Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos » Suaugusiems
  • Tarp juoda ir balta

    Autorė: Viktorija Čmilytė - Nielsen

    „Tarp juoda ir balta“ – įtraukiantis autobiografinis pasakojimas apie tai, kaip pirmą kartą mūsų šalies šachmatų istorijoje moteris iškovojo garbingą vietą sporte, kuriame tradiciškai dominuoja vyrai. Tai pasakojimas apie vienintelę Lietuvoje vyrų didmeistrę – Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
    Niekam ne paslaptis, kad jos iškovotų čempionatų ir laimėtų titulų sąrašas išties įspūdingas: dukart olimpinė ir dukart Lietuvos vyrų šachmatų čempionė, triskart Europos moterų vicečempionė, pasaulio moterų bronzinė prizininkė ir, pagaliau, Europos šachmatų čempionė!
    Tačiau ši knyga nėra vien apie pergales. „Per ketvirtį amžiaus trukusią šachmatininkės karjerą buvo visko: pakilimų ir nuosmukių, svaiginančių pergalių ir ne mažiau skaudžių pralaimėjimų. "Vis dėlto šachmatai man davė daugiau, nei tikėjausi, o ši knyga – tai galimybė tinkamai atsidėkoti visiems, kas ilgus metus mane palaikė ir manimi tikėjo", – savo knygoje pripažįsta Viktorija.
    Šiame autobiografiniame pasakojime autorė suteiks unikalią galimybę pakeliauti po šachmatų pasaulio užkulisius, pažinti šio intelektualaus žaidimo magiją ir jame tykančius pavojus, susipažinti su šachmatų bendruomene ir iš arčiau pažvelgti į ne vieną tituluotą šio sporto įžymybę. Visa tai nepaliks abejingų ne tik šachmatų gerbėjų, bet ir tų, kurie norėtų pažinti Viktoriją iš arčiau.

  • Kalkutos detektyvas

    Autorius: Abir Mukherjee

    Abir Mukherjee (Abiras Mukerdži) – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, šiuo metu su šeima gyvenantis Londone. Jo debiutinė knyga „Kalkutos detektyvas“ laimėjo prestižinį Harvill Secker / Daily Telegraph detektyvų konkursą ir iš karto susilaukė skaitytojų dėmesio. Tai kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją – valstybę, kuri nebeegzistuoja, į kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Kalkuta, 1919 metai. Buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyksta į šį miestą tikėdamasis čia pradėti viską iš naujo ir atsikratyti kankinamų prisiminimų apie karą. Tačiau nespėjęs apsiprasti nei su nauja vieta, nei su savo vidiniais demonais, Vindemas iškart neria tiesiai į žmogžudystės tyrimo sūkurį. Žmogžudystės, kuri privers jį leistis į tamsiausias Britų Indijos gelmes.
    Reikalas rimtas: nužudytas aukštas valstybės tarnautojas. Negana to, į jo burną įgrūstas popiergalis su raginimu britams nešdintis iš Indijos. Politinė padėtis darosi vis nestabilesnė, neramumų daugėja, valstybei ima grėsti rimtas pavojus, o sarkastiškasis detektyvas Vindemas drauge su arogantišku savo kolega inspektoriumi Digbiu ir Indijoje gimusiu, tačiau britiškai auklėtu seržantu Banerdžiu narplioja tyrimo gijas, vedančias juos nuo klestinčių britų salonų iki gundančių opijaus landynių.
    Nepakartojama Kalkutos atmosfera, kolonijų žavesys ir skurdas, tikras britiškas sarkazmas, revoliuciniai idealai ir nusikaltimo tyrimas – visa tai užburia, suvilioja ir nepaleidžia.

