Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos » Suaugusiems
    Svarbiausia naujiena
  • KONKURSAS Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti

    2024-03-06

    KONKURSAS Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti

    daugiau

  • Apgaulingos sužadėtuvės. Ciklo „Damos iš Žibintų gatvės“ 3-ioji knyga

    Autorė: Amanda Quick

    apgaulingos suzadetuvesPanelė Amitė Donkaster keliaudama po platųjį pasaulį priprato prie nuotykių ir rizikos. Benediktas Stenbridžas, mokslo žmogus ir vyriausybės slaptasis agentas, susidūrė su pavojais tamsiausiuose svetimų kraštų užkampiuose. Tačiau baisiausia grėsmė tykojo visai arti namų...

    Niekas nesitiki būti pagrobtas Londono gatvėje vidury baltos dienos. Amitei tik per plauką pavyko pasprukti nuo žudiko, įkalinusio ją karietoje, grasinusio aštriu peiliu ir šnabždėjusio į ausį begėdiškas patyčias ir grasinimus. Padėjo greita jos reakcija ir slaptas ginklas... Bet ar ilgam?

    Nusprendę susigrumti su nusikaltėliu, siautėjančiu mylimame mieste, juodu visai netikėtai susiduria su jausmais, nuo kurių pabėgti neįmanoma.

     

  • Paslaptinga moteris. Ciklo „Damos iš Žibintų gatvės“ 2-oji knyga

    Autorė: Amanda Quick

    paslaptinga moterisAntrajame romane apie damas iš Žibintų gatvės Amanda Quick tyrinėja karalienės Viktorijos laikų Londono nusikaltimus, aistras ir paranormalius reiškinius.

    Beatričė Lokvud, viena iš bebaimių Žibintų gatvės damų, jau įpusėjusi tyrimą, kai ją pasiveja praeitis, nuo kurios ji stengėsi pabėgti. Džošua Geidžas, buvęs valstybės slaptosios tarnybos agentas, sugrįžta iš savanoriškos tremties kaime. Ten jis gyveno po pražūtingo įvykio, per kurį smarkiai nukentėjo: kairę jo veido pusę bjauroja didžiulis randas, o vaikščiodamas turi pasiremti lazda. Jis ieško seserį šantažuojančio niekšo.

    Pėdsakai Džošua atveda iki Beatričės – pagrindinės įtariamosios. Kai paaiškėja, kad šantažuotoja ne ji, juodu nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį. Slapstantis nuo samdomo žudiko tarp jų įsižiebia aistra, o netikėti įvykiai veja vienas kitą.

     

  • Gaudant jonvabalius. Ciklo „Puikiosios Magnolijos“ 9-oji knyga

    Autorė: Sherryl Woods

    gaudant jonvabaliusPatyčios, grasinančios sugriauti paauglės gyvenimą, į paviršių iškelia ir labai skaudžius atsidavusios mokytojos Loros Ryd ir pediatro Džeisi Fulertono prisiminimus. Palaikomi Puikiųjų Magnolijų, jie suvienija miesto gyventojus ir daro viską, kad gabios mokinės ateitis nebūtų sužlugdyta. Ir kad parodytų, jog Serenityje nėra vietos patyčioms.

    Lorai ir Džeisi patyčių tema yra itin asmeniška. Užgimus jausmams, jie turi įveikti savo pačių skausmingos praeities šešėlį ir patikėti laiminga pabaiga.

  • Atpirkimo ožys. Daphne du Maurier

    Autorius: Daphne du Maurier

    atpirkimo ozys 2Įtraukiančiame, daugiaprasmiame romane meistriškai nagrinėjami tapatybės, dvilypumo ir tamsiosios mūsų asmenybės pusės klausimai.

    Džonas ir Žanas – anglas ir prancūzas – atsitiktinai susiduria provincijos miesto geležinkelio stotyje. Šiurpiai panašios išvaizdos vyrai kelias valandas bendrauja kilnodami taurelę, kol Džonas nugrimzta į girtą miegą. Tuo ligtolinis jo gyvenimas baigiasi – nubudęs Džonas supranta, kad Žanas pasisavino jo tapatybę ir dingo. Mėgindamas užimti prancūzo vietą, anglas susiduria su daugybe gluminančių iššūkių: paaiškėja, kad antrininkas – ir senovinius rūmus valdantis grafas, ir žlungančio verslo savininkas, ir aikštingos šeimos galva, o užvis mieliausiai eina laisvo oro direktoriaus pareigas.

