1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje gimusi Veronika (Vėra) Šleivytė, anksti suprato, kad nori tapti menininke ir ryžtingai siekė užsibrėžto tikslo. Baigusi keturias Kupiškio progimnazijos klases, metus (1923–1924 m.) mokytojavo kaimo bendruomenės įkurtoje mokykloje, organizavo kursus. 1924 m. ėmėsi studijų Kauno meno mokykloje, kur dėl silpnos sveikatos praleido dešimtmetį, bei įsitraukė į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Dviejose skirtingose epochose gyvenusi menininkė, gimtinėje iki šiol buvo žinoma kaip grafikė ir tapytoja, tad nedaug kam buvo girdėta, kad tarpukariu ji reiškėsi kaip fotografė. Įsigijusi savo pirmąjį fotoaparatą Šleivytė aistringai fiksavo šeimos kasdienybę, keliones, parodas ir mylimasias, o likusi viena, asmeninėje erdvėje ji objektyvo pagalba neretai ironišku žvilgsiu stebi save tarsi klaustų – Kokia ta Vėra?
Leidinyje pristatoma plati autorės fotografijų kolekcija nejučia virstanti ištisu jos gyvenimo pasakojimu. Atidžiai, žalio rašalo antspaudu 'Foto Vėros Šleivytės' ir komentarais nuotraukas virtusias atvirlaiškiais žymėjusi Šleivytė tokiu būdu išsaugojo savo istoriją.
Autorės palikimas, kurį sudaro fotografijos, draugų ir mylimų moterų laiškai, eskizai, užrašai ir paveikslai, po jos mirties 1998 m. perduotas į Kupiškio etnografijos muziejaus fondus.