurta Telšių taikomosios dailės mokykla.

1959 m. Telšiuose pradėjo veikti Kelių statybos valdyba Nr. 3.

1959 m. pastatytas kino teatras „Džiugas“.

1964 m. E. Radžius inscenizavo Žemaitės „Petrą Kurmelį“. Už šį spektaklį Telšių mėgėjiškam teatrui buvo suteiktas Žemaitės vardas.

1969 m. arch. A. Miškinio atliktų architektūrinių-urbanistinių tyrimų pagrindu atrinkti ir patvirtinti 62 vietinės reikšmės urbanistikos paminklai, kurių tarpe ir Telšių senamiestis- nubrėžtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklo ribos ir išskirti 5 saugotini pastatai

- 1969 kovo 20 d. "Šatrijos" kolūkyje atidarytas Gaulėnų muziejus. 1973 m. muziejus perkeltas į Gaulėnų mokyklos patalpas.

1974 m. pastatytas kultūros rūmų priestatas

1984 metais įrengta vandens nugeležinimo bei antro pakėlimo stotis Telšiuose, pajėgumas - 20 tūkst. m3/parą.

1984 m. Telšiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkų kūrybinė stovykla.

1984 m. Telšiuose pradėjo veikti Sūrių gamykla, vėliau reorganizuota į AB „Žemaitijos pienas“.

1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija Telšių vyskupo Antano Vaičiau dekretu.

1989 m. kovo 10 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 53 Telšių senamiesčiui suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Telšių rajono žmonės prie Žemaitės vidurinės mokyklos minėjo Ribentropo-Molotovo pakto 50 m. sukaktį.

1989 m. rugsėjo 1 d. Telšių taikomosios dailės technikumas buvo reorganizuotas į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.

1989 m. Telšių rajone gyveno 16 275 įvairaus dydžio šeimos ir 4 799 vieniši žmonės.

1989 m. rajone buvo 12 kolūkių, 9 tarybiniai ir 3 kitos paskirties ūkiai

1994 m. gegužės 31 d. Telšių senamiestis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.

1999 m. Telšiuose gyveno 34,9 tūkst. žmonių.
1999 m. pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui, vienam iš lietuviškos raštijos pradininkų Mikalojui Daukšai, skulpt. Arūnas Sakalauskas.
1999 m. Telšiuose pradėtas eksploatuoti natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ gręžinys ( 689 m. gylis).
1999 metais Varniuose gyveno 1761 žmogus ir sudarė tik 2,9 rajono gyventojų
1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.

Paruošė: Vilma Jomantaitė, Julita Švėgždavičienė, 2018 gruodžio 3 d.

Parisiųsti dokumento elektroninę versiją: datu_kalendorius_2019.pdf

Datų kalendorius 2015

TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2015

2015 METAIS SUKANKA

SAUSIO

1 d. – 80 metų

Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius. Gimė 1935 m. sausio 1 d. Varniuose. Nuo 1961 m. dalyvavo per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų, kuriose demonstravo monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, skulptūrinius portretus iš marmuro, granito, bronzos, keramikos, medžio. Tarp kitų darbų yra sukūręs ir M. Valančiaus skulptūrą.

4 d. – 85 metai

Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, g. 1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis (Mirė 1999 m. Vilniuje).

10 d. - 90 metų

Tenisonaitė-Hellemans, Zenta Irena, poetė, vertėja, 1925 01 10 Stalge (Plungės r.), †2000 IV 28 Edegame (Belgija). 1942 baigusi Telšių gimnaziją, įstojo į VDU studijuoti medicinos. 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Belgijoje. Išleido kelis eilėraščių rinkinius, poezijos vertimų į flamandų ir iš flamandų kalbų antologijas Een steen heeft geen hart (Akmenėlis turi šaltą širdį, 1971) ir XX-jo amžiaus nederlandų poezijos rinktinę (London, 1973), išvertė Felixo Timmermanso (1886–1947) eilėraščių rinkinį Adagio (London, 1979).

11 d. – 75 metai

Antanas Jonušas, birbynininkas, kūrėjo statusas suteiktas 2005 11 11, gimė 1940 01 11 Telšių rajone.

17 d. – 180 metų

Antanas Baranauskas (1835 01 17 Anykščiuose-1902 11 26) . Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Anykščių šilelio" autorius . 1855 m. raštininkavo Sedoje. Tuo metu susipažino su Žemaičių poete Karolina Praniauskaite, jos broliu Otonu Praniausku. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje.

25 d. – 75 metai

Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas, g. 1940 01 25 Žvirgžduose, Telšių raj. 1958 m. baigė Pavandenės vidurinę mokyklą.

VASARIO

5 d. – 130 metų

Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas–inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis, g. 1885 m. vasario 5 d. Telšiuose–1968 vasario 11 Clevlende, OH.

11 d. – 90 metų

Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., g. 1925 m. vasario 11 d. Telšiuose. Nuo 1953 dirbo Chemijos ir chemijos technologijos in–te. Padarė 5 išradimus (iki 1984) . Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas. 1975 paskirta valstybinė premija.

15 d. – 160 metų

Bronislovas Grombčevskis, žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, g. 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.). Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924–1925 m. 3 tomais. Mirė Varšuvoje 1926 02 27.

20 d. – 100 metų

Alfonsas Paukštys, smuikininkas, g. 1915 m. vasario 20 d. Varniuose

KOVO

1 d. – 90 m.

Bulauskienė Jadvyga, tautodailininkė ( margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai), g. 1925 03 01 Varnių vls., Pagirgždūtės km.

2 d. – 85 metai

Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (LPKTB) Telšių filialo energingasis Atminties grupės pirmininkas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanotas „Vilties žvaigžde", g. 1930 03 02 Kretingos apskr. Platelių vls. Šateikių dvaro sodininko šeimoje.