    Tai intriguojantis ir šmaikštus romanas, pasakojantis apie apsišaukėlio Džono bandymus neišsiduoti šeimos nariams, tarnams bei antrininko meilužėms ir nenuilstamą jo kovą su rūmų gyventojus slegiančiomis praeities mįslėmis.

     

  • Meilė ir kerštas. Ciklo „Nedorėlių taisyklės“ 1-oji knyga

    Autorė: Sarah MacLean

    meile ir kerstasNedorėlis visad gauna, ko nori...

    Prieš dešimtmetį markizas Bornas buvo ištremtas iš visuomenės kaip stovi, tik su titulu. Dabar išskirtinių Londono lošimo namų bendrasavininkis, atšiaurus, kietaširdis Bornas ryšis viskam, kad atgautų palikimą – net jei dėl to reikės vesti tobulą ir pabrėžtinai padorią ledi Penelopę Marberi.

    Dėl nutrūkusių sužadėtuvių ir vienas po kito nuviliančių gerbėjų Penelopė nebenori susisaistyti ramios, patogios santuokos saitais ir įsisvajoja apie ką nors daugiau. Kokia laimė, kad šviežiai iškeptas sutuoktinis gali jai atverti neištyrinėtą malonumų pasaulį!

    Londono pogrindžio princas Bornas pasižada apsaugoti Penelopę nuo savo nuodėmingo gyvenimo. Iššūkis pasirodo ne iš lengvųjų, nes dama palengva pažįsta savo pačios troškimus ir įsigeidžia dėl jų rizikuoti viskuo... net širdimi.

     

  • Kvartalo karalienė

    Autorė: Jane Fallon

    kvartalo karalieneSveiki atvykę į aklagatvį – įstabių, rūmams prilygstančių namų kvartalą, kuriame įsitvirtinusi karaliauja dailioji Stela.

    Būtent šioje gyvenvietėje mažytį butą išsinuomoja Laura – žlugus santuokai, ji dairosi ramybės ir nuošalumo. Deja, jos sumanymas čia įsikurti suerzina įtarią Stelą – kas, jei naujoji kaimynė nusižiūrės jos sužadėtinį Alą?

    Kai Laura netyčia atkapsto didžiulę Alo paslaptį, tiek Stelos preciziškai subalansuotam pasaulėliui, tiek ir Lauros ateičiai staiga ima grėsti pavojus.

    Pasiryžusios viską pastatyti ant kortos ir pamėginti pergudrauti Alą jo paties suregztame žaidime, šios dvi ką tik susipažinusios svetimos moterys sparčiai ima virsti geriausiomis draugėmis.

    Bet ar Laura nebus užmiršusi, kad, bandant įplieksti atpildo ugnį, lengva nudegti pačiam?

     

  • Pažadas

    Autorius: Damon Galgut

    pazadasSvartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.

    Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

    Romano „Pažadas“ įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

     

  • Virsti vilku

    Autorė: Kerstin Ekman

    virsti vilkuTada jis pasirodė. Padarė tai taip natūraliai, ir tai suprantama: šitas pasaulis juk jo. Jis išžengė iš miško šiek tiek tolėliau, už slidžių vėžių. Sustojo pelkės pakrašty tarp kadagio krūmo ir sukumpusios pušies. Įdėmiai žvelgė į nedidelį sniegu apklotą pelkės plotą, pakreipęs galvą taip, kad galėjau matyti profilį su tauria nosies linija, stačia kakta ir į viršų styrančiomis ausimis.

    Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

    Tai tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

     

  • Žiemos vanduo

    Autorė: Susanne Jansson

    ziemos vanduoKiekvieną naktį čia girdžiu balsą. Kaip jis šaukia mane ir mano vaiką. Kodėl? Turiu eiti į jūrą. Atsakymas ten, galbūt giliai dugne.