  • Jo Šventenybė Dalai Lama apie pasaulį

    Knyga, kviečianti pakeisti pasaulį.
    "Empatija yra žmonių sambūvio pagrindas. Mano įsitikinimu, žmonijos raida priklauso nuo bendravimo, o ne nuo konkurencijos. Šitai įrodyta ir moksliškai. Turime suprasti, kad žmonija – viena didelė šeima. Fiziškai, dvasiškai ir emociškai visi esame broliai ir seserys. Tačiau vis dar per daug dėmesio teikiame ne bendrumui, o skirtumams, nors visi taip pat gimstame ir taip pat mirštame."
    (Jo Šventenybė Dalai Lama).
    Naujoje Tibeto dvasinio lyderio knygoje, jau tapusioje tarptautiniu bestseleriu, aprašomi pasaulio keliai į vienybę, paliečiamos skaudžios aktualios temos – aktyvėjantis nacionalizmas, mintis apie pasaulio vienybę paneigiantis naujo JAV prezidento šūkis „Pirmiausia – Amerika!“, pabėgėlių krizė, klimato kaita, materializmas, taip pat meditacija, visuomenės moralė ir net neurologija.
    „Vis aiškiau matau, – sako Nobelio taikos premijos laureatas, – kad mūsų dvasinė gerovė priklauso nuo žmogiškos prigimties, nuo bendrų prigimtinių bruožų – gerumo, atjautos ir globėjiškumo.“

  • Titanų įrankiai

    Autorius: Timothy Ferriss

    Kultinių bestselerių autorius Timas Ferrisas per dvejus metus pakalbino daugiau kaip 200 pasaulinio garso įžymybių – nuo kino žvaigždžių, atletų iki specialiųjų pajėgų vadų, rašytojų, biochemikų ir technologijų guru – apie jų kasdienybės praktikas ir išsiugdytus įpročius, padedančius kurti didžius dalykus.
    Pats išbandęs ir įsitikinęs, kad nuosekliai taikomos sėkmingosios praktikos didina ne tik pajamas, bet ir atsparumą stresui bei laimės pojūtį, T. Ferrisas skaitytojui pateikia išgrynintas taktikas ir kasdieninius įpročius, juos pavadinęs TITANŲ ĮRANKIAIS.
    Verslo žiniasklaidos banginiai Fast Company investuotoją, verslo konsultantą, knygų ir televizijos laidų autorių Timą Ferrissą yra paskelbę „inovatyviausiu verslo žmogumi", o Forbes jį nuolat įtraukia į žinomiausių ir įtakingiausių sąrašus. Pradėjęs nuo sėkmingų investicijų, Timas vėliau patarinėjo tokiems startuoliams kaip Uber, Facebook, Alibaba ir kt. Jis yra net keturių New York Times sąrašo pirmosios vietos bestselerių autorius, žiniasklaidos pakrikštytas „audioOpra", nes jo internetinę laidą The Tim Ferriss Show stebi per 100 milijonų žmonių visame pasaulyje.