6 d. – 80 metų

Adolfas Gedvilas, tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, g. 1935 03 06 Viešvėnų sen., Rykšėnų km. Senojo baltų tikėjimo tradicijų tęsėjas, išleido knygą „Toks gyvenimas..."

10 d. – 80 metų

Jonas Pleškys (Jonas Plaskus, žemaitis jūrininkas, ) gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone ( palaidotas Žarėnų kapinėse) 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė" (The Hunt for Red October; 2003 m. į lietuvių kalbą išvertė Romualdas Grigaliūnas) ir to paties pavadinimo garsaus Holivudo filmo herojaus prototipas. Jo sesuo – garsi aktorė Eugenija Pleškytė.

17 d. – 150 metų

Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz) , pirmasis Lenkijos prezidentas, g. 1865 metų kovo 17 dieną Telšiuose.

BALANDŽIO

3 d. – 130 metų

Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas, g. 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje. Mokėsi Palangoje, Šiauliuose, Vienoje, Ciuriche, kur 1909 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Nuo 1918 m. Telšių apskr. gydytojas .

16 d. –70 metų

Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius, g. 1945 04 16 Telšiuose.

17 d. – 60 metų

Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotomenininkas, g. 1955 04 17 Telšiuose (mirė 2009 Kaune)

23 d. – 70 metų

Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose. Sukūrė apie 100 medalių, proginių monetų projektų, kompozicijų iš metalo. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus. Nuo 1985 kuravo Respublikines medalininkų stovyklas Telšiuose.

GEGUŽĖS

10 d. – 110 metų

Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas, g. 1905 05 10 Sedoje, Mažeikių raj. 1925 baigė Telšių gimnaziją. Gimnazistu būdamas įsteigė Sielos kultūros ratelį ir leido neperiodinį laikraštį ,,Šaltinis" (1923–1925) , priklausė dr. V. Kudirkos literatūros būreliui bei Vegetarų dr–jai (nuo 1920) . Leido vegetaro laikraštį ,,Širdies liepsna" (1923–1925). Savo tėviškėje (Sedoje) 1923 įsteigė viešą biblioteką. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje. Mirė 1970 m. Melburne.

BIRŽELIO

4 d. – 170 metų

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė) (1845–1921), rašytoja, g. 1845 m. birželio 4 d. Plungės vlsč. Bukantės k., mirė 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje. 1863–1864 m. tarnavo Džiuginėnų dvare, prie Telšių, čia susipažino su būsimu vyru L. Žymantu. Savamokslė. Kūrybai paskatino Povilas Višinskis. Pirmąjį apsakymą „Piršlybos" parašė būdama apie 50–ies metų. Iš viso parašė apie 150 apsakymų ir apysakų. Rašytojos Žemaitės tėvas, seserys Juzefa ir Emilija palaidotos Varnių kapinėse.

7 d. ¬– 105 metai

Vytautas Paulauskas, matematikas, (1910 m. gegužės 25 d./birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps. – 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje). Gimė mokytojo šeimoje.

8 d. – 200 metų

Jonas Juška, kalbininkas, g. 1815 06 08 Dilbėje (Žarėnų vls., dab. Telšių r.). Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija" (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Parašė lietuvių kalbos gramatiką. Pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė rankraštinį lietuvių-sanskrito kalbų žodynėlį. Prisidėjo prie brolio Antano Juškos leksikografijos ir tautosakos veikalų rengimo. Mirė 1886 05 11 Kazanėje (Rusija), palaikai perlaidoti Veliuonoje.

9 d. – 80 metų

Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė, g. 1935 06 09 Mažeikiuose, nuo 1938 metų gyveno Telšiuose.

14 d. – 85 metai

Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė, g. 1930 06 14 netoli Užvenčio, Želvių kaime. Gyvendama Varniuose Emilija įstojo į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. 2000-aisiais išėjo eilėraščių rinkinėlis „Čiobrelių šlaitas" ( „Dobilo" leidykla Jonavoje). Mirė 2004 08 17. Tolima Žemaitės giminaitė iš tėvo pusės.

23 d. – 75 metai

Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras, g. 1940 06 23 Telšiuose. 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu. Yra įkūręs žemaitišką-japonišką sodybą-muziejų. A.Jonušas – diplomuotas juvelyras (turi tarptautinį juvelyro sertifikatą), Lietuvos tautodailininkų ir tautodailės kūrėjų asociacijos narys, aktyvus respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, surengęs virš 17 autorinių kūrybos parodų Lietuvoje ir užsienyje.

27 d. – 70 metų

Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas. Gimė 1945 m. birželio 27 d. Telšiuose.

LIEPOS

11 d. – 95 metai

Stanislava Kochanauskaitė, mokytoja, poliglotė gimė 1920 07 11 Beržore, netoli Platelių, ilgametė Žemaitės vidurinės mokyklos mokytoja, vertėja.

13 d. – 80 metų

Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas, g. 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių r. Baigė Varnių vid. mokyklą.

14 d. – 205 metai

Juzumas Tadas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, g. 1810 VII 14 - 1851 VI 14 . Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją. Vikaravo Varnių katedroje, o nuo 1843 Varnių kunigų seminarijoje lotynų kalbos dėstytojas, nuo 1844 seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

17 d. – 85 metai

Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė, Lietuvos augalų fiziologų ir Lietuvos biochemikų dr-jos narė, g. 1930 07 17 Nerimdaičių k., Telšių raj. 7 išradimų, 160 moksl. publikacijų autorė, tarptautinių ir respublikinių konferencijų dalyvė. Suteikti bajorystės dokumentai. Dėl socialinės kilmės 1951 buvo pašalinta iš VU, studijuoti grįžo po kelerių metų.

RUGPJŪČIO

4 d. – 105 metai

Alfonsas Gedgaudas–Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas, g. 1910 m. rugpjūčio 4 d. Telšiuose.