    Martiną visuomet traukė jūra, tad iš tėvų paveldėjęs namą Oruste, nedidelėje saloje Švedijoje, jis daug nesvarstydamas persikelia ten su žmona Aleksandra ir dviem vaikais – trimečiu Adamu ir vos kelių mėnesių Nele. Tačiau vieną sausio dieną, šeimai iškylaujant pajūryje, Adamas nepastebimai dingsta – bangose tėvai tepamato raudoną jo kibirėlį... Vietos tyrėjai taip ir neranda berniuko kūno, o tai pastumia Martiną gilyn į kalte ir abejonėmis grįstą sielvartą.

    Kaip tik tuo metu į salą gyventi atvyksta fotografė Maja. Sužinojusi apie Martino ir Aleksandros nelaimę, ji prisimena savo darbą policijoje ir imasi padėti porai aiškintis berniuko dingimo aplinkybes. Po kiek laiko juos pasiekia makabriška žinia: Adamas nebuvo pirmasis vaikas dingęs saloje – toje pačioje vietoje, tą pačią sausio dieną čia jau keletą dešimtmečių dingsta vaikai...

    Kokias paslaptis slepia Orusto salos bendruomenė? Koks siaubas iš tikrųjų slypi jūros bangų ošime?

     

  • Trojos moterys

    Autorė: Pat Barker

    trojos moterysTroja krito. Bet jos moterys – ne.

    Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

    Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

    Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

    2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

     

  • Gervė smėlynuose

    Autorė: Nika Piperita

    gerve smelynuoseTai romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančią vairo ir iš dabarties kelio. Tai – jautrus, nuoširdus, vietomis graudus kūrinys, kuris skaitytoją patrauks savo lėtu, tačiau abejingumo nepaliekančiu kalbėjimu. Romanas ne vienadienis, prie jo skaitytojas turėtų karts nuo karto grįžti, iš naujo paskaityti. Ir tikrai yra dėl ko...

    Šiame romane esama visiško nuogumo, tokio pliko kaip nukastos pakriūtės žvyras, bet jis santūrus, netgi vietomis lyg aptrauktas velėna. Taip yra tikriausiai todėl, kad sužeisti romano personažai gėdijasi patiriamo vidinio vienišumo ir vaikiškai slapstosi, kitaip tariant, neišmano šiuolaikiškos stilingos laikysenos, nemoka puikuotis savimi. Pasiekę emocinius pikus jie prabyla tarmiškai, dzūkuoja.” – atvirauja autorė.

     

  • Vilkų Kampo Eliza

    Autorė: Nijolė Marytė Šerniūtė

    vilku kampo elizaRomano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu.

    Knyga „Vilkų Kampo Eliza“ svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.

    Kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pat pirmų puslapių, nes jame sklandžiai, įtaigiai ir, kas itin svarbu, įdomiai papasakota dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorija. Autorė meistriškai supina, suriša, jų gyvenimo linijas, sukurdama tankų meninį audinį, kuriame regime jų kovą dėl būvio skaudžių istorijos kirčių fone. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, čia nutoldamas prie kito personažo, čia ir vėl tuoj sugrįždamas. Sodrus,

    įtaigus, vaizdingas pasakojimas plaukia ramia tėkme, vietomis primena poringę ar legendą su lemtingais sutapimais, net mistikos šešėliais, su kaimo žmonių išmintimi, paprasta, iš gyvenimo patyrimo.

     

  • Pertrauka. Dienoraščiai

    Autorius: Ričardas Šileika

    pertrauka„Lėtapėdis, bet pastebimas. Tuščiaviduris, bet kvapnus. Klaidingas, tačiau nebeištaisomas“, – taip įrašyta viename Ričardo Šileikos dienoraštiniame įraše, pavadintame „Nebūtinas“. Su šiuo žodžiu nesutinku. Būtinas, dar ir kaip. Kas kitas taip smagiai ir taikiai šeštą ryto atsisveikindamas motų prie kūrybinės rezidencijos vartų?