  • Toks ponas Piekielnis

    Autorius: Francois-Henri Deserable

    J. Basanavčiaus gatvėje gyveno toks ponas Piekielnis.
    Kartą panašus į liūdną pelę žmogus iš Romaino Gary romano „Aušros pažadas“ būsimojo rašytojo paprašė: kai šis susitiksiąs su dideliais žmonėmis, tegu jiems pasako, kad Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvės 16-ajame name, gyveno toks ponas Piekielnis.
    Kaip tik šį „Aušros pažado“ epizodą prisimena į Vilnių atvykęs ir netikėtai J. Basanavčiaus gatvėje atsidūręs jaunas prancūzas. Jis panūsta išsiaiškinti, ar išties čia gyveno toks Piekielnis. Pamažu jo noras tampa intriguojančiu tyrimu. Pats literatūrinių ambicijų turintis, bet galvą dėl ledo ritulio pametęs jaunuolis parašo laišką Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
    Ar tikrai pilkosios Vilniaus „pelės“ vardas buvo minimas JTO tribūnose, Prancūzijos ambasadoje Londone, Eliziejaus laukuose, priešais Šarlį de Golį? Kokį Vilnių paliko Romanas ir Mina Kacewai ir kokį jį atrado F. H. Désérable`is? Kaip mūsų gyvenime susipina fikcija ir tikrovė?
    Romane "Toks ponas Piekielnis" išryškėja trys klodai – tariamo Piekielnio istorija, rašytojo R. Gary linija ir paties autoriaus gyvenimo intarpai. Pirmiausia H. Désérable`is bando atkurti Piekielnio paveikslą. Jis šį personažą įsivaizduoja kaip tipišką to meto žydą su juodu redingotu, juodomis kelnėmis su petnešomis ir gerai nublizgintais batais. Rutuliodamas R. Gary liniją, autorius kuria fikcijos fikciją, užsimena apie Gary gautą Goncourt`ų premiją už „Dangaus šaknis“ ir jo mistifikaciją, kai jis, prisidengęs Ajaro pavarde, antrąsyk pelnė tą pačią premiją už romaną „Gyvenimas dar prieš akis“.
    Šis fenomenalus romanas "Toks ponas Piekielnis" buvo nominuotas Goncourt`ų, Renaudot, „Médicis“, „Femina“ ir „Interallié“ literatūros premijoms. Jis įdomus ne tik kaip literatūros faktas, primenantis apie garsųjį Didžiosios Pohuliankos gatvės 16-ojo namo gyventoją, bet ir kaip istorija, kurioje neįtikėtinai susipina tikrovė ir išmonė.
    Francois-Henri Désérable – jaunosios kartos prancūzų rašytojas, dviejų romanų autorius. Naujasis jo romanas "Toks ponas Piekielnis" neabejotinai bus vienas didžiausių pastarųjų metų atradimų lietuvių skaitytojams.

  • Vidurnakčio apasionata

    Autorius: Antanas Seikalis

    Trijų dalių publicistinis romanas „Vidurnakčio apasionata" – apie neseną mūsų istoriją, apie sovietų režimo nusikaltimus žmogiškumui, apie laiką, kai buvo sunku išgyventi, o mirti lengva.
    Autorius Antanas Seikalis neieško sudėtingų siužetinių vingių, išraiškos formų ar bent kiek pastebimiau sodresnio žodyno, nekuria ypatingų psichologinių charakterių, absoliučiai pasitiki autentiška medžiaga: šiurkščia lagerio kasdienybe, net ir tokiomis sąlygomis aplankančia, deja, sukilime tragiškai pasibaigiančia pirmąja meile.
    „Vidurnakčio apasionata" – kiek netikėtas lietuvių lagerinės literatūros pavyzdys, nes nesibaigia, kai pagrindinis veikėjas Tadas Narbutas užveria lagerio vartus. Trečiojoje romano dalyje Tadą tebepersekioja iš ten parsivežtas šleifas, kuris garantuoja problemišką gyvenimą čia, į sudėtingas situacijas įtraukdamas ne tik jį patį, bet ir šalimais atsirandančius žmones.

  • Akmenukas bate

    Autorius: Edvinas Krocas

    Tai mažos, trapios, laukinės mergaitės Saros kelias į save. Kova už vietą po saule. Tai bėgimas nuo savęs ir tuo pačiu savęs ieškojimas kituose. Lyg tik priklausymas kitam – garantija būti mylimam. Tai knyga apie akmenuką bate, kurį kiekvienas nešiojamės. Nes galbūt būti mažyčiam ir nereikalingam, tai nėra pabaiga. Nes galbūt, kai tu pralaimi, tu laimi laisvę. Tai išpažintis apie meilės trūkumą, laimės ir gyvenimo pilnatvės ieškojimą aplinkkeliais, tikėjimą, kad žmogų padaryti laimingą gali tik kitas žmogus. Ir supratimą, kad viskas prasideda ne nuo kito, o nuo paties savęs. Tik pats save pamilęs, tokį netobulą, purviną, parkritusį, tačiau atsistojusį, purvus nusivaliusį ir tame virsme žmogumi tapusį, galėsi mylėti ir šalia esantį.Tokių sarų šimtai... Tūkstančiai arba viena. Jos vaikšto tarp mūsų laukdamos, kol bus kažkieno meile pagydytos, nežinodamas, kad išgydyti gali tik jų pačių meilė sau.

