Pasmerkti gyvi

Autorius: Marco De Franchi

„Berniukas bėgo kelkraščiu tarytum nakčia sprunkantis gyvūnas.“

Naktį nuošalioje Italijos vietovėje aptiktas nuogas ir sušalęs dvylikametis Foskas Anjelis policininkams papasakoja, kad jį buvo pagrobęs didelį furgoną vairuojantis vyras baltais ilgais plaukais. Pasakojimas policininkų neįtikina, tačiau Centrinės operatyvinės tarnybos komisarę Valentiną Mediči sudomina detalė, kad furgone, be Fosko, buvo dar vienas berniukas.

Netrukus komisarės įtarimai apie serijinį vaikų grobiką pasitvirtina: pranešama apie dar vieną dingusį berniuką. Išvydusi antrojo pagrobto vaiko nuotrauką Valentina Mediči negali patikėti savo akimis – berniukai panašūs kaip du vandens lašai. Ar tai tik sutapimas, o gal piktadarys veikia pagal planą, ieškodamas konkrečių aukų?

Įsibėgėjant tyrimui pasipila žinios apie kitus dingusius žmones – ne tik vaikus, bet ir jaunas merginas, benamius ir prostitutes. Akivaizdu, kad nusikaltėlis turi kažkokį tikslą, bet policininkams niekaip nepavyksta užčiuopti siūlo galo. Valentinai tenka pasikliauti tik savimi ir paslaptingu, skaudžių praeities šešėlių slegiamu policininku Fabijumi Kosta. Žingsnis po žingsnio jie narplioja painų žiaurių nusikaltimų voratinklį, rizikuodami ne tik užsitraukti vadovų rūstybę, bet ir tapti iškrypėlio nusikaltėlio aukomis.

Italė Brukline

Autorė: Santa Montefiore

Šiaurės Italija, 1934 m.

Evelina su seserimi Benedeta užaugo šešiolikto amžiaus viloje, nors gerokai nugyventoje, bet vis dar alsuojančioje didybe. Sulaukusi pilnametystės Benedeta išteka už pasiturinčio bankininko, jai į vyrus parinkto tėvų. Evelinos tokia ateitis visai nevilioja, tad ji duoda sau žodį niekada netekėti iš pareigos.

Vieną dieną miestelio audinių parduotuvėje ji susipažįsta su žydo prekybininko sūnumi Ezra. Jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą, bet neskuba kitiems atskleisti šios paslapties. Jie džiaugiasi kiekviena nuvogta akimirka, ir Evelina trokšta, kad šios nerūpestingos, palaimingos dienos tęstųsi amžinai.

Tačiau Europoje vis labiau įsisiautėja karas, masiškai suiminėjami žydai. Deja, tamsūs debesys atplūsta ir į Italiją. Evelinos ir Ezros šeimas užgriūva negandos, pakeisiančios jų likimą. Netikėtai išgirdusi, kad Ezra žuvo, Evelina išvyksta į Niujorką. Prisiglaudusi pas ten seniai emigravusią tetą, mėgina vėl kabintis į gyvenimą. Bet ją atsiveja praeitis...

„Tai nuostabus pasakojimas apie prarastą ir vėl atrastą meilę, aprėpiantis ne vieną dešimtmetį ir du žemynus. Tai istorija apie moterį, per Antrąjį pasaulinį karą netekusią visko, bet ištvėrusią negandas ir vėl išmokusią gyventi. Romanas persmelktas šiaurės Italijos spalvų, šilumos, šeimos skausmo ir gebėjimo nepalūžti, o drąsa ir ryžtas paskatina pradėti naują gyvenimą anapus vandenyno. Talentingoji Santa Montefiore meistriškai supina ilgesį, likimą ir viltį.“ Kristin Harmel

Kruvinos saulėgrąžos. Rusijos-Ukrainos karo dienoraštis

Autorius: Giedrius Petkevičius

Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį.

Šis karo „anatomo“ dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį, ir karo sėkmės džiaugsmą.

• Koks yra karas Ukrainoje? Kokiomis priemonėmis kariauja ukrainiečiai ir rusai?

