Žmonės. Trumpa kultūros, sekso, karo ir evoliucijos istorija

Autorius: Adam Rutherford

Mintis, kad žmonės yra ypatingi gyvūnai, yra mūsų esmės pamatas. Tačiau kokie gi gebėjimai ir veiksmai užkelia mus ant pjedestalo, aukščiau mūsų evoliucinių pusbrolių? Kas paverčia mus gyvūnais ir kas iškelia viršum jų?

Evoliucijos teorija jau seniai pagrindė teiginį, kad žmonės yra gyvūnai. Šiuolaikiniai Homo sapiens yra primatai, turintys bendrą protėvį su beždžionėmis. Mūsų genomas 98 proc. sutampa su šimpanzės, o DNR nė kiek nesiskiria nuo prieš 4 mlrd. metų gyvenusių organizmų. Vis dėlto laikome save išskirtiniais. Bet ar tai tiesa?

Šioje įtraukiančioje knygoje „Žmonės. Trumpa kultūros, sekso, karo ir evoliucijos istorija“ Adamas Rutherfordas tyrinėja žmogaus gyvūno paradoksą. Ieškodamas atsakymų gyvūnų karalystėje, autorius pastebi, kad daugelis dalykų, kurie kažkada buvo laikomi išskirtinai žmogiški, iš tikrųjų tokie nėra: mes nesame vieninteliai bendraujantys, gaminantys įrankius ar užsiimantys seksu ne tik dėl biologinio tikslo susilaukti palikuonių. Tačiau žmonės sukūrė tokią kultūrą, kuri yra daug sudėtingesnė nei bet kuri kita kultūra gamtoje. Kodėl taip atsitiko ir ką tai sako apie mus?

„Žmonės. Trumpa kultūros, sekso, karo ir evoliucijos istorija“ – įspūdingas žmonijos evoliucijos vadovas, atskleidžiantis, kokie nepaprasti gyvūnai yra žmonės.

Triukšmaujantys: katalikai

Parengė: Agnė Žagrakalytė

Briuselyje, Lakene, beveik karaliaus kieme, stūkso dailus, aukštas kiniškas bokštas. Turistai neįleidžiami, nes iš ten matyti karaliaus kiemo baseinas. Netoliese, senosiose kapinėse, pravardžiuojamose belgų Per Lašezu, yra antkapis mylimai žmonai. Antkapyje iškaltas laiškas dviem kalbomis: prancūziškai ir kiniškai. Laišką pasirašo kinas benediktinų vienuolis. Kas čia vyksta?

Misionierius Andriejus Rudamina (iš Lietuvos) kinams pasakoja apie Dangaus karalystę pagal Belgijoje spausdintus paveikslus „Apie širdį“. Andriejaus vardas čia ir vienuolynų, ir bažnyčių pavadinimuose it raudonas visa jungiantis siūlas. Dar šioje knygoje rasite vyno. Patį pirmąjį lietuvišką kulinarijos vadovėlį parašė kunigas. „Midus ir vaisvyniai“ vadinasi ta knyga. Kas čia vyksta?

Čia žvanga kiniški ir japoniški bei turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.

„Ši knyga kaip kilimas, kurį skaitydamas matai iš labai arti. Lietuvos, Belgijos ir Kinijos siūlai/skirtingų tekstų kortelės pinasi į vingrų šimtmečių dydžio ornamentą. O atsitraukus tas ornamentas kažkaip skatina nuojautą, kad viskas, ką matome, turi didesnę, nei įžiūrime, prasmę.“ Meno ir bažnyčios istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė

„Prakapsčius užmaršties smėlį pabyra istorijų šukės, kurias autorė, dogmatikų irzuliui, lipdo dėdama greta, kas liko iš vyno taurės, alaus bokalo ir kiniško arbatos servizo.“ Profesorius Paulius V. Subačius

„Keistai įdomus žanras, kurio jungiamoji medžiaga yra vynas. Kaip profesionalus karys niekada nesusimąsčiau, kad spygliuotos vielos užtvaros Pirmojo pasaulinio karo metais vadintos džiovyklomis, o sagos iš uniformų ištrūksta nuo užvirtusių ant šių džiovyklų nukautų karių beirstančių kūnų. Man tai istorinė pažintinė knyga, turinti perlų, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis norėčiau cituoti. Rekomenduoju.“ Lietuvos kariuomenės karininkas Aurelijus Motiejūnas

Tranzitas

Autorė: Rachel Cusk

Vienatvės istorija daug ilgesnė už gyvenimo istoriją.

