Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Kodėl gi aš buvau mergaitė? Viena 1945 metų pasitraukimo istorija

    Autorė: Gabi Kӧpp

    1945-ųjų sausis. Bėgdama nuo Raudonosios armijos į Vakarus penkiolikametė Gabi ieško prieglobsčio. Jį randa viename ūkyje, kuriame jau slepiasi ir kiti pabėgėliai. Tačiau čia mergaitė patiria tikrą košmarą, nes dėl kitų moterų išdavystės susiduria su rusų kareivių savivale.
    Gabi Kӧpp įtikinamai pasakoja, kaip per keturiolika dienų sugriuvo jos gyvenimas. Moterų prievartavimas Antrajame pasauliniame kare yra nusikaltimas tarptautinei teisei, kuris ilgą laiką buvo tabu.
     
  • Ten, kur gieda vėžiai

    Autorė: Delia Owens

    Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.
     
    Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo". Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
  • Tiudorų saulėlydis

    Autorė: Philippa Gregory

    Populiarių istorinių romanų autorė Philippa Gregory The New York Times bestseleryje „Tiudorų saulėlydis" pasakoja apie tris karališko kraujo seseris, tapusias nuožmių intrigų dėl sosto įkaitėmis.
    Džeinė Grei Anglijos karaliene buvo vos devynias dienas. Paskubomis karūnuota, taip pat greitai buvo nuversta, apkaltinta sąmokslu ir įkalinta Taueryje. Čia, palaikoma vien tikėjimo, praleidžia paskutines dienas iki ešafoto.
    „Išmok mirti", – tokį patarimą Džeinė užrašė jaunesniajai seseriai Ketrinai, nors ši apie mirtį nė negalvoja. Ji trokšta gyventi, mėgautis savo grožiu, jaunyste ir meile. Tačiau įtari bevaikė karalienė Elžbieta jokiu būdu neketina leisti jai tekėti ir susilaukti Tiudorų dinastijos berniuko. Išdrįsusi nepaklusti, Ketrina pasmerkiama kalinės ir tremtinės daliai.
    „Sudie, sese", – rašo Ketrina jaunėlei sesei Marijai. Gražioji nykštukė Marija moka būti nematoma, niekam neatskleidžia šeimos, o ypač savo, paslapčių ir uoliai vengia įtaraus Elžbietos žvilgsnio. Ji pasiryžusi savo likimą valdyti pati – net suprasdama, kaip pavojinga ignoruoti negailestingąją karalienę Elžbietą.
  • Laukiniai žaidimai

    Autorė: Adrienne Brodeur

    Karštą liepos naktį Menkių kyšulyje Eidrijenę pažadino motinos Malabaros ištarti šeši paprasti žodžiai: „Benas Sauteris ką tik mane pabučiavo." Ir tą lemtingą naktį keturiolikmetė paauglė iš mylimos dukters virto geriausia drauge, patikėtine ir bendrininke.
     
    Charizmatiškoji Malabara visa esybe neria į slaptą ryšį su geriausiu vyro draugu ir jai reikia dukters pagalbos. Apsvaiginta motinos pasitikėjimo, Eidrijenė tampa nuodėmingos meilės romano dalyve, lyg patyrusi sąmokslininkė padeda planuoti meilužių susitikimus ir nuslėpti tiesą. Ji meluoja visiems: patėviui, broliui, Beno žmonai, draugams, netgi savo mylimiesiems. Užuot kaip bendraamžės pati išgyvenusi pirmuosius jausmus, sukasi motinos aistrų sukeltuose verpetuose.
     
