Telšių rajono žymių datų kalendorius 2025 m.

SAUSIO

1 d. – 90 metų

Donatas Lukoševičius. Lietuvos dailininkas skulptorius. Gimė 1935 m. sausio 1 d. Varniuose. Nuo 1961 m. dalyvavo per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų, kuriose demonstravo monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, skulptūrinius portretus iš marmuro, granito, bronzos, keramikos, medžio. Tarp kitų darbų yra sukūręs ir M. Valančiaus skulptūrą.

4 d. – 95 metai

Stasys Štikelis. Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, g. 1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis (Mirė 1999 m. Vilniuje).

5 d. – 90 metų

Kazimieras Gailevičius. Mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius. Gimė 1935 m. saulio 5 d. Rainiuose, Telšių rajone.

5 d. – 70 metų

Algirdas Žebrauskas. Architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos (1994 m.) laureatas. Gimė 1955 m. sausio 5 d. Plungės rajone, baigė Šateikių vidurinę mokyklą. 1981 m. pradėjo dirbti Telšių rajone architektu.

7 d. – 135 metai

Feliksas Ereminas. Kunigas. Gimė 1890 m. sausio 7 d. Gadūnavo parapijoje (Telšių raj.). Mirė 1962 10 27. Kunigas F. Ereminas 2013 m. pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu.

9 d. – 70 metų

Alfridas Bulkauskas. Choro dirigentas. Gimė 1955 m. sausio 9 d. Telšių mišraus choro „Žemaičiai“ vadovas, Telšių aukštesniosios pedagoginės mokyklos dėstytojas. Mirė 2009 m. birželio 3 d.

10 d. - 100 metų

Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans. Poetė, vertėja, 1925 01 10 Stalge (Plungės r.), †2000 IV 28 Edegame (Belgija). 1942 baigusi Telšių gimnaziją, įstojo į VDU studijuoti medicinos. 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Belgijoje. Išleido kelis eilėraščių rinkinius, poezijos vertimų į flamandų ir iš flamandų kalbų antologijas Een steen heeft geen hart (Akmenėlis turi šaltą širdį, 1971) ir XX-jo amžiaus nyderlandų poezijos rinktinę (London, 1973), išvertė Felixo Timmermanso (1886–1947) eilėraščių rinkinį Adagio (London, 1979).

11 d. – 85 metai

Antanas Jonušas. Birbynininkas, kūrėjo statusas suteiktas 2005 11 11, gimė 1940 01 11 Telšių rajone.

17 d. – 190 metų

Antanas Baranauskas (1835 01 17 Anykščiuose-1902 11 26) . Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Anykščių šilelio" autorius . 1855 m. dirbo raštininku Sedoje. Tuo metu susipažino su Žemaičių poete Karolina Praniauskaite, jos broliu Otonu Praniausku. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje.

18 d. – 55 metai

Daiva Vaitkevičiūtė. Žurnalistė, rašytoja, prozininkė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja. Gimė 1970 m. sausio 18 d. Gomalių kaime, netoli Varnių miestelio. Mokėsi Varnių vidurinėje mokykloje, vėliau Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Studijavo Klaipėdos universitete. Žinomiausi kūriniai „Monikai reikia meilės“, „Moterys meluoja geriau“, „Trise prieš mafiją“ ir kiti.

25 d. – 85 metai

Aleksandras Vasiliauskas. Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas, g. 1940 01 25 Žvirgžduose, Telšių raj. 1958 m. baigė Pavandenės vidurinę mokyklą.

25 d. – 70 metų

Salomėja Pranaitienė. Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė. Gimė 1955 m. sausio 25 d. Telšių raj. Lauksodos k.

30 d. – 50 metų

Aušra Garnienė. Žurnalistė.  Dirbusi žurnalo „Trimitas“,  vaikams žurnalo  „Bitutė“ redaktore, dienraščio „Kauno diena“ žurnaliste.  Gimė 1975 01 30 Telšiuose. 1982-1986 m. mokėsi Vembūtų pradžios mokykloje, 1986-1993 m. „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje.

30 d. – 80 metų

Vincas Steponavičius. „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius. Gimė 1945 m. sausio 30 d. Telšiuose. Mokėsi Telšių 3-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1994 m. dirbo „Žemaitijos keliai“ generaliniu direktoriumi. Žuvo autoavarijoje 1997 m.

VASARIO

5 d. – 140 metų

Julius Gravrogkas (Graurogkas). Mechanikas–inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis, g. 1885 m. vasario 5 d. Telšiuose–1968 vasario 11 Clevlende, OH.

9 d. – 70 metų

Antanas Kakanauskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1955 m. vasario 9 d. Pukėnų kaime, netoli Šaukėnų. Gyvena Telšiuose.

11 d. – 100 metų

Ona Galdikienė. Mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., g. 1925 m. vasario 11 d. Telšiuose. Nuo 1953 dirbo Chemijos ir chemijos technologijos institute. Padarė 5 išradimus (iki 1984). Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas. 1975 paskirta valstybinė premija. Grafiko Valerijono Galdiko žmona.

13 d. – 70 metų

Kęstutis Rapalavičius. Menininkas, tapytojas.  Gimė 1955 m. vasario 13 d. Telšiuose.

15 d. – 170 metų

Bronislovas Grombčevskis. Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, g. 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.). Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924–1925 m. 3 tomais. Mirė Varšuvoje 1926 02 27.

20 d. – 110 metų

Alfonsas Paukštys. Smuikininkas. Gimė 1915 m. vasario 20 d. Varniuose.

21 d. – 60 metų

Rima Balanaškienė-Viliutė. Gimė 1965 m. vasario 21 d. Luokėje, Telšių r. 1972-1975 m. mokėsi Kirklių mokykloje, 1975-1983 m. Luokės vidurinėje mokykloje. Baigė aukso medaliu. Pelnė apdovanojimą „Versli moteris“, pripažinta geriausia moterimi verslininke (2016). „Aconitum“ generalinė direktorė ir savininkė, UAB „Sveikatos ABC“ direktorė ir savininkė.