Iširus šeimai rašytoja su dviem mažais sūnumis persikrausto į Londoną ir stengiasi kurti naujus namus ir kitokią tikrovę, bet šis tranzitas sužadina daug pokyčių – asmeninių, moralinių, kūrybinių ir praktinių. Mieste ji atsitrenkia į gyvenimo kampus, kurių iki tol išvengdavo, bet svarstydama apie pažeidžiamumą ir galią, mirtį ir atgimimą vėl mėgina patikėti savo pačios būtimi. Ji ir toliau kalbasi su žmonėmis, o pokalbiuose trikdančiai ramiai ir nuoširdžiai čiuopia tiek paprastas, tiek ribines kasdienybės patirtis ir atveria žmogiškąsias prieštaras – didžiulį norą gyventi, bet drauge bėgti nuo savo gyvenimo.

Lakoniškas R. Cusk pasakojimas „Tranzitas“ sklidinas smulkiausių detalių, vaizdūs, komiški ir nepatogūs potėpiai sluoksniuojami itin kruopščiai, tačiau mintys liejamos lengvai ir nepaprastai įtaigiai. Objektyviu žvilgsniu filtruodama aplinką ji įžvalgiai ir jautriai svarsto apie vaikystę ir lemtį, apie kančios vertę, apie asmens atsakomybės moralines problemas ir apie permainų paslaptį.

Sugrįžimas namo

Autorė: Karen White

Gal žmogui skirta mylėti tik kartą. Jei progą praleidi – viskas. Kitos nebegausi. Gali sukiotis aplinkui laukdamas, kada toji tavo meilė atsilaisvins, ir tikėtis, kad atsiliepdama vėl tave pamils, bet tai būtų tik atsitiktinumas.

Būdama dvidešimties Kesė Medison iš gimtojo Džordžijos miesto Voltono išvyksta į Niujorką, stropiai dirbdama susikuria puikią karjerą ir iš naujo atranda save. Tačiau po penkiolikos metų vieną naktį telefono skambutis primena viską, ką taip uoliai stengėsi pamiršti. Ji grįžta į mieguistą Džordžiją pabūti su mirštančiu tėvu, vis dėlto labiau nei tėvo netekties bijo susitikimo su seserimi, kadaise ištekėjusia už Kesės vaikino. Jauna moteris tvirtai pasiryžusi grįžti į Niujorką, bet po tėvo mirties paveldi vaikystės namus, dukterėčias ir sūnėnus pamilsta labiau nei įsivaizdavo, o Voltone pasijunta esanti kaip namie.

Tačiau vėl viskas virsta aukštyn kojomis. Grumdamasi su užmiršto draugo sužadintais jausmais ir netikėta grėsme šeimai, kurią kadaise paliko, ji palengva suvokia, kad norėdama gyventi toliau nebeturi bėgti nuo savęs. Jausmingas, bet šmaikštus ir kiek padykęs romanas apie namų trauką, apie šeimos ir artimųjų galią, apie tai, kad prisiminimai gali atvesti prie nuostabiausių atradimų, ir apie meilę, kuri nėra tik atsitiktinumas.

Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą

Autorė: Anne Applebaum

Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu... Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku.

1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Tačiau, užuot siuntusi pagalbą, sovietų valstybė pasinaudojo šia katastrofa stengdamasi išspręsti Ukrainos jai keliamą politinę problemą. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kurie neteko gyvybių ne todėl, kad buvo atsitiktinės blogos politikos aukos – valstybė sąmoningai buvo nusiteikusi juos sunaikinti.

„Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – įtaigus ir negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę. Ši knyga – tai ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje per visą jos būtį, skerspjūvis, o nūdien dar ir hėgeliškas įspėjimas visiems ir kiekvienam: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi.

Pribuvėjos paslaptis

Autorė: Emily Gunnis

Galbūt ji šaukė tamsoje, kvietė pagalbą, bet name aidėjo fortepijono muzika ir šurmuliavo svečiai. Pernelyg garsiai, kad kas nors išgirstų mažos mergaitės šūkavimą.