    Egocentriškos Malabaros – nuostabios kulinarės, kelionių ir maisto žurnalistės – įtaka dukrai turėjo žlugdančių pasekmių. Prireikė ne vienų metų, kad Eidrijenė išsigydytų depresiją, nutrauktų netinkamus santykius ir nukirptų bambagyslę. Talentingai parašyta prisiminimų knyga „Laukiniai žaidimai" tapo jos išsilaisvinimo ir gijimo dalimi.
  • Psichologinis aikido

    Autorius: Michail Litvak

    Michail Litvak  (Michailas Litvakas) – tarptautinio lygio psichologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas. 60 knygų apie praktinę ir populiariąją psichologiją autorius, kurių bendras tiražas daugiau nei 5 milijonus egzempliorių, parašęs daug mokslinių straipsnių, skirtų psichoterapijos ir komunikacijos psichologijos klausimams. „Psichologinis aikido“ – knyga, kuri apsaugos jus nuo psichologinės agresijos darbe, šeimoje ar kur kitur. Neskaitykite šios knygos, jei nesusiduriate su situacijomis, kai bendraudami jaučiate pyktį, apmaudą ar pasijaučiate bejėgis. Ši knyga – Jūsų psichologinės savigynos vadovas, kuris padės jums sukurti tokius santykius su aplinkiniais, kokių norite. Tai nėra knyga apie manipuliacijas, veikiau apie tai, kaip kovoti su manipuliatoriais ir kitais psichologiniais vampyrais.

    Laikas, kurį praleisite su šia knyga, – gali būti geriausiai investuotas laikas. Tapsite ramesni, stipresni, labiau pasitikintys savimi. Įgavę šias savybes, lengviau atrasite kelią į tikrąją meilę ir gyvenimo laimę.

    KNYGOJE RASITE
    Asmeniniam gyvenimui
    Santykių užmezgimas
    Santykių nutraukimas
    Santykiai su kaimynais
    Situacijos:
    Vyras – žmona
    Žmona – vyras
    Tėvai – vaikai
    Vaikai – tėvai
    Anyta – marti

    Verslui
    Amortizacijos principas verslo derybose
    Viršininko užsispyrėlio tramdymas
    Viršininkės užsispyrėlės tramdymas
    Viršininko atleidimas

    Psichologinio aikido amortizacijos pavyzdys (iš knygos):

    „Kartą po eilinio vėlyvo grįžimo namo sutuoktinės rūsčiame tylėjime įžvelgiau „psichologinį žarsteklį" ir pasiruošiau kovai.
    Pokalbis prasidėjo riksmu:
    – Kodėl užtrukai šiandien?
    Užuot teisinęs aš pasakiau:
    – Brangioji, stebiuosi tavo kantrybe. Jeigu elgtumeisi taip, kaip elgiuosi aš, ilgai netverčiau. Pažvelk, kas vyksta: užvakar grįžau vėlai, vakar – vėlai, šiandien žadėjau grįžti anksčiau – lyg tyčia, vėl vėlai.
    Žmona (su įniršiu):
    – Nustok žaisti savo psichologinius žaidimus! (Ji žinojo apie mano lankomus seminarus.)
    Aš (kaltai):
    – Kuo čia dėta psichologija? Tu turi vyrą, kurio praktiškai nėra. Vaikai tėvo nemato. Galėčiau sugrįžti anksčiau.
    Žmona (jau ne taip rūsčiai, bet vis dar su nepasitenkinimu):
    – Gerai, užeik.
    Aš tylėdamas nusirengiu, plaunu rankas, atsisėdu ir pradedu kažką skaityti. Žmona baigia kepti pyragėlius. Buvau išalkęs, kvepėjo labai skaniai, bet į virtuvę aš nėjau. Žmona įėjo į kambarį ir kiek nervingai paklausė:
    – Ko neini valgyti? Matyt, kažkur jau pamaitino!
    Aš (kaltai):
    – Ne, esu labai alkanas, bet nesu vertas.
    Žmona (kiek švelniau):
    – Tiek to, eik valgyti.
    Suvalgiau tik vieną pyragėlį ir toliau sėdžiu. Žmona (atsargiai):
    – Ar tau neskanu?
    Aš (vis dar kaltai):
    – Ne, pyragėliai labai skanūs, bet nesu jų vertas.
    Žmona (švelniai, net meiliai):
    – Na, baik tu. Valgyk, kiek panorėjęs.
    Tokiu tonu pokalbis tęsėsi apie minutę.
    Konfliktas nugesintas.
    Anksčiau kivirčai galėjo tęstis kelias dienas."
    Neįtikėtina, tačiau beveik niekas nesinaudoja prevencine amortizacija darbo santykiuose. Reikia nueiti pas viršininką ir pasakyti maždaug taip: „Atėjau, kad mane išbartumėte. Žinote, ką aš pridirbau..."