• Iš kur kyla Rusijos agresija ir gyvuliškas žiaurumas?

• Kas lemia šiuolaikinio karo sėkmę? Dronų gausa? Artilerijos smūgiai? Valia priešintis?

• Kaip ir kokiomis rusų klaidomis ukrainiečiai pasinaudojo planuodami karo veiksmus?

• Kokia klasta ir praradimai gresia mums, jei neįvertinsime savo priešo ir jį nuvertinsime?

Kertiniai karo mėnesiai, įvykis po įvykio. Istorinės analogijos, mūšių aprašymai, šių dienų karybos praktikos bei gudrybės, tiesioginės sąsajos su dabarties Lietuva ir jos saugumo situacija naujausioje autoriaus Giedriaus Petkevičiaus knygoje „Kruvinos saulėgrąžos“.

Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų

Autorius: Valdas Rakutis

Ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis? Pasakyčiau taip: lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.

Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio? Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes? O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?

Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?

Istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį.

V. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir veda paraleles su šiandiena. „Turime suprasti, kad, neišstudijavę, neperpratę XVIII amžiaus, esame pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Mes vis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip tada, valdovo Augusto III laikais. Vis dar tikimės, jog kas nors kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai – esą jeigu mes nepulsime, tai ir mūsų nepuls. Čia vis iš XVIII amžiaus ateinančios kvailystės. Juk ir andai tikėjome, kad Austrija turi mums padėti. Bet, va, ir nepadėjo, kiti jai geriau pasiūlė. Dabar vėlgi labai daug tikimės iš draugų, esame įstoję į kolektyvinę gynybinę sąjungą, ir tai teisinga. Tačiau jeigu patys nesirūpinsime savo gynyba, kaip sąjungininkai supras, kad interesas abipusis?“ – svarsto V. Rakutis.

Žozefina

Autorė: Heather Webb

Napoleonas Bonapartas iškovojo daugybę šlovingų pergalių mūšio lauke, tačiau jo paties širdį užkariavo viena ypatinga moteris – Žozefina. Žymiausio visų laikų karvedžio ir Žozefinos meilės istorija apipinta legendomis ir iki šiol virpina jautriausias sielos stygas. Atsitiktinė jauno karininko ir šešeriais metais vyresnės Paryžiaus aukštuomenės salonų viliokės pažintis peraugo į aistringą romaną, pavertusį stačiokę kreolę pirmąja Prancūzijos imperatoriene.

Mari Žozefa Roza de Tašė gimė 1763 metais Prancūzijai priklausiusioje Martinikos saloje, nusigyvenusio plantacijos savininko šeimoje. Augdama laukinės gamtos apsuptyje, ji svajojo apie Paryžių, prabangius aukštuomenės salonus, galantiškus kavalierius ir karališkas pramogas. Kai tėvas savo šešiolikmetę dukterį ištekino už jauno kilmingo paryžiečio Aleksandro de Boharnė, atrodė, kad mergaitės svajonėms lemta išsipildyti.

Tačiau plevėsa Rozos vyras mieliau leido laiką su meilužėmis, o galiausiai išvis paliko šeimą likimo valiai. Prasidėjus Prancūzijos didžiajai revoliucijai jis tapo vienu iš jos vadų, bet jakobinų teroro metais neišvengė giljotinos. Roza irgi pateko į kalėjimą, tik per stebuklą liko gyva ir ištrūko į laisvę. Pasitelkusi savo egzotišką žavesį ir sumaniai manipuliuodama turtingų meilužių jausmais, ji Paryžiuje įkūrė būrimo saloną ir tapo tikra aukštuomenės žvaigžde. Vieno vakarėlio metu Roza patraukė netašyto, bet labai ambicingo karininko – korsikiečio Napoleono Bonaparto – dėmesį. Taip prasidėjo didžiojo karvedžio ir Žozefinos meilės istorija.

Debiutinis amerikietės Heather Webb romanas „Žozefina“ atskleidžia nepaprastą vienos moters gyvenimo kelionę, jos pastangas rasti amžiną meilę ir savo vietą vyrų valdomame pasaulyje. Bet ar tikrai toji vieta – Prancūzijos imperatoriaus sosto pašonėje?