Kukmedžių dvare gyvenančią Hiltonų šeimą jau ne vieną dešimtmetį slegia šešiametės Alisos dingimas per iškilmingą naujametinį vakarėlį. Kol į dvarą renkasi svečiai, o į jų taures pilstomas brangus šampanas, raudona šventine suknele pasipuošusi mergaitė išbėga į lauką ieškoti savo šuns ir... nebesugrįžta. Paskutinis ją gyvą matė kaimynų vaikas Bobis Džeimsas – šis netikėtas susidūrimas paverčia jį pagrindiniu įtariamuoju ir dar labiau paaštrina ilgametį Hiltonų ir Džeimsų konfliktą.

Nuo nelaimingo atsitikimo praėjus pusšimčiui metų įvykiai ima tragiškai kartotis. Alisos brolis Leo Hiltonas nusprendžia sulyginti Kukmedžių dvarą su žeme ir jo vietoje pastatyti naujus namus apylinkės gyventojams, tačiau naktį prieš išsikraustymą prapuola jo mažametė dukra Siana, o Bobis Džeimsas vėl pastebimas bevaikštinėjantis aplink namą. Aiškinantis dviejų mergaičių dingimo priežastis, kaimynystėje gyvenančios šeimos bus priverstos atsigręžti į ilgai nutylėtą pribuvėjos Tesos Džeims istoriją.

Kas iš tiesų nutiko Kukmedžių dvare tą lemtingą 1945-ųjų žiemos naktį, po kurios patyrusi pribuvėja buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos? Dvaro teritorija slepia didžiulę paslaptį, negrįžtamai susaisčiusią tris turtingųjų Hiltonų ir skurstančiųjų Džeimsų kartas, ir visi dvaro gyventojai turi ką papasakoti.

Pasaulio pabaigos istorija

Autorius: Matas Maldeikis

Matas Maldeikis – politikas, buvęs Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, 2010–2020 m. dirbęs Seimo kanceliarijoje, 2020 m. išrinktas į Seimą. Svarbiausius ir pagrindinius šiandieninės pasaulio tvarkos principus apžvelgianti knyga „Pasaulio pabaigos istorija“ – debiutinis autoriaus kūrinys.

Šiuolaikinis pasaulis susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai palankiai susiklostė daugybė aplinkybių. Procesai, iš pradžių garantavę sėkmę ir pažangą, pamažu atskleidė ir savo išvirkščiąją pusę. Taip prieštaringų tendencijų raizginys galiausiai pagimdė dabarties iššūkius. Norėdami suvokti, kur esame, ir rasti problemų sprendimus privalome dar kartą peržvelgti nueitą kelią ir užčiuopti jo silpnąsias grandis. Šios knygos tikslas – padėti skaitytojams geriau suprasti, kur brėžiamos dabarties karų fronto linijos ir kokios naujos grėsmės kyla Vakarų pasauliui, kuriam jau trisdešimt metų priklauso Lietuva. Autorius tiki – atėjo metas prisiminti ir suprasti metaforą, kurią ne sykį kartojo Vladimiras Leninas, kad „kapitalistai patys parduos mums virvę, ant kurios mes juos karsim“.

„Pasaulio pabaigos istorija“ – apie tai, kaip susikūrė pasaulis, kurį pažįstame. Ir kaip jis baigiasi.

Paguoda: kurios sulaukiame ir kurią dovanojame

Autorius: Christophe André

„Paguoda. Kurios sulaukiame ir kurią dovanojame" – šeštoji lietuviškai pasirodanti Ch. André knyga, ją parašyti paskatino sunki asmeninė patirtis. Susirgęs plaučių vėžiu autorius ėmė reflektuoti guodžiančių žodžių galią gijimo procese ir domėtis paguodos reiškiniu.

Artimųjų mirtis, sunkios ligos, senatvė – nė vieno žmogaus gyvenimas nepraeina be sudėtingų vienatvės, nevilties etapų, keliančių daugybę klausimų. Kokiais būdais paguosti save ir susidoroti su kančią lydinčiais baimės, pykčio, pavydo jausmais? Kaip išbūti su kenčiančiu žmogumi ir laiku atrasti jo skausmą malšinančius žodžius? Kodėl kartais taip sunku leistis guodžiamam? Ir ar verta tikėti, jog visos mūsų nelaimės turi prasmę?