  • Saros raktas

    Autorė: Tatiana De Rosnay

    Ar prisimeni mane, Mišeli? Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą...
    Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.
    Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

  • Mirtis - tai prabudimas. Gydytojo kelionė į pomirtinį pasaulį ir jame

    Autorius: Paul Perry


    Knygoje „Mirtis – tai prabudimas“ pasakojama apie būties transcendenciją ir žmogaus transformaciją. Tai vienas iš labiausiai pribloškiančių ir išsamiausių apymirtinės patirties liudijimų iš visų, kokius man teko girdėti beveik penkiasdešimt metų tyrinėjant šį reiškinį.
    (Dr. Raymond A. Moody).
    Gydytojas anesteziologas Rajivas Parti greičiausiai būtų buvęs paskutinis žemėje žmogus, patikėjęs, jog egzistuoja dangus ar pragaras, jei vieną dieną pats ten nebūtų pabuvojęs...
    Prieš savo anapusybės patirtį Rajivas buvo itin pasiturintis žmogus, besididžiuojantis savo socialine padėtimi ir turtais – jo ištaigingi, didesni nei 600 kv. m namai priminė pilį, o keturių vietų garaže puikavosi tokie automobiliai, kaip poršė, mersedesai ir hameris. Akcijų birža ir nuosava klinika jam leido mėgautis šia prabanga.
    Tačiau vieną dieną viskas apvirsta aukštyn kojomis. 2005 m. Rajivas suserga prostatos vėžiu, o aštuntos operacijos metu staiga atsiskiria nuo kūno ir patiria didžiausią savo gyvenimo išbandymą – kelionę į pomirtinį pasaulį! Ryški šviesa, neįtikėtinos meilės persmelkta atmosfera, susitikimas ir susitaikymas su mirusiu tėvu, o svarbiausia – arkangelų suteiktos žinios iš pagrindų pakeis visą tolimesnį Rajivo gyvenimą.
    Ši stebinanti, medicininias faiktais paremta istorija ne tik paskatins į mirtį pažvelgti kaip į kitokios būties pradžią, bet ir suteiks unikalių žinių apie pomirtinį pasaulį, įkvėps ieškoti tikrojo pašaukimo, o svarbiausia – išmokys mylėti ir atleisti.

  • Viskas apie epilepsiją

    Autorė: Rūta Mameniškienė

    „Viskas apie epilepsiją“ - pirmoji lietuviška knyga apie epilepsiją. Ją parašė profesorė Santaros klinikų epileptologė Rūta Mameniškienė ir šia liga sergantis Karolis Petryla. Knygoje išsamiai rašoma apie ligos, kuria Lietuvoje serga 26 tūkstančiai žmonių, priežastis, kliniką, diagnostiką, gydymo būdus. Be medicininių apžvalgų ir rekomendacijų, knygoje daug asmeninės patirties ir pavyzdžių bei praktinių patarimų, kaip su liga gyventi, kaip padėti su ja susitaikyti vaikams, kaip apie ją pasakyti aplinkiniams, kaip valdyti stresą, vairuoti ir sportuoti, kaip gyventi moterims nėštumo metu, kokia dieta gali padėti, kaip aplinkiniams elgtis su priepuolio ištiktu žmogumi.
    Skaitytojai ras atsakymus į 70 dažniausiai užduodamų klausimų, epilepsijos dienoraštį ir kitos svarbios informacijos. Knyga skirta sergantiems epilepsija ir jų šeimos nariams, medikams, medicinos studentams, socialiniams darbuotojams, pedagogams.

  • Taurė, gyvatė ir svastika

    Autorė: Vaida Marija Knabikaitė

    Istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus.
    Vaida Marija Knabikaitė naujajame savo romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais romano veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį, Liudvigą Štumpfegerį ir Karlą Brantą. Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus?
    Rašytoja yra išleidusi keturis romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (apie nacistinės Vokietijos diktatorių Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (I-ojo amžiaus senovės Romos tema), „Gulbės sparnu palytėtos“ (karaliaus Mindaugo moterų portretai), „Homo festivus“ (paauglės išgyvenimai XX amžiaus pabaigoje).