 24 d. – 110 metų

Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas. LLA vadas. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Majoras (1998 m. po mirties). Gimė 1915 m. vasario 24 d. Smilgių kaime Žarėnų valsčiuje Telšių apskrityje. 1935 m. baigė Telšių gimnaziją. Mirė 1946 m. vasario 18 d. Vilniuje.

24 d. – 55 metai

Vilma Magylienė. Vykdo savanorystę Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“. Gimė 1970 02 24 d. Telšiuose. Baigė Telšių 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Džiugo“ gimnazija). Gyvena Vilniuje.

25 d. – 45 metai

Mindaugas Stasiulis. Laidų ir renginių vedėjas. Gimė 1980 m. vasario 25 d. Pupinių kaime, Telšių rajone.

KOVO

1 d. – 100 m.

Jadvyga Bulauskienė. Tautodailininkė ( margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai), g. 1925 03 01 Varnių vls., Pagirgždūtės km.

2 d. – 95 metai

Zenonas Jaška. Inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (LPKTB) Telšių filialo energingasis Atminties grupės pirmininkas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanotas „Vilties žvaigžde", g. 1930 03 02 Kretingos apskr. Platelių vls. Šateikių dvaro sodininko šeimoje.

3 d. – 100 metų

Zofija Tautkevičiūtė. Gydytoja gimė 1925 m. kovo 3 d. Nuo 1958 m. dirbo Telšiuose vaikų konsultacijos vedėja bei vaikų ligų skyriuje.

6 d. – 90 metų

Adolfas Gedvilas. Tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, g. 1935 03 06 Viešvėnų sen., Rykšėnų km. Senojo baltų tikėjimo tradicijų tęsėjas, išleido knygą „Toks gyvenimas..."

8 d. –65 metai

Vygantas Paulauskas. Stiklo dailininkas, skulptorius. Gimė 1960 m. kovo 8 d. Telšiuose.

10 d. – 90 metų

Jonas Pleškys (Jonas Plaskus). Žemaitis jūrininkas. Gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone (palaidotas Žarėnų kapinėse) 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė" (The Hunt for Red October; 2003 m. į lietuvių kalbą išvertė Romualdas Grigaliūnas) ir to paties pavadinimo garsaus Holivudo filmo herojaus prototipas. Jo sesuo – garsi aktorė Eugenija Pleškytė.

17 d. – 160 metų

Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz). Pirmasis Lenkijos prezidentas, g. 1865 metų kovo 17 dieną Telšiuose.

27 d. – 100 metų

Petras Mitkus. Kunigas. Gimė 1925 m. kovo 27 d. Jokšų kaime, Luokės parapijoje, Telšių rajone.

29 d. – 70 metų

Alfredas Maželis. Gydytojas. Gimė 1955 m. kovo 29 d. Dirbo Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiuoju gydytoju. Mirė 2021 m. lapkričio 29 d.

BALANDŽIO

3 d. – 140 metų

Jonas Mikulskis. Gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas, g. 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje. Mokėsi Palangoje, Šiauliuose, Vienoje, Ciuriche, kur 1909 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Nuo 1918 m. Telšių apskr. gydytojas .

12 d. – 100 metų

Julius Čepėnas. Scenografas. Gimė 1925 m. balandžio 12 d. Kaune. 1948–1949 m. buvo Žemaičių teatro Telšiuose dailininkas.

16 d. –80 metų

Vladas Žulkus. Akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius, g. 1945 04 16 Telšiuose.

16 d. – 70 metų

Adomas Butrimas. Meno istorikas, archeologas. Gimė 1955 m. balandžio 16 d. Telšiuose. 2014 m. apdovanotas LR ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžius), 2021 m. LR seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukime Lietuvai“.

17 d. – 70 metų

Vytautas Tamoliūnas. Dailininkas, fotografas. Gimė 1955 m. balandžio 17 d. Telšiuose. Mirė 2009 m. liepos 15 d. Kaune.

17 d. – 60 metų

Daina Butkienė–Pruckutė. Sportinių šokių šokėja, trenerė. Gimė 1965 m. balandžio 17 d. Pozingių k., Klaipėdos r. Nuo 1996 m. Telšių kultūros centro pramoginių šokių kolektyvo „Vėlunga“ vadovė.

23 d. – 65 metai

Arvydas Stasiulis. Profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), ilgametis Lietuvos sporto universiteto mokslo reikalų prorektorius, sporto mokslininkas. Gimė 1960 m. balandžio 23 d. Janapolės k., Telšių raj.

23 d. – 80 metų

Petras Gintalas. Lietuvos skulptorius, medalininkas, g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose. Sukūrė apie 100 medalių, proginių monetų projektų, kompozicijų iš metalo. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus. Nuo 1985 kuravo Respublikines medalininkų stovyklas Telšiuose.

GEGUŽĖS

7 d. – 75 metai

Stanislovas Žilevičius. Lietuvių kariljonininkas, pedagogas. Gimė 1950 m. gegužės 7 d. Telšiuose.

9 d. – 70 metų

Kęstutis Švėgždavičius. Istorikas, muziejininkas, lektorius. 1986–1993 m. vadovavo Žemaičių „Alkos“ muziejui. Gimė 1955 m. gegužės 9 d. Telšiuose, mirė 2013 m. rugsėjo 8 d.

10 d. – 120 metų

Antanas Krausas. Pedagogas, vegetarizmo propaguotojas, g. 1905 05 10 Sedoje, Mažeikių raj. 1925 baigė Telšių gimnaziją. Gimnazistu būdamas įsteigė Sielos kultūros ratelį ir leido neperiodinį laikraštį ,,Šaltinis" (1923–1925) , priklausė dr. V. Kudirkos literatūros būreliui bei Vegetarų dr–jai (nuo 1920). Leido vegetaro laikraštį ,,Širdies liepsna" (1923–1925). Savo tėviškėje (Sedoje) 1923 įsteigė viešą biblioteką. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje. Mirė 1970 m. Melburne.

14 d. – 60 metų

Odilija Rudzevičienė. Vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė. Gimė 1965 m. gegužės 14 d. Kaune. 1972-1983 m. mokėsi Telšių 5 vid. mokykloje. Tėvas – Alfredas Jonušas (g. 1940).