15 d.- 205 metai

Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas, g. 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, mirė 1881 m. liepos 29 d. Palaidotas Kuršėnuose. Nuo 1841 m. įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą. 1859 m. kalendoriuje išspausdino Karolinos Praniauskaitės pasakos vertimą į lietuvių kalbą „Žalčio motė" ( pagal J. I. Kraševskio „Vytuolio rauda" ).

24 d. – 85 metai

Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas), g. 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose, (mirė 2004), mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje. Vytauto Valiaus kūryba ne kartą buvo įvertinta premijomis, diplomais.

25 d. – 80 metų

Jonutis Zeferinas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, g. 1935 08 25 Janapolės k., Telšių raj. 1958 baigė vid. m–klą Palangoje, 1963 VU. Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1993 m. dirbo ,,Lietuvos ryto" vyr. redaktoriaus pavaduotoju.

27 d. – 100 metų

Juozas Jurkus, kalbininkas, g. 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos vlsč. (Mažeikių r.). Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą, kur 1954 m. gruodžio 23 d. mirė.

RUGSĖJO

5 d.- 110 metų

Jonas Virakas, architektas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties), g. 1905 m. rugsėjo 5 d. Seredžiuje (Jurbarko raj.). Pagal jo projektus sukurta vertingų interjerų Kaune, Vilniuje ir kitur (deja neišlikę). 1942 m. laimėjo konkursą Rainių kankinių įamžinimui Telšiuose. Pagal jo sukurtus ir žmonos išsaugotus eskizus 1990 m. buvo parengtas koplyčios projektas (arch. A. Žebrauskas) ir 1991 m. pastatyta koplyčia Rainiuose.

9 d. – 90 metų

Adolfas Tautavičius, archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr., g. 1925 09 09 Judrėnų k., Telšių r. 1944 baigė Telšių gimnaziją. 1997 m. liepos 16 d. jis gavo habilituoto daktaro mokslo laipsnį už paskelbtos knygos apie vidurinįjį geležies amžių Lietuvoje pagrindu parengtą habilitacinį darbą. Paskutinis darbas –,,Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782–1998" (V., 2000) . 1988-2001 m. dirbo Pilių tyrimo centre. Mirė 2006 08 10.

15 d. – 110 metų

Antanas Kalinauskas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas, matematikas, nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje, nuo 1947 m. Mokytojų seminarijoje, Trečiojoje vidurinėje mokykloje (buv. Ketvirtojoje), nuo 1958 m. šios mokyklos direktorius. Antanas Kalinauskas gimė 1905 metų rugsėjo 15 dieną JAV, Bajone (dabar Bostonas), mirė 1983 metų gruodžio 22 dieną Telšiuose.

29 d.- 105 metai

Irena Dylevičienė, ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja, Telšių miesto Garbės pilietė, profesionalios instrumentinės bei vokalinės muzikos puoselėtoja, g. 1910 09 29.

SPALIO

1 d.- 70 metų

Viktorija Daujotytė-Pakerienė, literatūrologė, profesorė, daugelio knygų ir vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės ir „Santarvės" premijų laureatė, g. 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės kaime. Baigė Vilniaus Universitetą, kuriame dirba nuo 1972 m.

3 d. – 85 metai

Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, g. 1930 10 03 Telšių valsčiaus Rubežaičių kaime.

9 d. – 240 metų

Vladimiras Gadonas, poetas, publicistas, istorikas, g. 1775-10-09 Sedoje - 1842-08-09 Nancy mieste, Prancūzija, ten ir palaidotas. 1831-03-29 išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos. 1839 m. išleido veikalą „Statystyka Księstwa Žmudzkiego" (Žemaitijos kunigaikštystės statistika).

13 d. – 130 metų

Jadvyga Prancūzevičiūtė, daktarė, g. 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių, mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje. Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją aukso medaliu, Šveicarijos Ciuricho un–to medicinos fakultetą (1914). Daugiau kaip 40 m. dirbo gydytoja Žemaitijoje, paskutinius 18 m. –Telšiuose, odos ir venerinių ligų kabinete, kurį pati suorganizavo. 1952 m. pirmajai mūsų respublikoje moteriai suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės vardas.

21 d. – 145 metai

Matas Juozapas Veitas, veterinaras, visuomenininkas, g. (1870 10 21-1937). Telšiuose gyveno 1906-1914 metais

31 d. – 150 metų

Michailas Vilfridas Voiničius (Wilfried Michael Voynich), revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu, g. 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose –1930 m. kovo 19 d.Niujorke).

LAPKRIČIO

3 d. – 80 metų

Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė, Telšių raj. literatų klubo „Šatrija" vadovė, g. 1935 11 03 Tveruose. Išleido dvi poezijos rinktines, meninę apybraižą apie kunigą J. Gasiūną, virš 10 leidinių bendraautorė, redaktorė, sudarytoja.

GRUODŽIO

13 d.- 110 metų

Povilas Gaidamavičius, ekonomistas, žurnalistas, g. 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku. Nuolat domėjosi Žemaitijos krašto gamta, išmatavo Žemaitijos ežerus ir parašė apie juos nemažai straipsnių, kuriuos išspausdino periodiniuose leidiniuose.

18 d. – 85 metai

Bronius Dobrovolskis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, g. 1930 12 18 Butkuose, Žarėnų vls. 1951 m. baigė Telšių mokytojų seminariją.

21 d. – 190 metų

Jeronimas Kiprijonas Račkauskas, vienas iš žymiausių XIX amžiaus lietuvių asketinės teologijos specialistų, g. 1825 m. gruodžio 21 d. Kaltinėnų valsčiuje, mirė 1889 m. gruodžio 22 d. Kaune. Varnių kunigų seminarijos profesorius, o 1864 – 1884 metais ir šios seminarijos rektorius. Didelis lietuvybės šalininkas. Jį labai vertino vysk. M. Valančius. Paskelbė M. Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai.