Net jei viskas baigsis

Autorius: Jens Liljestrand

„Net jei viskas baigsis“ - apokaliptinis romanas su trilerio polėkiu. Sklandus ir įtraukiantis pasakojimas apie klimato kaitos apimtą pasaulį ir asmenines žmonių dramas puikiai dera su absurdišku sąmoju ir juoduoju humoru.

Iš tiesų ne taip jau ir svarbu, kad žmonija žlugs. Žvelgiant per kosmoso ar evoliucijos prizmę, anokia čia problema, planeta egzistuos toliau, gyvybė tikrai neišnyks dar milijonus metų, čia tik mes neturime ateities.

40-metis rinkodaros konsultantas Didrikas su šeima atostogauja namelyje prie ežero, bet prasidėjus miškų gaisrams yra priverstas viską mesti ir bėgti. Jis siekia įrodyti žmonai ir vaikams, kad yra tikras didvyris, bet apgailėtinos vyro pastangos stumia šeimą į vis didesnį pavojų.

Ilgą laiką klimato kaitą atkakliai neigusi socialinių tinklų influencerė Melisa yra priversta stoti į akistatą su realybe – katastrofiškais gamtos kataklizmais, žmonių susvetimėjimu, susipriešinimu ir kova dėl išlikimo. Šioje terpėje puikiai jaučiasi Andrė, nevykėlis 19-metis sporto žvaigždės sūnus, bandantis pasinaudoti sąmyšiu ir atkeršyti jį apleidusiam tėvui.

Ir tik Didriko 14-metė dukra Vilja netikėtai imasi iniciatyvos, kad padarytų tai, ko nesugeba suaugusieji, ir išgelbėtų su mirtinu pavojumi susidūrusius žmones.

Rašytojas Jensas Liljestrandas (g. 1974) debiutiniame romane „Net jei viskas baigsis“ keturių tarpusavyje susijusių veikėjų akimis žvelgia į baugų pasaulį, kuriame klimato kaita yra ne miglota perspektyva, o reali žmonių kasdienybė. Sodriais juodojo humoro potėpiais pagardintas, kvapą gniaužiančia energija pulsuojantis ir kiek groteskiškas pasakojimas atskleidžia su mirtinai pavojingais gamtos kataklizmais susidūrusios žmonių visuomenės trapumą, pasimetimą ir susvetimėjimą.

Kaip gimsta herojės

Autorė: Claire Vigarello

Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama.

Nuobodžiaudama darbe ir bėgdama nuo realybės Silvija popieriuje sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.

Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.

Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.

Mano brangusis vyras

Autorė: Kimberly Belle

Bestselerių „Mano brangioji žmona“ ir „Sumeluotas gyvenimas“ autorė Kimberly Belle grįžta su įspūdingu trileriu „Mano brangusis vyras“, kuriame į šeimos namus įsibrovęs kaukėtas nepažįstamasis apnuogina laimingos santuokos įtrūkimus.

Visi sužinos, ko vyras jai nepasako...

Iš pažiūros, Džeidė ir Kemas Laskis – laiminga sutuoktinių pora. Jie augina du nuostabius vaikus, turi erdvų namą ir klestintį restoranų verslą. Tačiau vieną dieną Džeidę namuose pasitinka kaukėtas įsibrovėlis ir šeimos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Kol Kemas karštligiškai renka pinigus išpirkai, Džeidė ima spėlioti, ar jų šeima išties tokia finansiškai saugi, kaip galima spręsti pagal jų gyvenimo būdą, ir ką dar vyras nuo jos slepia.

Kemas – geras tėvas, įžymus šefas ir mylimas vyras, tačiau turi ir kitą pusę. Nuslėpęs ją nuo Džeidės, užtraukia šeimai pavojų. Paslapčia jų gyvenimą stebėjęs įsibrovėlis ruošiasi iškelti skandalingas paslaptis aikštėn.