17 d. – 45 metai

Ineta Stasiulytė. Teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja. Gimė 1980 m. gegužės 17 d. Telšiuose. 2008 metais apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia antraplanio vaidmens atlikėja.

23 d. – 70 metų

Dalia Brenciūtė. Lietuvių aktorė. Gimė 1955 m. gegužės 23 d. Plungėje. 1973 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą.

23 d. – 50 metų

Daiva Jakavickienė. VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė. Gimė 1975 m. gegužės 23 d. Telšiuose.

BIRŽELIO

4 d. – 180 metų

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė). Rašytoja, gimė 1845 m. birželio 4 d. Plungės vlsč. Bukantės k., mirė 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje. 1863–1864 m. tarnavo Džiuginėnų dvare, prie Telšių, čia susipažino su būsimu vyru L. Žymantu. Savamokslė. Kūrybai paskatino Povilas Višinskis. Pirmąjį apsakymą „Piršlybos" parašė būdama apie 50–ies metų. Iš viso parašė apie 150 apsakymų ir apysakų. Rašytojos Žemaitės tėvas, seserys Juzefa ir Emilija palaidotos Varnių kapinėse.

7 d. – 115 metai

Vytautas Paulauskas. Lietuvos matematikas, gimė 1910 m. birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps., mirė 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje. Augo mokytojo šeimoje. 1940–1985 m. dėstė Vilniaus universitete, 1964–1970 matematinės analizės katedros vedėjas, profesorius.

8 d. – 210 metų

Jonas Juška. Kalbininkas, gimė 1815 06 08 Dilbėje (Žarėnų vls., dab. Telšių r.). Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija" (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Parašė lietuvių kalbos gramatiką. Pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė rankraštinį lietuvių-sanskrito kalbų žodynėlį. Prisidėjo prie brolio Antano Juškos leksikografijos ir tautosakos veikalų rengimo. Mirė 1886 05 11 Kazanėje (Rusija), palaikai perlaidoti Veliuonoje.

9 d. – 90 metų

Liuda Lėverienė. Pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė. Gimė 1935 m. birželio 9 d. Mažeikiuose, nuo 1938 metų gyveno Telšiuose.

10 d. – 55 metai

Danielius Praspaliauskis. Muzikantas, kompozitorius, kvinteto „Contra Jazz“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo, Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ bigbendo saksofonistas. Gimė 1970 m. birželio 10 d. Rainių k., Telšių raj.

10 d. – 210 metų

Adolfas Daugėla. Kunigas. Gimė 1815 m. birželio 10 d. Telšiuose, Telšių pavieto žemės matininko bajoro Stanislovo Daugėlos ir Cecilijos Kryževičiūtės šeimoje. Į Varnių seminariją įstojo 1835 m. spalio 17 d. Tarnavo filialistu Šiaudinės bažnyčioje (Akmenės r.), vėliau perkeltas į Tryškių bažnyčią klebonu ir Viekšnių dekanu. 1863 m. sausį prasidėjus sukilimui, kunigas Adolfas Daugėla Tryškių bažnyčioje paskelbė manifestą ir už tai buvo metams įkalintas Telšių kalėjime. Dirbdamas Baisogaloje pastebėjo ir ėmė globoti iš vargingos šeimos kilusį Juozą Zauką – būsimą chorvedį, režisierių ir knygnešį. Adolfas Daugėla mirė 1893 m. birželio 7 d. Baisogaloje, palaidotas Tryškiuose, Telšių raj.

11 d. – 100 metų

Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė. Ilgametė bibliotekininkė. Gimė 1925 m. birželio 11 d., mirė 2016 m. rugsėjo 23 d. Dirbo Telšių centrinėje bibliotekoje.

11 d. – 70 metų

Irena Peleckienė. Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė, mokyklos pedagogų atestacijos komisijos pirmininkė, Lietuvos mokyklų direktorių asociacijos narė. Gimė 1955 m. birželio 11 d. Rusnėje, Šilutės rajone. 1993—2004 m. M. Valančiaus vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja, nuo 2004 m. — direktorė.

14 d. – 95 metai

Emilija Žarytė-Milevičienė. Poetė. Gimė 1930 m. birželio 14 d. netoli Užvenčio, Želvių kaime. Gyvendama Varniuose Emilija įstojo į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. 2000-aisiais išėjo eilėraščių rinkinėlis „Čiobrelių šlaitas" ( „Dobilo" leidykla Jonavoje). Mirė 2004 08 17. Tolima Žemaitės giminaitė iš tėvo pusės.

22 d. – 95 metai

Stasė Semenavičienė (Bružaitė).  Pedagogė, publicistė, fotografė, dalyvavusi Tėvynės pažinimo draugijos veikloje. Gimė 1930 m. birželio 22 d. Nevarėnų valsčiaus Balėnėlių kaime. Mirė 2015 mirė.

23 d. – 85 metai

Alfredas Algirdas Jonušas. Juvelyras. Gimė 1940 m. birželio 23 d. Telšiuose. 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu. Yra įkūręs žemaitišką-japonišką sodybą-muziejų. A.Jonušas – diplomuotas juvelyras (turi tarptautinį juvelyro sertifikatą), Lietuvos tautodailininkų ir tautodailės kūrėjų asociacijos narys, aktyvus respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, surengęs virš 17 autorinių kūrybos parodų Lietuvoje ir užsienyje.

27 d. – 80 metų

Remigijus Baltramėjūnas. Mokslininkas fizikas. Gimė 1945 m. birželio 27 d. Telšiuose.

30 d. – 90 metų

Erika Zulanienė. Žurnalistė. Gimė 1935 m. birželio 30 d. Telšiuose.

LIEPOS

11 d. – 105 metai

Stanislava Kochanauskaitė. Mokytoja, poliglotė. Gimė 1920 m. liepos 11 d. Beržore, netoli Platelių, ilgametė Žemaitės vidurinės mokyklos mokytoja, vertėja.

13 d. – 90 metų

Pranciškus Zigmas Jukna. Irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas, g. 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių r. Baigė Varnių vid. mokyklą.