23 d. – 110 metų

Stasys Anglickis, poetas, vertėjas, pedagogas, g. 1905 m. gruodžio 23 d. Bernotavo k. (Plungės raj.). Mokėsi Telšiuose. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai" (1938) . Išleido poezijos rinkinių, autobiografinį romaną „Čiupikai".

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos:

- 500 metų

Mikalojus Radvila III (Trąby herbo), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529. Mirė 1530 11 03 Varniuose. Valančius užsimena apie šio vyskupo statytą Varniuose Katedrą (1519) .

- 470 metų

Simonas Vaišnoras, raštijos darbuotojas, g. apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Išleido veikalą „Žemčiūga Teologiška", rašė ir leido giesmes.

- 210 metų

Petronėlė Valančiūtė–Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse.

- 190 metų

Vladimiras Andrijauskas, Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas, g. 1825 (mirė 1891). Dėl medicininės pagalbos teikimo sukilėliams 1864 m. ištremtas į Rusiją.

- 180 metų

Klemensas Kairys, kunigas, poetas, g. 1835–1864 05 16/28. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj" ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai) . Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms –„Tawo szindiena gražiausia diena".

- 175 metai

Marija Mineikaitė- Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja ( po vyro Zigmanto Gorskio mirties), Kęstaičių bažnyčios rėmėja, g. 1840, mirė 1925.

- 170 metų

Domas Jakavičius , Biržuvėnų apylinkių knygnešys, g. 1845 (?) m. apie Varnius ar Janapolę.

- 160 metų, kai mirė

Mykolas Gadonas, Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju, g. 1807 m., mirė

1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G.

- 150 metų

Kazys Domkus, knygnešys, g. 1865 m. Vainočių k. (mirė 1935 m. Abarsių k. (Šiaulių raj.), valstietis).

- 140 metų

Mykolas Augustinavičius, "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m. Žemaičių Kalvarijoje

- 145 metai

Mockus Kazimieras (Kazys), skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).

- 155 metai

Juozapas Paulauskas, dievdirbys, g. 1860 m. Telšių apylinkėse. Mirė po 1940 m.

- 95 metai

Estera Alšėnienė, prozininkė, g. 1920 m. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvena (?)

Klyvlende (JAV). Išleido romaną „Įšalusi valtis" (1999). Knygoje veiksmas vyksta Žemaitijoje.

- 95 metai

Elena Kabailaitė – Jonaitienė, rašytoja, g. 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną "Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m. gyvena(-o?) Australijoje.

Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai:

1260m. – Durbės mūšis

1450 m. - Telšių vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose

1620 m. - Pavandenės pirmąją bažnyčią pastatė dvarininkas Florijonas Bogužas Akmenskis

1635 m.- Varniams suteiktos Magdeburgo teisės

1720 m. – suteikta turgaus privilegija Biržuvėnams

1765 m. sausio 31 d. - Stanislovas Augustas pasirašė privilegiją, atiduodančią Telšių seniūniją iki gyvos galvos Stanislovui Odachovskiui, Mažųjų Dirvėnų tijūnui

1770 m.- pastatytas Žemaičių kunigų seminarijos pastatas (vėlyvasis barokas)

1775 m. - žemės ir pilies teismai buvo perkelti iš Telšių į Šiaulius

1785 m. - pastatyta medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, medinė

1790 m. - steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

1795 m. – Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčia ( dabartinė), Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčios vargonai pastatyti 1835 m. Autorius M. Paurilavičius

1795m. - Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu.

1815 m. – pastatyta Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1840 m. - Telšiuose įkurta stačiatikių parapija

1845 m. - Telšiuose atidaryta 20 vietų ligoninė, kuri po dviejų metų perorganizuota į apskrities

1845 m.- prie Varnių knygyno Ivinskis Laurynas įsteigė skaityklą

1850 03 20 - Motiejus Valančius įšventintas Žemaičių vyskupu

1850-1864 m. Žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius, gyveno vadinamame Motiejaus Valančiaus name (S. Daukanto 10 a.)

1860 m. - Telšiuose fotoateljė atidarė vietos laikrodininkas Chaimas Arensonas

1865 m- Poetas Yehuda-Leib Gordonas įsteigė mokyklą, kurioje buvo dėstoma ir rusiškai (1865-1872),

1875 m. - įkurta Telšių ješiva . Rabinų mokyklą 1875 m./1880 m. (skiriasi datos šaltiniuose) įkūrė Ichakas Jakovas Openheimas, Meiras Atlasas, Zalmanas Abelis ir finansiškai prisidėjęs Vokietijos žydas Ovadyah Lakhmanas

1880 m. - veikė spaustuvė

1890 m. - Telšiuose veiklą pradėjo pirmasis teatras. (Pats pirmasis lietuviškas vakarėlis Telšiuose, užvažiuojamųjų namų daržinėje, buvo suorganizuotas 1890 metais)

1898-1905 m. – pastatytas Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas

1915 m.- nuo 1915 iki 1918 m. Telšių miestas buvo okupuotas vokiečių kariuomenės

1915 m.- pradėjo veikti lietuvių progimnazija (?)

1910 m.- F. Milevičiaus iniciatyva Telšiuose buvo įkurtas „skrajojantis knygynėlis".

1920 05 05 - Šaulių sąjungos Centro valdyba nutarimu patvirtino 22-ojo Telšių būrio įkūrimą ( Aleksandras Tornau pirmininkas)

1920 m. - suorganizuota moksleiviams remti draugija "Ateitis"

1920 m.- (kitur 1921 m.) buvo atidaryta mergaičių gimnazija, įėjusi į „Javneh" mokyklų tinklą

1920 m. - Telšiuose įsteigta Gemaros (Talmudo dalis) studijų mokykla berniukams

1925 m.- pasirodė kairiosios krypties savaitraščiui „Žemaitis", ėjo iki 1931 m.