    Ričardas Šileika – poetas, fotomenininkas, smėlininkas, geležėlininkas, nuogirdininkas, tupinėtojas. Ilgą laiką kalbėjęs vaizdais, todėl ši knyga ypač laukta. Iš dienoraščių įprastai galime tikėtis dviejų dalykų – visiško atvirumo arba pozavimo. „Pertraukoje“ randame atvirumą, bet kiek neįprastą, netikėtą. Tai nėra išpažintinio pobūdžio dienoraštis. Čia, kaip ir gyvenime, autorius eksperimentuoja, žaidžia, linksminasi. Todėl net ir žanro nuorodą reikėtų vertinti su šypsena. Nereikia būti pernelyg rimtam – veikiausiai toks galėtų būti „Pertraukos“ atspirties taškas.

     

  • Laiškai iš Mardasavo

    Autoriai: Leonardas Gutauskas, Valentinas Sventickas, Povilas Ričardas Vaitiekūnas

    laiskai is mardasavoPo rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938-2021) mirties knygos sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis eilėraščius, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos, Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t.t. Tada ir šmėstelėjo mintis, kad tuos mardasaviškus eilėraščius, nespausdintus knygose, reikia kaip nors „parodyti“. Mintis vyniojosi toliau, prie L. Gutausko eilėraščių priglausti kitus Mardasavo „atėjūnus“ – dailininką Povilą Ričardą Vaitiekūną ir patį V. Sventicką. Visi trys menininkai Mardasave gyveno ir gyvena arba bent vasaroja. Tad ir į jų kūrybą tas kaimas ir apskritai šilinių dzūkų kraštas savaime atėjęs.

    Knygą „Laiškai iš Mardasavo” sudaro 25 Leonardo Gutausko eilėraščiai, 23 Povilo Ričardo Vaitiekūno piešiniai bei 14 Valentino Sventicko dienoraštinių „gurinių” – esė. Per publikuotinus kūrinius savitai ir patraukliai atsiveria Mardasavas ir visa šilų Dzūkija, žmonių gyvensena, buitis, papročiai, šventės ir kasdienybės. Juose užfiksuota ir tai, ko jau šiandien ir nepavyktų užfiksuoti. Laiko slinkimas daro savo – ne tik žmonės išsivedami į kitus pasaulius, bet kartu su jais nunyksta ir viena kita tradicija. Meno kūrinio forma – tai tarsi dėžutė, kurioje išsaugoma tai, kas negrįžtama. Tokie ir šie, knygoje publikuojami kūriniai. O juos jungia autorių meilė šiam kraštui. Būtina dar kartą akcentuoti, kad visi trys kūrėjai nėra prigimtiniai mardasaviškiai (du iš jų – L. Gutauskas, P. R. Vaitiekūnas net ne dzūkai), o ir jų gyvenamas laikas Mardasve gana skirtingas. Todėl ši knyga tuo ir ypatinga, be vaiksytės nostalgijos, bet su dabarties žavesiu.

     

  • Gėlės kaip šunys

    Autorė: Diana Paklonskaitė

    geles kaip sunysTrečiasis Dianos Paklonskaitės eilėraščių rinkinys. Tarp poetės knygų ilgoki laiko tarpai. Štai rinkinys „Gilaus mėlynumo“ pasirodė 2006 metais, o antrasis, „Lakštingalų Airijoj nėr“, tik po aštuonerių metų (2014). Tai rodo, kad autorė ne tik kantri, bet ir itin reikli savo kūrybai – ilgokai tikrina, juvelyriškai šlifuoja kiekvieną naują eilėraštį, tada tik ryžtasi jį spausdinti.

    Rinkinys „Gėlės kaip šunys“ parašytas verlibru, jį sudaro trys skyriai – „Sliekų satsangas“, „Va šitaip, iš lėto“ ir „Šokantys šermukšniai“. Švelnūs, neperspausti benamio, benamystės motyvai, pokalbiai su plunksnos broliais, atminties blyksniai, savotiškas Lietuvos susigrąžinimas, gėrėjimasis tėviške, grįžus iš emigracijos Dubline, – viskas pavirsta grakščiu poetiniu mezginiu.

    Dažnas eilėraštis nuspalvintas lengvu, sakyčiau, autorei itin būdingu grakščiu dramatizmu:

    šermukšnio uogos

    aštriai raudonos

    tačiau teisingos

    Tasai paklonskaitiškai jaukus teisingumas persmelkęs kone kiekvieną rinkinio eilutę.

     

 
Savanoris bibliotekoje