Dėmesį prikaustantys siužeto posūkiai, beprotiškas tempas užburia ir darkart įrodo, kad Kimberly Belle – išskirtinai talentinga šeiminių dramų rašytoja.

Nesutramdomoji solistė. Ciklo „Sklando gandai“ 3-oji knyga

Autorė: Virginia Heath

Jo vaikystės priešas...
...tai moteris, kuriai negali atsispirti!

Prižiūrėti dainininkę Čaritę Bruks jos koncertinio turo metu Grifitui Filpotui turėtų būti lengva – juk visą gyvenimą praleido ginčydamasis su ja dėl lengvabūdiškumo! Vis dėlto Grifas sužino, kad ji yra kur kas daugiau nei impulsyvi mergina, kurią manėsi pažįstantis. Tarp jų įsižiebia aistra... Po karšto bučinio Grifą ima plėšyti į gabalus abejonės – juk turėtų būti atsakingas už Čaritės dorybės saugojimą!

Įžūlioji markizo kaimynė. Ciklo „Sklando gandai“ 2-oji knyga

Autorė: Virginia Heath

Šaunusis naujas kaimynas... Pagunda prie jos namų slenksčio!

Pobūvyje norėdama išsisukti nuo nepageidaujamo gerbėjo, Houpė Bruks paprašo kito džentelmeno ją išgelbėti. Šis sutinka – ir neįtikėtinai aistringai ją pabučiuoja! Vėliau paaiškėja, kad nuodėmingai dailus Tanderslio markizas Liucijus yra naujasis Houpės kaimynas; šnekučiuodamiesi per balkonų turėklus jiedu susibičiuliauja. Houpė džiaugiasi, jog Liucijus labiau domisi ne jos kūnu, o svajonėmis tapti rašytoja, bet kodėl ji negali liautis galvojusi apie tą bučinį?

Labiausiai apkalbama panelė. Ciklo „Sklando gandai“ 1-oji knyga

Autorė: Virginia Heath

Liūdnai pagarsėjęs vikontas
Ir labiausiai apkalbama panelė...

Siaučiant karui su Napoleonu, kelerius metus dirbęs diplomatu lordas Istvudas nenori grįžti į Londono aukštuomenę. Po skandalingų skyrybų jis užsitraukė nešlovę ir aplinkiniams kelia pasipiktinimą. Norėdamas sustabdyti įsisukusį paskalų malūną, jis turėtų vesti tylią aristokratę. Tačiau jo dėmesį prikausto drąsi, energinga dailininkė Feitė Bruks. Jie visai netinka vienas kitam į porą. Tai kodėl Feitė traukia jį lyg naktinį drugį į liepsną?

Meilės formulė

Autorė: Christina Lauren

Knygos „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorės grįžta su šmaikščiu, nuotaikingu romanu apie tai, kas nutinka, kai du aplinkybių spaudžiamus žmones suveda mokslas – o gal likimas?

Vieniša mama Džesė Deivis duomenų ir statistikos pasaulyje nardo kaip žuvis vandenyje, bet niekas jos nepriverstų vėl nerti į pasimatymų jūrą. Ji brangina mylimus žmones, bet be perstojo dirbti, kad išsilaikytų paviršiuje, yra sunku... ir vieniša. Netikėtai Džesė sužino apie GenoTipą – naują pažinčių pagal DNR įmonę, žadančią visiems laikams pakeisti antrosios pusės paieškas. Galimybė rasti sielos draugą pagal DNR? Trauka, pagrįsta skaičiais? Šitai Džesė supranta.

Bent jau mano suprantanti, kol paaiškėja, kad jos ir kito žmogaus duomenų bazėje – GenoTipo įkūrėjo daktaro Riverio Penjos – suderinamumas siekia net 98 proc. Šis skaičius glumina, nes daktarą Penją Džesė jau pažįsta. Negali būti, kad tas pasipūtęs užsispyrėlis – jos sielos draugas. Tačiau įmonė turi pasiūlymą: „Sumokėsime, kad artimiau su juo susipažintum.“ Sunkiai galą su galu sudurianti Džesė negali atmesti tokio pasiūlymo... Jiedviem prisistatant deimantine pora, galinčia pakylėti GenoTipo vertę į neregėtas aukštumas, Džesė pamažu supranta, kad nepelnytai nuvertino šį mokslininką ir traukos mokslo dėsnius.