Ch. André įsitikinęs, jog negandos ir sunkumai – tai gyvenimo nuomos mokestis. Tačiau su jais susidoroti gali tik išmokęs teikti ir priimti paguodą. Aptardamas, kaip paguodą suvokia įvairūs rašytojai, filosofai ir psichologai, dalindamasis asmeniniais pokalbiais su pacientais, kolegomis ir artimaisiais, autorius pristato daugiasluoksnį guodimo meną ir įrankius, padėsiančius jį įvaldyti.

Menas ilsėtis

Autorė: Claudia Hammond

Ši knyga „Menas ilsėtis“ – kvietimas ilsėtis. Atėjo laikas pradėti vertinti, branginti ir pateisinti poilsį. Poilsis yra ne prabanga, o būtinybė. Esminis poreikis.

Gyvename laikais, kai riba tarp darbo ir poilsio blanksta. Ne darbo metu išliekame lengvai pasiekiami – nuolat tikriname elektroninį paštą, greitai atsiliepiame į skambučius, atsisakome laisvalaikio veiklos, kad galėtume pabaigti vieną ar kitą pradėtą užduotį. Didelis užimtumas tapo šių laikų žmogaus kasdienybe, net ir savotišku statuso simboliu – paklausumo, sėkmingumo rodikliu. Bėgdamas per gyvenimą jis tikisi sulaukti dienos, kai pagaliau pavyks atsipūsti, tačiau jai atėjus neretai susiduria su netikėtais pojūčiais – kalte, susierzinimu ar net baime. Kodėl poilsis kartais taip vargina? Kur baigiasi ilsėjimasis ir prasideda nuobodulys? Ir kas užtikrina kokybišką poilsį, būtiną psichikos ir fizinei sveikatai palaikyti?

C. Hammond ryžtasi atsakyti į šiuos ir kitus klausimus. Aptardama Poilsio testo – didžiulio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 18 000 žmonių iš 135 pasaulio šalių, – rezultatus autorė atskleidžia 10 populiariausių poilsio būdų, įvertindama kiekvieno iš jų veiksmingumą. Naujausiais psichologinių ir sociologinių tyrimų duomenimis paremta knyga ne tik padeda suprasti poilsio svarbą ir atrasti sau priimtiniausią ilsėjimosi būdą, bet ir pateikia praktinių patarimų, kaip palaikyti darnų gyvenimo ritmą ir dienotvarkėje palikti vietos laiko švaistymui. Nes nieko nedaryti kartais irgi būna sunku.

Mėlynas namas Havajuose

Autorė: Vaiva Rykštaitė

Tame name Havajuose gyvena žmonės be sielų. Mėlynas iš išorės, sujauktas iš vidaus, o miegamasis ir vonia – be sienų. Jame aidi lietuviški podcastai, rėkimas be jokio akcento, trinktelinčios durys. Gimdymo sąrėmiai, nerviniai priepuoliai, orgazmai ir serialų įžanginė muzika. Namas – lyg kosmose paklydęs asteroidas, pakibęs Havajų naktyje, jame telpa penkios visatos ir vienas dvigalvis šuva.

Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga „Mėlynas namas Havajuose“ – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas fonas motinos liūdesiui ir kultūriniams atradimams, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Kūrinys persmelktas fantazijų, sapnų, čia nėra aiškių laiko ir herojų linijų, išskyrus pagrindinės veikėjos ir jos šeimos. Drąsus, atviras, nuoširdus ir įtraukiantis.

Margarita

Autorė: Anni Kytömäki

„Margaritos“ istoriją pasakoja trys veikėjai, kuriuos suveda Kankaristo miestelis, nuo seno garsinamas netoliese įkurtos sanatorijos. Seni, kaip ir jos tėvas, čia dirba masažuotoja. Kareivis Mikas miestelį supančioje Vehkasalo girioje atsiranda labai keistais keliais, trečią pasakotoją – miškininką Antį ten atveda darbas. Ketvirtąja pasakotoja galima laikyti gėlavandenę perluotę lotynišku vardu Margaritana margaritifera, tebegyvenančią upėje, tekančioje per Vehkasalo girią.