  • Urvinis žmogus

    Autorius: Jørn Lier Horst

    Vos už trijų namų detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas beveik keturis mėnesius išsėdėjo negyvas priešais televizorių. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą, norėdama kaip tik prieš Kalėdų šventes parašyti straipsnį apie susvetimėjusią Norvegijos visuomenę.
    Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos: eglučių parke berniuko su tėčiu aptikto lavono nužudymo. Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų, o šie veda paskui pavojingiausią žudiką per visą Norvegijos policijos istoriją. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.
    Jørn Lier Horst talentas neatsilieka nuo iškiliausių skandinaviškojo detektyvo meistrų!
    Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi ir unikalią patirtį pritaiko romanuose. Norvegijoje itin populiari knygų serija apie detektyvą Viljamą Vistingą – jos dalys ne kartą pakliuvo į Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

  • Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete

    Autorė: Lina Vėželienė

    Iš esmės ši knyga apie meilę. Dirbdama psichoterapinį darbą atradau dėsningumą: kiek žmogus geba mylėti ir kiek yra kitų mylimas, tiek jis ir sveikas.
    Lina Vėželienė – psichologė-psichoterapeutė, pedagogė, populiaraus tinklaraščio Gyvoji psichologija ir daugybės psichologinių straipsnių autorė. Konsultuoja individualiai, vadovauja psichoterapinėms, profesinio augimo ir šokio terapijos grupėms. Gyvena ir dirba Vilniuje.
    Knyga „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ skiriama tiems, kas plačiau žvelgia į save ir kitus, nepaviršutiniškai vertina psichologines problemas, domisi sielogyda, psichoterapija ir jų sąsajomis, dvasine psichologinių problemų kilme ir įvairesniais sveikimo būdais.
    Mintis rašyti knygą autorei kilo susidūrus su psichoterapiniam gydymui nepasiduodančiais žmonių negalavimais. Kad ir kokia pažanga būtų pasiekta, vidinio nelaimingumo šaltinis likdavo nepaliestas, kažkas neleisdavo atsiverti gyvenimo džiaugsmui. Kas tas „kažkas“? Gal žmogus apskritai negali būti laimingas? Nejaugi jis turi būti vidutiniškai patenkintas, drungnai mylintis arba vos vos ir tik kartais ramus...
    Ieškodama atsakymų, susitelkiau į sielos ligas, įvairiuose šaltiniuose vadinamas charakterio ydomis ar silpnybėmis, o krikščionybėje – nuodėmėmis. Man ši krikščioniškos teologijos sąvoka tiko labiausiai, todėl ir ėmiausi rašyti apie nuodėmes kaip apie gilumines psichologinių negalavimų priežastis.
    (Lina Vėželienė)
    Knygoje išsamiai, vaizdingai ir sąmojingai, pagyvindama pasakojimais psichologo kabinete, cituodama žymius psichologus, filosofus ir dvasinius mokytojus, autorė nagrinėja septynių sielos ligų apraiškas ir neprimygtinai pataria, kaip įveikti dvasinius sunkumus, baimes ir atsiverti tikram ir sveikam gyvenimui.

  • Lieknėjimo filosofija

    Autorius: Prof. Alain Golay

    Profesorius Alain Golay yra endokrinologas-diabetologas, Ženevos universitetinės ligoninės gydytojas, lėtinėmis ligomis sergančių pacientų terapinės edukacijos skyriaus vadovas. Jis taip pat vadovauja universitetinių terapinės edukacijos studijų programai. Jis yra tarptautinio lygio mokslininkas tyrėjas ir dėstytojas, 13 knygų autorius.
    „Lieknėjimo filosofija“ – knyga apie tai, kaip numesti svorio... ugdant savo asmenybę. Prof. A. Golay daugiausia dėmesio skiria individui, kuris pats turi suprasti taisyklingos mitybos svarbą ir nesižvalgyti į kitus, bandančius įvairias dietas. Jis teigia, kad norint sulieknėti visų pirma reikia išmokti sutarti su savimi, pamilti save ir į pasaulį žvelgti ramiai bei filosofiškai. Pataria vengti negatyvių minčių, stengtis įžvelgti kasdienio gyvenimo grožį ir suvokti jo prasmę. „Gyvenkite savo gyvenimą, lieknėkite, ir jus aplankys laimė“, – sako autorius. Tačiau kaip išmokti taikiai gyventi su savimi, tobulinti savo asmenybę ir numesti svorio? Apie tai ir yra ši knyga.