Pažadai vidurnaktį. Ciklo „Puikiosios Magnolijos“ 8-oji knyga

Autorė: Sherryl Woods

Raktas į laimingą santuoką – kalbėtis ir klausytis.

Pradėjęs susitikinėti su vargstančia vieniša mama Karena Eims, Eliotas Kruzas darė viską, kad ji pasijustų saugiai po iširusios pirmos santuokos. Jų romanas greitai virto karščiausia Sereničio naujiena, ir šiek tiek padedant Puikiosioms Magnolijoms įsimylėjėlių pora atšoko svajonių vestuves.
Dabar, praėjus keleriems metams, susikertančios svajonės grasina juos išskirti. Elioto troškimas įkurti naują sporto klubą sužadina įsišaknijusias Karenos baimes dėl finansų. Sutuoktinių nesusikalbėjimas kelia vis daugiau abejonių dėl bendros ateities. Bet kai Karena su Eliotu sužino apie Elioto sesers vyro neištikimybę, jie išvysta savo santuoką naujoje šviesoje. Ar jų pačių meilė tokia stipri, kad nuvestų nauju keliu į laimę?

Aštuntojoje „Puikiųjų Magnolijų" serijos knygoje Sherryl Woods toliau pasakoja apie Sereničio miesto gyventojus. Knygoje gausu pramogų ir žaidimų, kovų ir pažadų, vestuvių ir skyrybų. Skaitytojas lengvai įsitraukia į tikrovišką pasakojimą.

Stiklo namai

Autorė: Eve Chase

Tiesa gali sugriauti viską...

Šalia atokaus dvaro tykiame miške randama naujagimė.

Haringtonų šeima ją priglaudžia, ir dvejonės netrukus virsta džiaugsmu. Neseniai išgyvenę siaubingą tragediją naujieji globėjai patiria, kad gražus kūdikėlis įkvepia jiems vilties, nušviečia tamsius ir dulkėtus nuošalaus namo užkaborius. Bijodami atkreipti policijos dėmesį, Haringtonai slepia mažylę ir mėgaujasi palaiminga vasara, kai negalioja nei įprastos padorumo normos, nei įstatymai.

Bet po kelių dienų gretimame miške bus aptiktas kūnas, ir svajonės apie tobulą šeimą suduš lyg stiklas.

Po daugybės metų, siekiant atskleisti tiesą, reikės rinkti ją šukė po šukės...

„Stiklo namai“ – tai jaudinanti knyga apie šeimos paslaptis ir prieraišumą, parodanti, kad galime atrasti save net tada, kai jaučiamės negrįžtamai paklydę.

Nora nukrypsta nuo scenarijaus

Autorė: Annabel Monaghan

Nora geriau už kitus žino, kokia yra meilės formulė. Juk ji kuria scenarijus romantiškų filmų kanalui! Bet kai jos savimyla ir išnaudotojas vyras išeina ir palieka žmoną su dviem vaikais, Nora savo subyrėjusią santuoką išmaino į grynuosius, parašydama patį puikiausią filmo scenarijų. O filmavimo aikštele sumanoma paversti rašytojos šimtametį namą! Kai jos buvusį sutuoktinį parenkamas vaidinti seksualiausiu vyru pasaulyje neseniai paskelbtas Leo Vansas, tampa aišku, kad Noros gyvenimas visiems laikams pasikeis.

Kai filmavimo darbai baigti ir visa komanda išvyksta, rytą Nora randa Leo savo verandoje su pustuščiu tekilos buteliu. Jis turi pasiūlymą – sumokėti po tūkstantį dolerių už dieną, jeigu Nora jam leis čia pagyventi savaitę. Septynios dienos: toks laiko tarpsnis gali praeiti kone akimirksniu, bet kartais – prilygti amžinybei. Tiek laiko tikrai užtenka įsimylėti. Ir likti sudaužyta širdimi.