Suomiją kamuoja pokario nepritekliai, kurie paveikia ir Kankaristo miestelį: sanatorija uždaroma ir Seni netenka darbo. Vis dėlto jauna moteris greitai randa išeitį – išvažiuoja į Helsinkį, kur, kilus poliomielito epidemijai, reikia fizioterapeutų, galinčių padėti ligos sužalotiems žmonėms. Čia Seni susiduria su poliomielito paveiktu ketverių metų berniuku, o kartu ir su archeologu Aru, prieš keletą metų apvertusiu jos gyvenimą aukštyn kojomis.

Romano „Margarita“ veiksmas vyksta 6-ajame dešimtmetyje. Per karą nemažą dalį teritorijos ir daugybę žmonių praradusi Suomija stengiasi atsitiesti, kompensuoti tai, ko šalis neteko. Statyboms, eksportui, pramonės fabrikams reikia medienos, tad valdžios nurodymu kertami miškai, vyriausybė priima įstatymus, kuriuos vykdant šalis turėtų visapusiškai atsigauti. Seni istorija liudija, kad toliaregiški ir geranoriški valdžios siekiai, vykdomi be atodairos, gali atsigręžti prieš pavienį žmogų.

Romane „Margarita“ daug kalbama apie gamtą, kurios išlikimo simboliu tampa Margaritana margaritifera – perluotė, manoma, gyvenanti net 200 metų. Šį kiaute užsivėrusį moliuską – vieną seniausių būtybių pasaulyje, egzistavusią dar dinozaurų laikais, – per pastaruosius šimtą metų beveik visiškai išnaikino žmonių tuštybė ir pramonė. Retas šiandien žino, kad tas mažas padarėlis valo upės vandenį, o švaraus vandens reikia visiems.

Leonidas Donskis: Man skauda

Sudarytoja: Birutė Garbaravičienė

„Man skauda dėl kitų, vadinasi, esu.“ Leonidas Donskis

Birutė Garbaravičienė – žinoma žurnalistė, filologė, visuomenės veikėja, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė, buvusi LRT laidos „Be pykčio“ redaktorė, knygos „Pokalbiai be pykčio“ sudarytoja.

Knyga „Leonidas Donskis: Man skauda“ radosi iš noro ir pareigos sudėti į knygą ir šiandien aktualius, galbūt net pranašiškus filosofo tekstus, mokančius išminties ir tolerancijos. Čia ir visuomenės diagnozės, politologinės įžvalgos, kultūros ir švietimo problemos, svarstymai apie universitetų būklę ir tai, kas visada rūpėjo Leonidui, – žmogiškumo, apšvietos, garbingo žaidimo, orumo, tolerancijos, visuomenės atvirumo refleksijos, bandymas suprasti ir išgirsti kitą ir kitokį, dalintis savo ir kitų išmintimi. Tai filosofo mintys, kviečiančios dialogui.

„Leonido Donskio mirtis sukrėtė – staiga, per anksti, nebus, kas jį pakeičia... Dar ir šiandien, po šešerių metų, daug kas sako, kad viešajame diskurse labai trūksta Donskio, jo gebėjimo kalbėti ir susikalbėti be pykčio ir šališkumo, jo ypatingos asmenybės šviesos ir jautrumo. Būtent jautrumo, nes jam skaudėjo tai, kas vyksta su mumis ir aplink mus. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis labai daug dirbo, tarsi skubėjo pasakyti ir parašyti kuo daugiau. Jo tekstų, komentarų ir įžvalgų buvo ir televizijoje, ir spaudoje, ir portaluose. Jau seniai svarsčiau, kad tą paskutinių metų plačiai išsibarsčiusią publicistiką verta sudėti į knygą, nes tie tekstai ne tik byloja apie tai, kas skaudėjo Leonidui, – jie mūsų laiko liudytojai, aktualūs ir šiandien, tarsi brandžios pamokos, išskaudėtos ir paremtos gilia patirtimi, paženklintos žaižaruojančia erudicija.“ Birutė Garbaravičienė