1925 m. – pradėtas leisti „Žemaičių priedelius, ėjęs iki 1940 m. Telšiuose. Įsteigė Jurgis Dagilis. Išėjo 758 numeriai. Leido priedus „Jaunimas", „Šeimyna", „Svirplys" ir kt.

1930 m.- užbaigta Telšių vyskupų rūmų statyba

1930 m. – minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines vietos fotografas Stasys Petrauskas išleido 12 atvirukų rinkinį „Žemaičių krašto vaizdai" (1930), Telšių kunigų seminarijos ir katalikiškų pažiūrų jaunimo iniciatyva pasirodė „Žemaičių kalendorius 1930 metams", J. Stasiulis publikavo „Žemaitijos žiedus" (1930)

1935 m. - Telšiai įteisinti kaip pirmaeilis Lietuvos miestas. Jie tapo apskrities administraciniu centru

1940 m.- 1940-1949 m. Telšiuose veikė profesionalus Žemaičių dramos teatras

1940 m. – Jono Mikulskio iniciatyva 1940 05 05,,Alkos" muziejuje atidaryta pirmoji pašto ženklų paroda

1945 m. - minint Žemaitės 100 metų sukaktį Telšių gimnazijai suteikiamas Žemaitės vardas ( 1925 m. buvo suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas)

1950 m. - Telšių apskritis buvo panaikinta, kai kurie buvę apskrities valsčiai – Telšių, Varnių, Rietavo tapo rajonais

1950 m. - „Mastis" pakeitė profilį. Audimo įmonė tapo trikotažo fabriku

1955 m. – Telšių mieste įkuriama vaikų muzikos mokykla

1965 m. - suvaidinus Žemaitės "Petrą Kurmelį" liaudies teatrui suteiktas Žemaitės vardas.

1970 m. – prie „Masčio" fabriko pastatytas Pirštinių cecho pastatas

Iš įvairių šaltinių parinko ir sudarė J Švėgždavičienė, Bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėja, 2015.

Patikslinimų laukiame elektroniniu paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Parisiųsti dokumento elektroninę versiją: datu_kalendorius_2015.pdf498.99 KB

Datų kalendorius 2016

Datų kalendorius 2016

TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2016

2016 METAIS SUKANKA:

SAUSIO

1 d. – 90 metų

Kazys Petkevičius, Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, LKKI dėstytojas. Gimė 1926 m. sausio 1 d. Steigviliuose, Pakruojo raj., mirė 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Vaikystę praleido Telšiuose, mokėsi Telšių gimnazijoje, žaidė Telšių „Džiugo" krepšinio komandoje.

5 d. – 85 metai

Leonardas Sauka, tautosakininkas, literatūrologas, vertėjas. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, akademikas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyr. mokslo darbuotojas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. Apdovanotas Jono Basanavičiaus ir Lietuvos mokslo premijomis. Gyvena Vilniuje.

11 d.- 95 metai

Leonas Jovaiša , Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. Gimė 1921 m. sausio 11 d. Lieplaukėje (Telšių raj.). 1937-1941 m.- Telšių gimnazijoje mokėsi kartu su V. Mačerniu. 2001 m. apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.

12 d. – 190 metų

Juozapas Silvestras Dovydaitis, kunigas, mokytojas, prozininkas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose (Radviliškio raj.), mirė 1883 m. sausio 9 d. Ilūkstėje (Latvijos respublika). Vyskupo M.Valančiaus sekretorius, 1860-63 Varnių kunigų seminarijos rektorius. Turėjo didelės įtakos vyskupui M.Valančiui, ypač blaivybės akcijoje.

15 d. – 130 metų

Juozas Jagminas, dailininkas. Gimė 1886 m. sausio 15 d. Luokės valsčiaus Girviškių k.

21 d. –95 metai

Antanas Končius, instrumentalistas (triūbininkas), nusipelnęs artistas. Gimė 1921 m. sausio 21 d.

29 d. – 90 metų

Nikolajus Artiomovas, poetas. Gimė 1926 m.sausio 29 d. Vasiljevskoje (Tulos sr.), mirė 1982 m. spalio 29 d. Telšiuose. Rašė rusų kalba. Išleido tris poezijos rinkinius.

29 d. – 95 metai

Adolfas Sprindis, prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose, mirė 1986 gruodžio 21. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

? d. - 70 metų

Irena Tumavičiūtė, germanistė, vertėja, publicistė, filologė. Gimė 1946 m. sausio mėn. Dirmeikiuose, netoli Tryškių.

VASARIO

3 d.- 100 metų

Aleksandras Žadeikis, lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius. Gimė 1916 m. vasario 3 d. Telšių rajono Kalnėnų kaime, mirė 1993 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. 1944–1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorius.

14 d. – 120 metų

Donatas Bubinas, prozininkas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 d. Tryškiuose (Telšių raj.), mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės raj.).

16 d. – 115 metų

Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų k., Salantų vlsč. (Kretingos raj.), mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Iki 1864 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose.

22 d. – 85 metai

Mečislovas Šilinskas, fotografas. Gimė 1931 m. vasario 22 d. Skirpsčių kaime Plungės rajone). Nuo 1972 LFS narys.

22 d.- 125 metai

Juozas Mačernis, pedagogas, vertėjas. Gimė 1891 m. sausio 22 d. Šarnelėje (Plungės raj.), mirė 1976 m. Argentinoje. 1925-1944 m. mokytojavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje, redagavo "Žemaičių prietelių", suorganizavo vyskupo M. Valančiaus liaudies universitetą.

19 d.- 140 metų

Adolfas Konradas Gužauskis (Guževskis), kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius. Gimė 1876 m. vasario 19 d. Dirvonėnuose (Telšių r.), mirė 1920 m. kovo 21 d. Dirvonėnuose. Palaidotas Luokėje.