     

  • Išlikę karo verpetuose

    Autorius: Rokas Flick

    Romano „Emma, pastoriaus duktė“ autoriaus nesyk buvo prašoma parašyti tęsinį. Skaitytojams buvo įdomu sužinoti, kaipgi toliau klostėsi į Prūsų Lietuvą atvykusių zalcburgiečių, susigiminiavusių su lietuvninkais Gariniais, likimas.
    Romane „Emma, pastoriaus duktė“ pasakojama apie XVII a. Austrijoje gyvenantį malūnininką Vilhelmą Langę, dviejų sūnų tėvą. Vyresnysis sūnus Vilhelmas baigęs mokslus įgyvendino tėvo svajonę, tapo protestantų pastoriumi. Jis vedė ankstesnio pastoriaus našlę Aną Šmit, auginančią sūnelį, paskui Langėms gimė dukra Emma.
    XVIII a. viduryje Zalcburgo arkivyskupas liepė protestantams per tris mėnesius išsinešdinti iš šalies. Vilhelmas Langė, išduotas žmonos, su dukra ir anūku leidosi į sunkią kelionę – į Prūsų Lietuvą, lietuvninkų žemes, varganą kraštą, nuniokotą maro ir kitų nelaimių. Prievartinė emigracija į Prūsijos karalystę tremtiniams tapo išsigelbėjimu, kita vertus, teko prisitaikyti prie atšiauroko klimato, naujo gyvenimo būdo, mokytis sutarti su vietos gyventojais lietuvninkais, į atvykėlius tremtinius žiūrinčiais su neslepiama neapykanta.
    Šiame romane – tai tarsi ano pasakojimo tęsinys – nuo tų įvykių praėjo daugiau kaip 20 metų. Prūsų Lietuva, kaip ir visa Prūsijos karalystė, įsivėlusi į karą, kuris vėliau bus pavadintas Septynerių metų karu (1756–1763). Šis karas apėmė tiek daug valstybių, kad turėtų būti vadinamas pirmuoju pasauliniu. Daugiau kaip penkerius metus Prūsų Lietuvą niokojo carinės Rusijos kariuomenė, ir tai buvo nepaprastai sunki našta.
    Emmos Garinės ir jos vyro mokytojo Edvino Garinio namuose Gumbinėje susirinkę giminaičiai ir ypatingas svečias, Kionigsbergo universiteto profesorius, studentų pramintas Tutmoziu, aptarinėja jau kone ketverius metus vykstančio karo įvykius. Iki šiol karas beveik nepalietė Garinių šeimos, tačiau po to taikaus pasisėdėjimo užgriuvo nelaimės: Garinių sūnus Edvinas Jaunesnysis, Albertinos studentas, įsivėlė į pasipriešinimo kovą. Ir jo sesers Evelinos likimas susiklostė visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Ir vyriausiojo sūnaus Frydricho Martyno laukė skaudi išdavystė. Vienintelė Emma Garinė nepalūžo, pasiryžusi būti kiekvienam patarėja ir guodėja.
    Archeologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras prof. Rokas Flick skaitytojui jau žinomas kaip romanų „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ (tarptautinio literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“ konkurse 2012 m. už abi knygas rašytojui įteikta Prozos nominacija), „Pradingę klajojančiam smėlyje“, „Emma, pastoriaus duktė“ autorius.

 
Savanoris bibliotekoje