Autorius: Michail Litvak

Michail Litvak  (Michailas Litvakas) – tarptautinio lygio psichologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas. 60 knygų apie praktinę ir populiariąją psichologiją autorius, kurių bendras tiražas daugiau nei 5 milijonus egzempliorių, parašęs daug mokslinių straipsnių, skirtų psichoterapijos ir komunikacijos psichologijos klausimams. „Psichologinis aikido“ – knyga, kuri apsaugos jus nuo psichologinės agresijos darbe, šeimoje ar kur kitur. Neskaitykite šios knygos, jei nesusiduriate su situacijomis, kai bendraudami jaučiate pyktį, apmaudą ar pasijaučiate bejėgis. Ši knyga – Jūsų psichologinės savigynos vadovas, kuris padės jums sukurti tokius santykius su aplinkiniais, kokių norite. Tai nėra knyga apie manipuliacijas, veikiau apie tai, kaip kovoti su manipuliatoriais ir kitais psichologiniais vampyrais.

Laikas, kurį praleisite su šia knyga, – gali būti geriausiai investuotas laikas. Tapsite ramesni, stipresni, labiau pasitikintys savimi. Įgavę šias savybes, lengviau atrasite kelią į tikrąją meilę ir gyvenimo laimę.

KNYGOJE RASITE
Asmeniniam gyvenimui
Santykių užmezgimas
Santykių nutraukimas
Santykiai su kaimynais
Situacijos:
Vyras – žmona
Žmona – vyras
Tėvai – vaikai
Vaikai – tėvai
Anyta – marti

Verslui
Amortizacijos principas verslo derybose
Viršininko užsispyrėlio tramdymas
Viršininkės užsispyrėlės tramdymas
Viršininko atleidimas

Psichologinio aikido amortizacijos pavyzdys (iš knygos):

„Kartą po eilinio vėlyvo grįžimo namo sutuoktinės rūsčiame tylėjime įžvelgiau „psichologinį žarsteklį" ir pasiruošiau kovai.
Pokalbis prasidėjo riksmu:
– Kodėl užtrukai šiandien?
Užuot teisinęs aš pasakiau:
– Brangioji, stebiuosi tavo kantrybe. Jeigu elgtumeisi taip, kaip elgiuosi aš, ilgai netverčiau. Pažvelk, kas vyksta: užvakar grįžau vėlai, vakar – vėlai, šiandien žadėjau grįžti anksčiau – lyg tyčia, vėl vėlai.
Žmona (su įniršiu):
– Nustok žaisti savo psichologinius žaidimus! (Ji žinojo apie mano lankomus seminarus.)
Aš (kaltai):
– Kuo čia dėta psichologija? Tu turi vyrą, kurio praktiškai nėra. Vaikai tėvo nemato. Galėčiau sugrįžti anksčiau.
Žmona (jau ne taip rūsčiai, bet vis dar su nepasitenkinimu):
– Gerai, užeik.
Aš tylėdamas nusirengiu, plaunu rankas, atsisėdu ir pradedu kažką skaityti. Žmona baigia kepti pyragėlius. Buvau išalkęs, kvepėjo labai skaniai, bet į virtuvę aš nėjau. Žmona įėjo į kambarį ir kiek nervingai paklausė:
– Ko neini valgyti? Matyt, kažkur jau pamaitino!
Aš (kaltai):
– Ne, esu labai alkanas, bet nesu vertas.
Žmona (kiek švelniau):
– Tiek to, eik valgyti.
Suvalgiau tik vieną pyragėlį ir toliau sėdžiu. Žmona (atsargiai):
– Ar tau neskanu?
Aš (vis dar kaltai):
– Ne, pyragėliai labai skanūs, bet nesu jų vertas.
Žmona (švelniai, net meiliai):
– Na, baik tu. Valgyk, kiek panorėjęs.
Tokiu tonu pokalbis tęsėsi apie minutę.
Konfliktas nugesintas.
Anksčiau kivirčai galėjo tęstis kelias dienas."
Neįtikėtina, tačiau beveik niekas nesinaudoja prevencine amortizacija darbo santykiuose. Reikia nueiti pas viršininką ir pasakyti maždaug taip: „Atėjau, kad mane išbartumėte. Žinote, ką aš pridirbau..."