14 d. – 215 metai

Tadas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, g. 1810 VII 14 - 1851 VI 14 . Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją. Vikaravo Varnių katedroje, o nuo 1843 Varnių kunigų seminarijoje lotynų kalbos dėstytojas, nuo 1844 seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

15 d. – 80 metų

Algirdas Tarvainis. Agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys. Gimė  1945 m. liepos 15 d. Buožėnų kaime, Telšių raj. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

17 d. – 95 metai

Leonida Prialgauskaitė-Novickienė. Biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė, Lietuvos augalų fiziologų ir Lietuvos biochemikų dr-jos narė, g. 1930 07 17 Nerimdaičių k., Telšių raj. 7 išradimų, 160 moksl. publikacijų autorė, tarptautinių ir respublikinių konferencijų dalyvė. Suteikti bajorystės dokumentai. Dėl socialinės kilmės 1951 buvo pašalinta iš VU, studijuoti grįžo po kelerių metų.

30 d. – 85 metai

Justina Kirnienė (Girdvainytė). LR Seimo nario patarėja. Gimė 1940 m. liepos 30 d. Gedikėnų kaime, Žarėnų valsčiuje (dabar Rietavo savivaldybė). Apdovanota Sausio 13-osios medaliu.

31 d. – 70 metų

Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė). Neįgaliųjų sportininkė, lengvaatletė ir tinklininkė. Gimė 1955 m. liepos 31 d. Telšiuose.

RUGPJŪČIO

3 d. – 55 metai

Saulius Urbonas. Politikas ir visuomenės veikėjas. Gimė 1970 m. rugpjūčio 3 d. Telšiuose.

4 d. – 115 metai

Alfonsas Gedgaudas–Prialgauskas. Dirigentas, saksofonistas. Gimė 1910 m. rugpjūčio 4 d. Telšiuose.

6 d. – 70 metų

Violeta Sivilevičienė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyriaus vedėja. Gimė 1955 m. rugpjūčio 6 d. Telšiuose. 1962—1967 m. mokėsi Telšių 3-iojoje vidurinėje mokykloje.

4 d. – 115 metų

Kazys Mockus. Vytautininkas, pedagogas. Gimė 1910 m. rugpjūčio 4 d. Rikantų kaime, Kelmės rajone, Raseinių apskr. 1936-1944 m. buvo Telšių Vyskupo M. Valančiaus gimnazijos mokytojas. 1942 m. suorganizavo suaugusiųjų gimnaziją Telšiuose ir buvo jos direktorius ligi vokiečiams ją uždarant. 1941 m. Telšiuose įsteigė savaitraštį "Žemaičių žemė" ir iki 1944 m. redagavo. 1942-1944 m. drauge su Pranu Geniu redagavo ir išleido "Žemaičių kalendorių", 1943 m. išspausdino "Žemaičių kankinius" (apie Rainių žudynes). Mirė 1972 01 08 Bostone.

13 d. – 75 metai

Vida Kniūraitė. VPU Istorijos fakulteto dekanė, istorijos mokytoja ekspertė, Visuotinės istorijos katedros docentė. Gimė 1950 m. rugpjūčio 13 d. Nagirbių kaime, Kelmės rajone. 1958—1962 m. mokėsi Miksodės (Telšių r.) pradinėje mokykloje, 1962—1967 m. Pavandenės (Telšių r.) vidurinėje mokykloje.

15 d.- 215 metai

Laurynas Ivinskis. Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas, g. 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, mirė 1881 m. liepos 29 d. Palaidotas Kuršėnuose. Nuo 1841 m. įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą. 1859 m. kalendoriuje išspausdino Karolinos Praniauskaitės pasakos vertimą į lietuvių kalbą „Žalčio motė" ( pagal J. I. Kraševskio „Vytuolio rauda" ).

24 d. – 95 metai

Vytautas Valius. Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas), g. 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose, (mirė 2004), mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje. Vytauto Valiaus kūryba ne kartą buvo įvertinta premijomis, diplomais.

25 d. – 90 metų

Jonutis Zeferinas. Žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, g. 1935 08 25 Janapolės k., Telšių raj. 1958 baigė vid. m–klą Palangoje, 1963 VU. Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1993 m. dirbo ,,Lietuvos ryto" vyr. redaktoriaus pavaduotoju.

25 d. – 70 metų

Laimutė Pocevičienė (Kalinauskaitė). Režisierė. Gimė 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikuose, Mažeikių rajone. 1979–1981 m. dirbo Telšių centrinėje bibliotekoje. Nuo 1990 m. Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė, kur 1994 m. įkūrė vaikų ir jaunimo studiją „Savi“, kuriai ir vadovauja.

27 d. – 110 metų

Juozas Jurkus. Kalbininkas, g. 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos vlsč. (Mažeikių r.). Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą, kur 1954 m. gruodžio 23 d. mirė.

27 d. – 90 metų

Liudas Simutis. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos kaime, Luokės valsčiuje, Telšių apskrityje. 1990 m. išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir pasirašė Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

27 d. –70 metų

Gražina Pagojienė. Fotografė, gamtos mylėtoja. Gimė 1955 m. rugpjūčio 27 d. mirė 2024 m. kovo 12 d. Gyveno Telšių rajone, Gedrimų kaime.

RUGSĖJO

2 d. – 70 metų

Janina Reinienė-Gedvilaitė. Gimė 1955 m. rugsėjo 2 d. Kretingoje. 1977–2000 m. Telšių kultūros mokyklos choreografijos dėstytoja, nuo 2003 m. Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakulteto dekanė.

5 d.- 120 metų

Jonas Virakas. Architektas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties), g. 1905 m. rugsėjo 5 d. Seredžiuje (Jurbarko raj.). Pagal jo projektus sukurta vertingų interjerų Kaune, Vilniuje ir kitur (deja neišlikę). 1942 m. laimėjo konkursą Rainių kankinių įamžinimui Telšiuose. Pagal jo sukurtus ir žmonos išsaugotus eskizus 1990 m. buvo parengtas koplyčios projektas (arch. A. Žebrauskas) ir 1991 m. pastatyta koplyčia Rainiuose.