28 d. – 130 metų

Albinas Jasenauskas, profesionalus muzikas, vargonininkas, chorvedys, dirigentas, kompozitorius. Gimė 1886 m. vasario 28 d. Suvalkuose, mirė 1973 03 21 Telšiuose, palaidotas Telšiuose. 1933 m. atvyksta į Telšius, čia išvysto plačią muzikinę veiklą.

KOVO

10 d.- 130 metų

Juozas Gedminas, pedagogas, vertėjas. Gimė 1886 m. kovo 10 d. Geidučiuose (Skuodo raj.), mirė 1965 m. gruodžio 27 d. Telšiuose. Dirbo Telšių gimnazijos lietuvių kalbos ir geografijos mokytoju, 1922-1930 m. Telšių mokytojų seminarijos direktoriumi.

14 d.- 90 metų

Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė), rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. ten pat. Palaidota Tryškiuose.

23 d.- 130 metų

Juozas Piekarskas, provizorius. Gimė 1886 m. kovo 23 d. Virmėnų k., Nevarėnų vls., mirė 1949 m. spalio 10 d. 1927 m. Nevarėnuose atidarė vaistinę.

26 d. – 95 metai

Juozas Klimas, violončelininkas, dirigentas, pedagogas. Gimė 1921 m. kovo 26 d. Miežeiniuose Varnių vlsč., Telšių aps.).

31 d.- 85 metai

Genovaitė Milašauskaitė – Petrulienė, poetė. Gimė 1931 m. kovo 31 d. Livoniškėse (Raseinių raj.). Gyvena Padvariuose (Telšių raj.). Išleistos dvi jos eilėraščių knygos.

BALANDŽIO

5 d. – 90 metų

Antanas Vaičius, Telšių vyskupas. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Skuodo rajono Geidučių kaime, mirė 2008 m. lapkričio 25 d. Palaidotas Katedros šventoriuje. 1982 m. liepą konsekruotas vyskupu.

6 d. – 60 metų

Albertas Krajinskas, dailininkas dizaineris, tapytojas akvarelistas, Kuršių marių laivų modelių kūrėjas. Gimė 1956 m. balandžio 6 d. Varniuose. Gyvena Vilniuje.

17 d. – 80 metų

Stasys Kurmanskis, poetas. Gimė 1936 m. balandžio 17 d. Padegimuose (Skuodo raj.), mirė 1968 m. liepos 19 d. Telšiuose, palaidotas Alsėdžiuose (Plungės raj.). Kurį laiką gyveno ir dirbo Telšiuose. Telšių literatai išleido jo eilėraščių rinkinį (2003 m.).

21 d. – 140 metų

Jurgis Narjauskas, kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Gimė 1876 m. balandžio 21 d. Parausių k. (Vilkaviškio r.), mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d. Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje.

25 d. – 60 metų

Giedrė Kvieskienė (Pronckutė), Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Gimė 1956 m. balandžio 25 d. Varniuose. Monografijų autorė.

29 d. –120 metų

Domas Andrulis, kompozitorius, choro dirigentas. Gimė 1896 m. balandžio 28 d. Juodlaukyje (Kelmės raj.), mirė 1973 m. Šiauliuose. Nuo 1930 m. Telšių gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Moksleivių ir suaugusiųjų jėgomis statė savo ir kitų autorių muzikinius veikalus, organizavo dainų šventes.

GEGUŽĖS

1 d. – 100 metų

Balys Stulpinas, profesorius, habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas. Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Rešketėnuose (Telšių rajone), mirė 1999 m. sausio 22 d.

18 d. – 60 metų

Liucija Citavičiūtė, senosios lietuvių raštijos tyrėja, vertėja. Gimė 1956 m. gegužės 18 d. Telšiuose.

22 d. – 90 metų

Aldona Prižgintaitė-Spykers, poetė. Gimė 1926 m. gegužės 22 d. Telšiuose, tarnautojo šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje.

25 d. – 90 metų

Leonas Barauskas, aktorius. Gimė 1926 m. gegužės 25 d. Želvaičiuose, Telšių vlsč., mirė 1975 m. kovo 21 d. Čikagoje, IL. 1941 m. baigė Telšių amatų mokyklą. Vaidino Telšių Žemaičių [Žemaitės] teatre. 1949 m. persikėlė į Kanadą. 1963 m. persikėlė į JAV.

BIRŽELIO

5 d. – 95 metai

Vytautas Mačernis, poetas. Gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje, mirė 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje. 1935-1939 m. mokėsi Telšių M. Valančiaus gimnazijoje. 1971 m. įvyko pirmasis poeto minėjimas (organizavo telšiškiai).

10 d. – 60 metų

Rolandas Paksas, visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose.

24 d. – 135 metai

Vladas Mažonas (Mažonavičius), kunigas marijonas, žurnalistas, pedagogas. Gimė 1881 m. birželio 24 d. Telšiuose, mirė 1945 m. sausio mėn. Maskvoje.

LIEPOS

5 d.- 80 metų

Steponas Šarapovas, skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Kaunatavos k., Telšių vlsč, mirė 1981 m. lapkričio 23 d. Vilniuje.

6 d. – 115 metų

Adolfas Nezabitauskis (Zabitis), kraštotyrininkas. Gimė 1901 m. liepos 6 d. Baidotų k., Skuodo raj., mirė 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Palaidotas Kretingos raj. 1919 m. baigė Telšių gimnaziją. Parašė straipsnių iš Telšių rajono istorijos.

17 d.- 95 metai

Kazys Knoras, chorvedys, vargonininkas, kompozitorius. Gimė 1921 m. liepos 17 d. Stabinės k., Telšių raj., mirė 2004 m.

RUGPJŪČIO

21 d. – 130 metų

Ramūnas (Romanas) Bytautas, filosofas, psichologas, publicistas. Gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Drobiūkščiuose (Telšių raj.), mirė 1915 m. gegužės 22 d. Leizine (Šveicarija).