Ką veikia Japonija

Autorius: Andrius Kleiva

„Ką veikia Japonija“ – tai knyga apie Japoniją be įvaizdžio, tokią, kokią ją autorius mato, pats tapdamas jos dalimi. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, kurie įvairiausiose Japonijos vietose užsiima visiškai skirtingais, tačiau labai įdomiais dalykais. Tačiau tai ir žvilgsnis ten, kur atvykėlis vargiai pateks, o patekęs – nedaug ką supras. Į japoniškas laidotuves. Į japonišką medicinos įstaigą. Čia ir istorijos apie tai, kaip japonai žiūri į maistą ir ką jie valgo. Kuo jie tiki ir kodėl. Kaip renkasi būstą ir kokie japoniškos kaimynystės ypatumai. Kaip japonai dirba ir ką jie veikia, kai randa laisvo laiko.

Tai ne bandymas pasijusti visažiniu, o smalsus, gyvas, asmeniškas ir autentiškas žvilgsnis į Japonijos kasdienybę iš vidaus. Žvilgsnis, kupinas pagarbos, noro suprasti ir gebėjimo pasijuokti iš lietuvius ir japonus skiriančių, o kartais – ir siejančių dalykų.

Andrius Kleiva sako: „Ši knyga ieškos ne tik tų, kurie jau skaitė „Kaip veikia Japonija“ ir dabar nori sužinoti „Ką“. Ne tik ketinančių Japoniją suprasti prieš tikrąją kelionę ten, ne tik Japonijoje jau keliavusių ir norinčių jos emocijų tęsinio, bet ir tų, kurie Japonijai visiškai abejingi. Tai – ne viską išaiškinanti knyga apie šalį, o didelių ir mažų temų rinkinys apie tą pačią kasdienybę, tik kitoje planetos pusėje.“

Džiaugsmas dienų audime

Autorė: Viktorija Daujotytė

Naujausios V. Daujotytės knygos pavadinimas – „Džiaugsmas dienų audime. Fragmentinė humanistika“ – dviguba metafora, ateinanti iš ilgamečių Jurgio Baltrušaičio tyrimų ir refleksijų. Paantraštė tikslina: fragmentinė humanistika, kaip žmogaus pasaulio prasmių reflektuojamoji sklaida. Knygos fragmentuose tiesiogiai ir netiesiogiai disponuojama ne tik įprasta lituanistinių tyrimų medžiaga (tautosaka ir autorine kūryba, istorija, jos faktais, įvykiais, kalba, asmenybių biografijomis ir kt.), bet ir tuo, kas vienu ar kitu būdu reiškiasi, rodosi, formuojasi kaip patiriančios, interpretuojančios sąmonės reiškiniai.

Autorės dėmesio centre – džiaugsmo, kaip moralinės vertybės ir žmogui būtinos būsenos svarstymai, džiaugsmo skalė lietuvių prigimtinėje kultūroje ir literatūroje, kalbos reikšmių patirtinė individualizacija. Knyga skirta ne tik akademinei ar kultūrinei bendruomenei, bet ir skaitytojams, bandantiems suprasti kasdienybės chaosą, keliantiems žmogaus prasmės, pasirinkimo, laisvės klausimus.

Dingęs be žinios

Autorius: Simon Beckett

Seniai girdėto draugo skambutis atveda Londono policijos seržantą Džoną Kolį į Skerdimo prieplauką. Čia rasti į plastikinius maišus įvynioti lavonai kelia daugybę klausimų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie žuvusieji vienas su kitu niekaip nesusiję ir yra prekybos žmonėmis aukos. Tačiau lemtingą naktį prieplaukos sandėlyje regėti vaizdai verčia seržantą Kolį manyti, kad tai kur kas painesnės bylos pradžia. Policininkas supranta esantis vienintelis gyvas Skerdimo prieplaukos žudynių liudininkas. Bet jis negalėjo numatyti, jog netrukus taps ir pagrindiniu įtariamuoju. Ginantis nuo kaltinimų, seržantui Koliui teks suabejoti artimiausiais žmonėmis ir savo paties įsitikinimais.

Ar jo dalyvavimas Skerdimo prieplaukos įvykiuose tikrai atsitiktinis? Lengvai atsakyti į šį klausimą seržantui neleis tyrimo metu netikėtai pastebėtas pažįstamas veidas. Šį veidą jis gerai įsidėmėjo prieš dešimt metų – tą dieną, kai jo sūnus dingo be žinios.