9 d. – 100 metų

Adolfas Tautavičius. Archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr., g. 1925 09 09 Judrėnų k., Telšių r. 1944 baigė Telšių gimnaziją. 1997 m. liepos 16 d. jis gavo habilituoto daktaro mokslo laipsnį už paskelbtos knygos apie vidurinįjį geležies amžių Lietuvoje pagrindu parengtą habilitacinį darbą. Paskutinis darbas –,,Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782–1998" (V., 2000) . 1988-2001 m. dirbo Pilių tyrimo centre. Mirė 2006 08 10.

13 d. – 70 metų

Alfreda Normantienė-Stulpinaitė. Mažeikių darbo biržos direktorė. Gimė 1955 m. rugsėjo 13 d. Telšiuose. 1962—1973 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje.

15 d. – 120 metų

Antanas Kalinauskas. Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas, matematikas, nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje, nuo 1947 m. Mokytojų seminarijoje, Trečiojoje vidurinėje mokykloje (buv. Ketvirtojoje), nuo 1958 m. šios mokyklos direktorius. Antanas Kalinauskas gimė 1905 metų rugsėjo 15 dieną JAV, Bajone (dabar Bostonas), mirė 1983 metų gruodžio 22 dieną Telšiuose.

18 d – 60 metų

Artūras Tereškinas. Poetas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1965 m. rugsėjo 18 d. Telšiuose. Eilėraščių knygos „Grindinio žuvys” (1991), „Absonia” (21995). 2001 m. išleista jo originali knyga „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje".

29 d.- 115 metai

Irena Dylevičienė. Ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja, Telšių miesto Garbės pilietė, profesionalios instrumentinės bei vokalinės muzikos puoselėtoja. Gimė 1910 m. rugsėjo 29 d.

SPALIO 

1 d. – 80 metų

Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Literatūrologė, profesorė, daugelio knygų ir vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės ir „Santarvės" premijų laureatė, g. 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės kaime. Baigė Vilniaus Universitetą, kuriame dirba nuo 1972 m.

3 d. – 95 metai

Vytautas Adolfas Puplauskas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Gimė 1930 m. spalio 3 d. Telšių valsčiaus Rubežaičių kaime.

8 d. – 90 metų

Romualdas Pažėra. Gydytojas traumatologas. Gimė 1935 m. spalio 8 d., mirė 2003 m. balandžio 24 d. Telšių rajono centrinėje ligoninėje pradėjo dirbti 1963 m.

9 d. – 250 metų

Vladimiras Gadonas. Poetas, publicistas, istorikas, g. 1775-10-09 Sedoje - 1842-08-09 Nancy mieste, Prancūzija, ten ir palaidotas. 1831-03-29 išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos. 1839 m. išleido veikalą „Statystyka Księstwa Žmudzkiego" (Žemaitijos kunigaikštystės statistika).

13 d. – 140 metų

Jadvyga Prancūzevičiūtė. Daktarė, g. 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių, mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje. Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją aukso medaliu, Šveicarijos Ciuricho universiteto medicinos fakultetą (1914). Daugiau kaip 40 m. dirbo gydytoja Žemaitijoje, paskutinius 18 m. –Telšiuose, odos ir venerinių ligų kabinete, kurį pati suorganizavo. 1952 m. pirmajai mūsų respublikoje moteriai suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės vardas.

15 d. – 60 metų

Albinas Rekašius. Lektorius, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, tautosakos tyrinėtojas. 1992–1993 m. dėstytojavo Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedroje, 1994–1998 m. Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstė etnologiją ir mitologiją. Gimė 1965 m. spalio 15 d. Gomaliuose, netoli Varnių, Telšių rajone. Mirė 2000 m.

20 d. – 90 metų

Anicetas Jonutis. Lietuvos dailininkas, tekstilininkas. Gimė 1935 m. spalio 20 d. Kuršuose, Varnių valsčiuje. 1998 m. išaudė „Herbų gobeleną“ Prezidentūros posėdžių salei.

21 d. – 155 metai

Matas Juozapas Veitas. Veterinaras, visuomenininkas, g. (1870 10 21-1937). Telšiuose gyveno 1906-1914 metais

25 d. – 45 metai

Valda Bičkutė-Valiukienė. Aktorė. Gimė 1980 m. spalio 25 d. Telšiuose. Nuo 1997 m. gyvena Vilniuje. Mokėsi Rimo Tumino kurse. 2008 m. apdovanota Sidabrinės gervės statulėle už geriausią epizodinį aktorės vaidmenis filmuose „Nereikalingi žmonės“, „Tikrovės pinklėse“, „Kolekcionierė“.

28 d. – 100 metų

Steponas Grybauskas. Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kapitonas. Gimė 1925 m. spalio 28 d.

31 d. – 160 metų

Michailas Vilfridas Voiničius (Wilfried Michael Voynich). Revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu, g. 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose –1930 m. kovo 19 d.Niujorke).

LAPKRIČIO

3 d. – 90 metų

Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė, Telšių raj. literatų klubo „Šatrija" vadovė, g. 1935 11 03 Tveruose. Išleido dvi poezijos rinktines, meninę apybraižą apie kunigą J. Gasiūną, virš 10 leidinių bendraautorė, redaktorė, sudarytoja.

3 d. – 90 metų

Pranciškus Budreika. Ilgametis Telšių autotransporto įmonės direktorius. Gimė 1935 m. lapkričio 3 d. Šuolių k., Trakų apskrityje. Mirė 2020 m. rugsėjo 19 d.

4 d. – 70 metų

Vladas Bagdonas. Lietuvių dainininkas (bosas), pedagogas. Gimė 1955 m. lapkričio 4 d. Gintaučiuose, Telšių raj. Nuo 2010 m. valstybinio choro „Vilnius“ vadovas. 1996–2010 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1992 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, sukūrė apie 40 vaidmenų.

20 d. – 60 metų

Aistas Mendeika. Fotokorespondentas, fotografas. Gimė 1965 m. lapkričio 20 d. Kuliuose, Plungės rajone, bet tėvai netrukus persikėlė į Telšius. Vilniuje mokėsi fototechnikos specialybės. Dirbo laikraščio „Pienininkystė“ redaktoriumi.