22 d. – 260 metų

Antanas Jackus Feliksas Klementas, Lietuvos poetas, advokatas. Gimė 1756 m., krikštytas 1756 rugpjūčio 22 d. Sedoje, mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. „ Žemaitiška giesmelė", išleista Vilniuje 1972 m.

23 d. – 85 metai

Jonas Andriusevičius, muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Gimė 1931 08 23 Gaidžių k., Utenos rajone, mirė 2000 m. Telšiuose. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno).

RUGSĖJO

8 d. – 95 metai

Simas Kvečas, visuomenininkas. Gimė 1921 09 08 Telšiuose, mirė 1992 07 05 Los Angelese, CA. Palaidotas Čikagoje. Mokėsi Telšių amatų mokykloje. 1950 m. persikėlė į JAV.

10 d. – 65 metai

Zita Budrienė, poetė. Gimė 1951 m. rugsėjo 10 d. Eidinčiuose (Telšių raj.). Išleido 6 eilėraščių knygas. Rašo ir žemaičių dounininkų tarme.

17 d.- 105 metai

Antanas Jonušas, Šatrijos apylinkių kraštotyrininkas. Gimė 1911 m. rugsėjo 7 d. Žylakių k., Telšių raj., mirė 1978 m. birželio 12 d.

24 d. – 75 metai

Ona, Skaistutė Idzelevičienė, tarptautinės klasės šokėja, baletmeisterė, Sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovė Klaipėdoje Gimė 1941 m. rugsėjo 9 d. Lieplaukėje.

SPALIO

5 d. – 65 metai

Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė, mokytoja, poetė. Gimė 1951 m. spalio 5 d. Bežecko mieste (Kalinino sritis).

12 d. – 70 metų

Arūnas Lukoševičius, Lietuvos elektronikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Gimė g. 1946 m. spalio 12 d. Telšiuose. 1999 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas.

18 d. – 110 metų

Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Sankt-Peterburge, mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Žemaičių teatrui vadovavo 1946–1948 m.

18 d. – 75 metai

Irena Nakienė-Kontautaitė, choro dirigentė ir pedagogė. Gimė 1941 m. spalio 18 d. Pervainių k., Telšių raj.

28 d. – 120 metų

Konstantinas Daukontas, kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. spalio 28 d. Patumšalės k Telšių raj., mirė apie 1942 m. Lenkijoje.

LAPKRIČIO

2 d. – 60 metų

Egidijus Aleksandravičius, lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Gimė 1956 m. lapkričio 2 d. Telšiuose.

4 d. – 65 metai

Danielius Mušinskas, rašytojas, žurnalo „Metai" vyr. redaktorius (nuo 1994 m.). Gimė 1951 m. lapkričio 4 d. Telšiuose.

14 d. – 150 metų

Justinas Staugaitis, vyskupas, prozininkas. Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose (Šakių raj.), mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose Nuo 1926 m. –Telšių vyskupas. Palaidotas Telšių katedros rūsyje esančioje kriptoje.

15 d. – 90 metų

Vlada Žymontaitei-Kliauzienei, Šiaurės Lietuvos literatų draugijos ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, Jehovos tikėjimo liudytoja. Gimė 1926 m. lapkričio 15, mirė 2013 m. liepos 2 d. Išleido kelias poezijos knygas.

18 d. – 60 metų

Alfredas Bumblauskas, istorikas, VU profesorius dr., knygų autorius ir bendraautorius, televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas. Gimė 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose. Lietuvos, Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos šalių ordinų kavalierius.

18 d. - 160 metų

Domininkas Bubėnas, knygnešys. Gimė 1856 m. lapkričio 18 d. Dūseikiuose (Telšių raj.), mirė 1940 lapkričio mėn. Palaidotas Ubiškėje.

23 d. – 120 metų

Juzefas Perkovskis, grafikas, žemaičių liaudies meno tyrinėtojas. Gimė 1896 m. lapkričio 23 d. Varšuvoje, mirė 1940 m. liepos 14 d. Džiuginėnų dvare. 1928 m. baigęs mokslus, apsigyveno Džiuginėnuose. Palaidotas Gorskių šeimos kape miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro.

29 d. – 60 metų

Algirdas Kumža, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas, ambasadorius. Gimė 1956 m. lapkričio 29 d. Palūksčio k., Telšių raj.

GRUODŽIO

2 d.- 100 metų

Juozas Kojelis, žurnalistas, išeivijos visuomenės veikėjas, rezistentas, knygų autorius. Gimė 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšnalių k. (Telšių raj.). Emigravo į Vokietiją, 1949 į JAV. Parašė publicistikos knygas.

4 d.- 145 metai

Liudvikas Stulpinas, pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas. Gimė 1871 gruodžio 4 d. Jomantų kaime (Telšių raj.), mirė 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje. Palaidotas Smiltynės kapinaitėse Klaipėdoje.

29 d. – 85 metai

Stanislovas Stonkus, krepšininkas, habil. dr. (socialiniai mokslai) , profesorius, knygų autorius. Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose, mirė 2012 m. vasario 19 d. Kaune. Daugiau negu 10 knygų autorius ir bendraautorius.

Tiksli gimimo data nežinoma

- 480 m.

Merkelis Giedraitis, LDK didikas, kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gimė 1536 m., mirė 1609 m. balandžio 6 d. Alsėdžiuose (Plungės raj.), palaidotas Varniuose (Telšių raj.).

- 195 m.

Kašarauskis Ambroziejus Pranciškus, kunigas, gamtos tyrinėtojas, rašytojas. Gimė 1821 m. Kolainiuose, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. 1841 – 1844 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, mokytojavo Telšių dvarininkų mokykloje, vadovavo kunigų – emeritų Pataisos namams Varniuose

- 195 m.

Kajetonas Rupeika, kunigas, švietėjas. Gimė 1821 m. Telšių apskrityje.

- 180 m.

Dominykas Bociarskis, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas. Gimė 1836 m. Pavirvyčio dvare, Tryšlių vlsč., mirė 1914 m. Varšuvoje. Dėstė rusų kalbą ir istoriją Varnių kunigų seminarijoje.

- 90 m.

Julius Dambrauskas–Dama, režisierius. Gimė 1926 m. Luokėje, mirė 1961 m. kovo 12 d. 1948 m. išvyko į Australiją. 1955 m. įkūrė Sidnėjaus lietuvių teatrą „Atžala".

.

Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

- 1536 m. - įsteigta Telšių parapija

- 1536 m. - galėjo būti įkurta pirmoji mokykla

- 1536 m. - padėti pagrindai pirmajai (medinei) Romos katalikų bažnyčiai Telšiuose

- 1536 m. - Telšiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centru

- 1721 m. - Telšiams, Nevarėnams suteikta turgų teisė.

- 1736 m. - mirus Telšių seniūnui Antanui Andriui Gorskiui, Telšių seniūniją pradėjo valdyti jo antroji žmona Konstancija Gadonaitė-Gorskienė.

- 1761–1791 m. - ant aukščiausios Telšių kalvos – Insulos – pastatyta puošni Telšių mūrinė Šv. Marijos Loretietės ir Šv. Antano bažnyčia, Antano Paduviečio barokinė katedra

- 1781 m.- rugsėjo mėn. LDK iždo komisija trejiems metams atleido telšiškius nuo gėralų ir pagalvės mokesčių

- 1796–1850 m. - Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė-Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai)

- 1791 m. - gruodžio 6 d. karalius Stanislovas Augustas Telšiams suteikė miesto (Magdeburgo) teises, herbą).

- 1791 m. - Džiuginėnų dvarą įsigijo Liudvikas Bartolomėjus Gorskis (1749-1815)

- 1796 m. - vienuoliai bernardinai pastatė mokyklai dviejų aukštų mūrinius namus

- 1796–1850 m. - Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė-Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai)

- 1826 m. - Telšių miestą niokojo gaisras

- 1831 m. – miestiečiai ir Telšių apskrities gyventojai dalyvavo sukilimuose prieš carinę priespaudą. Vladimiras Gadonas vadovavo Telšių apskrities sukilėliams

- 1836 m. - bernardinų bažnyčiai suteiktos parapijos teisės

- 1846 m.- Vilniuje išleista M. Gadono „ Opis powiatu Telszewskiego"

- 1861 m. - Telšiuose atidaryta 25 lovų karo ligoninė. Čia buvo gydomi ir Telšių miesto gyventojai

- 1866 m. - mieste įkurta mergaičių mokykla. Pasaulietinės žydų mokyklos Telšiuose atsirado po 1831 m. sukilimo.

- 1881 m. - Telšiuose įkurta vaistinė - Goldnerio vaistinė.

- 1886 m. – pradeda veikti Juozo Varkalio spaustuvė Telšiuose. Veikė iki 1889 m.

- 1916 m. - Telšiuose pradėjo veikti „Kanklių" draugija. Veikė iki 1935 (1940) m.

- 1916 - Telšiuose sužibo pirmosios elektros lemputės iš vokiečių okupacinės valdžios įrengtos elektrinės

- 1921 m. - Telšiuose įsteigtas Centrinės valstybinės bibliotekos skyrius.

- 1926 m. - įkurta Telšių vyskupystė. Balandžio 1 d. popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją ir Telšių vyskupiją su centru ir šv. Antano Paduviečio katedra Telšiuose

- 1926 m.- Laikraštį "Žemaičių prietelius" pradėjo leisti Telšių vyskupija. Nuo 1925 03 18 d. buvo leidžiamas Kaune

- 1926 m.- gegužės 7 d. buvo nutiesta 56 km ilgio geležinkelio dalis Telšiai-Kužiai

- 1931 m. - Telšiams suteiktos pirmaeilio miesto teisės,

- 1931m. - rugpjūčio 5 d. Lietuvos švietimo ministro įsakymu įkurta Telšių medžio apdirbimo vidurinė mokykla (vėliau – valstybinė Amatų mokykla). Jos direktorius- Karolis Šimonis

- 1931 m.- prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.

- 1931 m. - įsteigta Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka"

- 1936 m. - spalio 4 d. pašventinti nauji modernus Telšių M.Valančiaus gimnazijos rūmai, juos projektavo arch. Steponas Stulginskis

- 1936 m. - pastatyti Telšių amatų mokyklos rūmai

- 1941 m. - Telšiuose įsteigtas Žemaičių meno ir mokslo centras (steigėjas – Kazys Mockus, veikė iki 1944 m.)

- 1941 m.- Telšiuose įsteigtas savaitraštis „Žemaičių žemė" ( iki 1944 m. redagavo Kazys Mockus)

- 1941 m.- birželio 25 d. vokiečių kariuomenė užėmė Telšius. Liepos mėnesį prasidėjo masinės žydų žudynės

- 1941 m. - birželio 24-25 d. Rainiuose nužudyti Telšių kalėjimo politiniai kaliniai.

- 1941–1949 m. - Telšiuose veikė valstybinis Žemaičių teatras

- 1946 m.- rugpjūčio 3 d. Telšiai tapo apskrities pavaldumo miestu.

- 1951 m.- Telšiuose pradėjo veikti Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas.

- 1961 m. - Telšiuose pastatyta 3-oji vidurinė mokykla (dabar „Germanto")

- 1991 m.- patvirtintas naujasis Telšių herbas.

Sudarė Julita Švėgždavičienė, Telšiai, 2015 11 11

(Jei galite patiksinti ir papildyti, maloniai prašome rašyti: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. )

Parisiųsti dokumento elektroninę versiją: datu_kalendorius_2016.pdf551.53 KB