27 d. – 60 metų

Giedrius Rekašius EDVINAS KALĖDA. Lietuvos prozininkas. Baigė Telšių 3-ąją vidurinę mokyklą. Išgarsėjo savo kūriniais: Auksaviriai, Auksaviriai 2, Kaunas. Saulius, Pasmerkti, Svetimi, Nemylimi.

GRUODŽIO

12 d. – 90 metų

Natalija Rimantė Dušauskienė-Duž, Aleksaitė. Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, tarptautinės atominės energetikos agentūros ekspertė, tarptautinės radioekologų sąjungos narė. Gimė 1935 m. gruodžio 12 d. Telšiuose. 

13 d.- 120 metų

Povilas Gaidamavičius. Ekonomistas, žurnalistas, g. 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku. Nuolat domėjosi Žemaitijos krašto gamta, išmatavo Žemaitijos ežerus ir parašė apie juos nemažai straipsnių, kuriuos išspausdino periodiniuose leidiniuose.

16 d. – 60 metų

Rita Macijauskienė-Videikaitė. Telšių rajono kultūros centro vaikų folkloro ansamblio "Čiučiuruks" vadovė, Telšių jaunimo etnoklubo "Čiučiuruks" vadovė. Gimė 1965 12 16 Telšiuose. 1973—1984 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Nuo 1988 m. Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio "Čiučiuruks" vadovė.

18 d. – 95 metai

Bronius Dobrovolskis. Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius. Gimė 1930 m. gruodžio 18 d. Butkuose, Žarėnų vls. 1951 m. baigė Telšių mokytojų seminariją.

21 d. – 200 metų

Jeronimas Kiprijonas Račkauskas. Vienas iš žymiausių XIX amžiaus lietuvių asketinės teologijos specialistų, g. 1825 m. gruodžio 21 d. Kaltinėnų valsčiuje, mirė 1889 m. gruodžio 22 d. Kaune. Varnių kunigų seminarijos profesorius, o 1864 – 1884 metais ir šios seminarijos rektorius. Didelis lietuvybės šalininkas. Jį labai vertino vysk. M. Valančius. Paskelbė M. Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai.

22 d. – 120 metų

Stasys Anglickis. Poetas, vertėjas, pedagogas visuomenės veikėjas. Gimė 1905 m. gruodžio 23 d. Bernotavo k., Plungės raj., Telšių apskrityje. 1927 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai" (1938). Išleido poezijos rinkinių, autobiografinį romaną „Čiupikai".

26 d. – 90 metų

Stanislava Aldona Gedvilaitė. Lietuvos dailininkė tekstilininkė. Gimė 1935 m. gruodžio 26 d. Surviluose, Varnių valsčiuje, mirė 2021 m. kovo 28 d.

 

Mirties sukaktys

 60-osios mirties metinės

Feliksas Milevičius. Knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas. Su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. jis dideliu visuomenės pritarimu išrinktas Telšių miesto burmistru ir tose pareigose perrinktas dar dvi kadencijas. Mirė 1965 03 03.

 20-osios mirties metinės

Vladislovas Algimantas Blinstrubas. Poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas. Mirė 2005 08 01. Palaidotas Antavilių kapinėse. Gimė 1939 m. spalio 25 dieną Telšiuose. V. Blinstrubas prisidėjo steigiant Telšių liaudies teatrą, pats vaidino, režisavo spektaklius kultūros namuose.

205-osios mirties metinės

Pranciškus Kaunackis. Šiaulių žemės teismo teisėjas 1775–1793 m. Gimė apie 1743 m., mirė Kaunatavoje 1820 m. lapkričio 30 d. Buvo vedęs Eleonorą Narbutaitę, kilusią iš senos ir garbingos Narutų giminės. 1798–1800 m. Pranciškus Kaunackis išrinktas Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Šeimininkavo Upynos, vėliau – Dirvonėnų ir Kaunatavos dvaruose.

5-osios mirties metinės

Antanas Saunorius. Kunigas. Mirė 2020 m. gruodžio 5 d., palaidotas Kvėdarnos bažnyčios šventoriuje. Gimė 1943 m. birželio 8 d. Barakaučyznos kaime (dabar – Pagirgždūtis), Telšių raj.  Baigęs pogrindžio kunigų seminariją 1988 m. sausio 25 d. naktį kun. Vincento Vėlavičiaus bute po 5 dienų rekolekcijų tuometinio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus įšventintas diakonu ir kunigu.

 495-osios mirties metinės

Mikalojus Radvila III (Trąby herbo). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529. Mirė 1530 11 03 Varniuose. Valančius užsimena apie šio vyskupo statytą Varniuose Katedrą (1519).

170-osios mirties metinės

Mykolas Gadonas. Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju, g. 1807 m., mirė 1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G.

150-osios mirties metinės

Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas (1849–1875), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune.

95-osios mirties metinės

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Lietuvių rašytoja. Mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose.

 

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos

480-osios gimimo metinės

Simonas Vaišnoras. Raštijos darbuotojas, g. apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Išleido veikalą „Žemčiūga Teologiška", rašė ir leido giesmes.

220-osios gimimo metinės

Petronėlė Valančiūtė–Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse.

200-osios gimimo metinės

Vladimiras Andrijauskas. Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas,1863 m. sukilimo rėmėjas, tremtinys. Gimė 1825 m. Kentralių dvare, netoli Luokės (mirė 1891 m.). Dėl medicininės pagalbos teikimo sukilėliams 1864 m. ištremtas į Rusiją. Po amnestijos aštuntame dešimtmetyje grįžo į Žemaitiją. Parašė istorijos mokslui svarbų Maskvos ir Varnių laikotarpio dienoraštį.

190-osios gimimo metinės

Klemensas Kairys. Kunigas, poetas, g. 1835–1864 05 16/28. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj" ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai) . Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms –„Tawo szindiena gražiausia diena".

185-osios gimimo metinės

Marija Mineikaitė-Gorskienė. Džiuginėnų dvaro valdytoja (po vyro Zigmanto Gorskio mirties), Kęstaičių bažnyčios rėmėja, g. 1840, mirė 1925.

180-osios gimimo metinės

Domas Jakavičius. Biržuvėnų apylinkių knygnešys, g. 1845 (?) m. apie Varnius ar Janapolę.

160-osios gimimo metinės

Kazys Domkus. Knygnešys, g. 1865 m. Vainočių k. (mirė 1935 m. Abarsių k. (Šiaulių raj.), valstietis).

150-osios gimimo metinės

Mykolas Augustinavičius. "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m. Žemaičių Kalvarijoje

155-osios gimimo metinės

Mockus Kazimieras (Kazys). Skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).

165-osios gimimo metinės

Juozapas Paulauskas. Dievdirbys, g. 1860 m. Telšių apylinkėse. Mirė po 1940 m.

105-osios gimimo metinės

Elena Kabailaitė-Jonaitienė. Rašytoja, g. 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną "Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m. gyvena(-o?) Australijoje.

260-osios gimimo metinės

Jonas Kobeckis. Poetas. Gimė apie 1765 m., greičiausiai Kalnėnuose, netoli Telšių. Mirė po 1823 m. Žemaitijoje.

 

Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

1260m. Durbės mūšis.

1320 07 27 netoli dabartinių Varnių, tuomet vadintų Medininkais, įvyko Vokiečių ordino ir žemaičių mūšis. Žemaičiai netikėtai smogė plėšikaujantiems riteriams ir juos sutriuškino. Mūšis keletui metų sustabdė kryžiuočių puolimus. Medininkų mūšyje žuvo Vokiečių ordino maršalas, Rytų Pamario žemių užkariavimo iniciatorius, sudeginęs Veliuoną ir kitas žemaičių pilis, Heinrichas von Plotzke.

1450 m. Telšių vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

1525 m. Žemaitijoje (greičiausiai Varniuose) gimė Tomas Gedkantas, raštijos veikėjas, kunigas. Martyno Mažvydo bičiulis ir bendradarbis. Kunigavo Širvintose. 1570 m. išleistoje Martyno Mažvydo giesmyno antroje dalyje yra jo giesmė Paduksinki duschia mana wieschpati, sueiliuota pagal Luko evangeliją. Žinomi T. Gedkanto lotynų kalba rašyti laiškai Albrechtui.

1575 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas karališkas Nerimdaičių kaimas.

1620 m. Pavandenės pirmąją bažnyčią pastatė dvarininkas Florijonas Bogužas Akmenskis.

1635 m. Žemaitijos vyskupo Jurgio Tiškevičiaus rūpesčiu valdovas Vladislovas Vaza Varniams suteikė Magdeburgo teises. Miestas gavo ir herbą.

1720 m. suteikta turgaus privilegija Biržuvėnams.

1760 m. gaisras vėl nuniokojo Telšių bažnyčią ir vienuolyną.

1765 m. sausio 31 d. Stanislovas Augustas pasirašė privilegiją, atiduodančią Telšių seniūniją iki gyvos galvos Stanislovui Odachovskiui, Mažųjų Dirvėnų tijūnui.

1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos pastatyta puiki vėlyvojo baroko-klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia (nuo 1926 m. ji vadinama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra).

1770 m. pastatytas Žemaičių kunigų seminarijos pastatas (vėlyvasis barokas).

1775 m. žemės ir pilies teismai buvo perkelti iš Telšių į Šiaulius.

1785 m. pastatyta medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

1785 m. Varniuose pradėjo veikti varpų liejykla. Seniausi varpai, priskiriami šiai liejyklai, datuoti 1786 m.

1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismai.

1795 m. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė Dievo Apvaizdos bažnyčia. Vargonai joje pastatyti 1835 m., kurių autorius M. Paurilavičius.

1795m. Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu.                

1795–1798 m. Bernardinų vienuolyno iniciatyva pastatyta pirmoji Telšių mokykla.

1815 m. pastatyta Janapolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.

1835 m. Telšiuose gyvenęs vienuolis S. Grosas parašė Žemaitišką gramatiką (neišliko).

1840 m. Telšiuose įkurta stačiatikių parapija.

1845 m. Telšiuose atidaryta 20 vietų ligoninė, kuri po dviejų metų perorganizuota į apskrities ligoninę.

1845 m. prie Varnių knygyno Ivinskis Laurynas įsteigė skaityklą.

1850 m. vasario 24 d. M. Valančius konsekruotas vyskupu. 1850 m. balandžio 5 d. Varniuose įvyko jo ingresas. Valančius Popiežiaus bulę perskaitė ir pamokslą pasakė žemaitiškai.

1850–1864 m. Žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius, gyveno vadinamame Motiejaus Valančiaus name (S. Daukanto 10 a.).

1855 m. gegužės mėn. poetės Karolinos Praniauskaitės ir Antano Baranausko poetinio dialogo pradžia. Sukanka 170 m.

1860 m. Telšiuose fotoateljė atidarė vietos laikrodininkas Chaimas Arensonas.

1860 m. kunigo Baltramiejaus Kristučio rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė Nerimdaičių šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia.

1865–1872 m. žydų rašytojas, publicistas Jehuda-Leib Gordonas buvo žydų valstybinės mokyklos Telšiuose prižiūrėtojas.

1865 m. Telšiuose atidaryta penkių klasių bajorų mokykla.

1875 m. įkurta Telšių ješiva gyvavusi iki 1940 m. Rabinų mokyklą įkūrė Ichakas Jakovas Openheimas, Meiras Atlasas, Zalmanas Abelis ir finansiškai prisidėjęs Vokietijos žydas Ovadyah Lakhmanas.

1880–1889 m. Telšiuose veikė pirmoji spaustuvė.

1890 m. įvyko pirmasis lietuviškas vakarėlis Telšiuose, užvažiuojamųjų namų daržinėje.

1905 m. baigtas statyti Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas.

1910 m. F. Milevičiaus iniciatyva Telšiuose buvo įkurtas „skrajojantis knygynėlis".

1920 m. suorganizuota moksleiviams remti draugija „Ateitis“.

1920 m. (kitur 1921 m.) buvo atidaryta mergaičių gimnazija, įėjusi į „Javneh" mokyklų tinklą.

1920 m. Telšiuose įsteigta Gemaros (Talmudo dalis) studijų mokykla berniukams.

1925 m. pasirodė kairiosios krypties savaitraštis „Žemaitis", leistas iki 1931 m.

1925 m. Telšiuose pradėtas leisti „Žemaičių priedelius“, ėjęs iki 1940 m. Įsteigė Jurgis Dagilis. Išėjo 758 numeriai. Leido priedus „Jaunimas", „Šeimyna", „Svirplys" ir kt.

1925 m. „Saulės“ gimnazija Telšiuose pavadinta Vyskupo Valančiaus gimnazija.

1925 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus biustą Varniuose sukūrė skulptorius Antanas Aleksandravičius.

1925 m. pirmą kartą įsteigta pašto agentūra Lieplaukėje, špitolėje pas vargonininką S. Batorą.

1930–1932 m. nutiestas Telšių–Kretingos geležinkelis.

1930 m. užbaigta Telšių vyskupų rūmų statyba.

1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines vietos fotografas Stasys Petrauskas išleido 12 atvirukų rinkinį „Žemaičių krašto vaizdai" (1930), Telšių kunigų seminarijos ir katalikiškų pažiūrų jaunimo iniciatyva pasirodė „Žemaičių kalendorius 1930 metams", J. Stasiulis publikavo „Žemaitijos žiedus" (1930).

1935 m. Telšiai tapo apskrities administraciniu centru.

1935 m. Telšiuose įsteigta sklandymo stotis, kurios iniciatoriai Telšių miesto ir apylinkių tautininkai.

1935 05 01-06 09 Telšiuose leistas dienraštis „Žemaičių naujienos“ vietoj „Telšių naujienų“. Leido V. Vebras. Nušvietė Žemaitijos krašto gyvenimą, spausdino žinias iš įvairių Lietuvos regionų. Redagavo B. Mačerauskas. Spausdino vyskupijos spaustuvė Telšiuose. Išėjo 31 numeris.

1935 m. birželio 15 d. 14 val. 15 min., antstolis J. Banevičius perdavė stačiatikių cerkvę Telšių vyskupijos įgaliotiniui mgr. M. Kuodžiui, dalyvaujant Telšių dekanui ir klebonui Juozapui Tautkui bei advokatams Priveriui ir Mačerniui. Taip katalikai atgauna Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ant Vilniaus kalno.

1940 m.–1949 m. Telšiuose veikė profesionalus Žemaičių dramos teatras.

1940 m. gegužės 5 d. Jono Mikulskio iniciatyva „Alkos“ muziejuje atidaryta pirmoji pašto ženklų paroda.

1940 m. gegužės 3 d.  Telšiuose atidaryta pirmoji Lietuvoje filatelijos paroda.

1945 m. minint Žemaitės 100 metų sukaktį Telšių gimnazijai suteikiamas Žemaitės vardas.

1945 m. liepos 24 d. įvyko Plauskinių tragedija. NKVD smogikai Rekašiaus ūkyje žiauriai nužudė 8 vietinius gyventojus.

1950 m. Telšių apskritis buvo panaikinta, kai kurie buvę apskrities valsčiai – Telšių, Varnių, Rietavo tapo rajonais.

1950 m. „Mastis" pakeitė profilį. Audimo įmonė tapo trikotažo fabriku.

1950-1951 m. Adolfas Kišonas dirbo Telšių kultūros namų direktoriumi.

1955 m. Telšių mieste įkuriama vaikų muzikos mokykla.

1955 m. pradėjo veikti Telšių duonos kombinatas.

1955 m. centralizuoto vandentiekio istorijos pradžia Telšiuose, kai sumontuota pirmoji centralizuota vandentiekio linija Respublikos gatvėje.

1960 m. pradėjo veikti gelžbetoninių konstrukcijų gamykla.

1965 m. suvaidinus Žemaitės "Petrą Kurmelį" liaudies teatrui suteiktas Žemaitės vardas.

1965 m. vasario 10 d. Telšių vyskupas Petras Maželis juridiniu aktu įteisino Lietuvos teritorinę bažnytinę vyresnybę.

1970 m. prie „Masčio" fabriko pastatytas pirštinių cecho pastatas.

1970 m. Telšiuose gyveno 20 200 gyventojų.

1975 m. Telšiuose įsteigtas kultūros-švietimo technikumas (Kultūros mokykla), ruošiantis ir bibliotekininkus.

1985 m. naujai pastatytoje gamykloje pradėta eksperimentinė kietojo sūrio gamyba, vėliau jis tapo pagrindu sūriui „Džiugas“.

1990-1992 m. veikė Telšių rajono teismas.

1995 m. „Kalvotoji Žemaitija“ Telšiuose tapo apskrities laikraščiu.

1995 m. rugsėjo 23 d. Telšiuose leistas akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ mėnesinis laikraštis „Žemaitijos pienas“.  Redaktorė R. Daukšienė. Tiražas 1995 – 11000 egz., 1997 –16000 egz.

2005 m. Žemaičių kultūros draugijos pastangomis bei pritarus Telšių miesto savivaldybės tarybai buvo pastatyti trys Telšių miesto riboženkliai prie trijų įvažiavimų į miestą su žemaitišku užrašu „Telšē“.

2010 m. birželio 30 d. žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre įregistruota, kaip savarankiška gyva kalba.

2010 m. liepos 10 d. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė tapo savotiškais sūrio „Džiugas“ krikštatėviais – pasirašė ant jo „krikšto liudijimo", pažymėdami tris sūrio galvas specialiu spaudu. Žemaičiai vaiko krikštynų proga žymėdavo sūrio galvą, kuri vėliau būdavo brandinama 3–4 metus. Tai simbolizavo pirmuosius vaiko metus, kai jam reikia ypatingai daug meilės ir priežiūros.

2010 m. rugsėjo 30 d. Telšiuose atidaryta Didžioji Žemaičių Siena.

2010 m. Tryškiuose pradėjo veikti 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.

2020 m. birželio 1 d. popiežius Pranciškus Algirdą Jurevičių paskyrė Telšių vyskupu. Ingresas Telšių katedroje vyko 2020 m. birželio 29 d.

Pagal įvairius šaltinius parengė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Bibliografų grupės bibliografės Vilma Jomantaitė ir Kristina Momkienė.

Telšiai, 2024, gruodis