  • Be 5 minučių prestižinė

    Autorė: Lilija Bručkienė

    2018 m. rudenį visą šalį supurtė mokytojų streikas, kurio metu, nesulaukiant oficialių derybų, buvo pasiryžta apsigyventi Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose. Tas precedento Lietuvoje neturintis įvykis vienus paskatino veikti, suvienijo, kitus šokiravo ar papiktino. Bet visuomenę pasiekė labai fragmentuota, nenuosekli informacija, apaugusi nuogirdomis ir tendencingomis interpretacijomis.

    Šita knyga - tai tris savaites ministerijoje gyvenusios mokytojos autentiška patirtis. Chronologine tvraka pateikti įvykiai nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. rudens papildomi straipsniais, rašytais tiek būnant ministerijoje, tiek ir vėliau. Taip ne tik atskleidžiami faktai apie tai, kas vyko streiko metu, bet ir analizuojamos gilesnės švietimo sistemos problemos.

  • Kambarys

    Autorė: Laima Kota

    Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš keliasdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas? Ar tiesa, kad turistinę kelionę į Bulgariją tekdavo suderinti su visokiausiais darbovietės komitetais, o tikri džinsai buvo svajonė, kuriai tūlas nepagailėdavo ir visos mėnesio algos? Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kurio buities kosmose kunkuliuoja gyvenimas: piešiamos garsių paveikslų kopijos, padirbinėjami doleriai, varoma naminukė, siuvami „tikri“ džinsai, teikiamos sekso paslaugos telefonu, kuriami „verslo“ planai, verda ginčai ir suokalbiai. Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė žmogiškam siekiui gyventi geriau ir paskelbė perestrojką. Rašytoja ištraukia šį laiką iš įvairių atsiminimų, konstatuodama: po to, ką patyrėm eidami per komunizmo statybą, nebebaisūs ir XXI amžiaus išbandymai. 

  • Pakalbinti stebuklai. Lietuvos gamtos ir lietuvių įdomybės

    Autorius: Selemonas Paltanavičius

    Gamtoje, sakoma, stebuklų nebūna, o jais dažniausiai pavadiname tai, ko nesuprantame, kuo žavimės ir stebimės. Lietuvoje tokių stebuklų ieškoti paprasta, nes jie yra kažkur greta, todėl gali būti, kad juos kada nors surasime.
    Galvodamas apie dar vieną susitikimą su Lietuva autorius turėjo didelį galvos skaudulį: ji didelė, joje tiek svarbių dalykų, objektų, vietovių, apie kurias derėtų kalbėti. Enciklopediją rašyti per sunku, tad teko nesirenkant apsistoti prie to, kas „nesilipdo“ į vientisą tekstą, kas kontrastuoja. Gal taip atsiranda didelės šalies įvaizdis...
    Gyvename įdomiu metu, kai mumyse atgimsta naujas gamtos pojūtis. Pravėrę duris į pasaulį ir pamatę jo žavesį pagaliau susipratome turintys ir savitą gamtą, savo vertybes, kokių kiti neturi ir negali pažinti taip giliai, kaip tai duota mums. 
    Daug ko tenka mokytis iš naujo. Svarbiausia, kad to norime. Sava gamta, jos stebuklai ir mes, esantys gamtoje, yra neišsemiama tema. Šis bandymas prisidėti prie mūsų grįžimo į gamtą – ne pirmasis. Tačiau jis kažkuo yra kitoks, o visa, kuo autorius galėjo pasidalinti su skaitytojais, taps stimulu ieškant naujų stebuklų. Gamtoje jų daug, tam neužteks metų kitų. Tačiau gamta turi daug laiko. O mums reikia turėti tik noro ir kantrybės.
  • Latvijos istorija

    Autoriai: Ilgvars Butulis, Antonijs Zunda

    Knygoje pateikiama Latvijos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, apžvelgiamas ne tik latvių tautos, bet ir kitų Latvijos teritorijoje gyvenusių ir gyvenančių tautų istorinis likimas. Teritorijos atžvilgiu Latvija yra mažas kraštas, turintis nedaug gyventojų ir visada buvęs didžiųjų kelių kryžkelėse bei didžiųjų valstybių geopolitinių interesų sankirtose, todėl autoriai, kiek leido galimybės, savo krašto istoriją siejo su viso Baltijos regiono ir Europos istorijos kontekstu.

  • Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje

    Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve", suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąlygas. Transformacija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką, video technologijos išplitimą kine, televizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių.

    Knyga „Politinis lūžis ekrane. (Po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje" (sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė; autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė) apima savitus vizualinio diskurso klausimus, tuo metu dominavusius medijose (dokumentiniame kine, televizijoje, vaizdo (video) įrašuose).

    Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Monografijoje atskleidžiama, kas permainingų praėjusio šimtmečio devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Knygoje atskleidžiama, kaip audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir kokie politiniai bei socialiniai naratyvai dominuoja atgimstančioje Lietuvoje.

  • Bravo estradai!

    Autorė: Inga Liutkevičienė

    Tai ne muzikos antologija, o populiariai parašyta knyga apie 6-ojo – 9-ojo dešimtmečių estradą. Knygoje šmaikščiai, su lengvu humoru aprašomos neįtikėtinos dainininkų, muzikantų, kompozitorių ir dainų tekstų autorių (Stasio Povilaičio, Birutės Petrikytės, Laimos Žemaitytės, Miko Suraučiaus, Alekso Lemano, Algimanto Raudonikio ir daugybės kitų žinomų muzikos pasaulio žmonių) gyvenimo istorijos. Sužinosite, kaip buvo sukurti iki šiol dainuojami šlageriai - daina apie raudoną rožę, „Žalioj stotelėje“, „Berniukai“. Kartu su ansambliais „Nerija“, „Estradinės melodijos“, „Plius minus“, kitais gastroliuosite po atokiausias Sibiro, Mongolijos, Vidurinės Azijos vietoves, varvinsite seiles prie anuometinių socialistinių šalių parduotuvių vitrinų. Knygoje su sovietmečio specifika susipažinsite per kitą prizmę – estradą. Ji buvo ir to laikotarpio dalis, ir ryškus reiškinys, dėl kurio pilką sovietmečio gyvenimą daug kas prisimena su spalvotais intarpais. 
    Knyga primins malonias akimirkas ir žinomas dainas tiems, kurie lankėsi estradiniuose ir taps įdomia kelione sovietmečio estrados keliais tiems, kurie net nagli įsivaizduoti, kaip tada viskas buvo. Knyga gausiai iliustruota originaliomis to meto archyvinėmis nuotraukomis, atspindinčiomis laikmetį, madas.   
     Citatos iš knygos: 
     xxx
    „Stasys Povilaitis – sudėtingo likimo žmogus. Stasys sakydavo, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis. Ir pats tą įrodė. Ne vieną naktį jam, paaugliui, yra tekę nakvoti prie jūros po žvaigždėtu dangumi, klausantis bangų mūšos, kirų, todėl jis jūrą mylėjo kaip žmogų.“
     xxx
    „Uzbekijoje varginami alinančios kaitros „Estradinių melodijų“ muzikantai apsimovė šortus, bet vietiniai, vilkį ilgais nacionaliniais chalatais, išdrįsusius rodyti nuogas kojas atlikėjus apspjaudė.“
     xxx
    „Sovietmečiu buvo griežtai saugomas suaugusių žmonių dorybingumas. Apsigyventi viename viešbučio kambaryje galėdavo tik susituokusios poros, įrodžiusios tai pasais su įrašytomis vienodomis pavardėmis. Šiaip vyrų pas moteris neleisdavo, moterų pas vyrus – irgi. Milžinišką pasisekimą turėję vyrai visgi rado išeitį – merginas įsinešdavo paslėpę kontraboso dėkle.“
  • Slaptieji Vilniaus klubo užrašai

    Nauja knyga apie Vilnių? Per paskutinį dešimtmetį jų atsirado bent dešimt... Vis dėlto ji kitokia – tai šiame mieste gyvenančių filosofų, rašytojų, architektų ir tiesiog miesto stebėtojų tekstai, provokuojantys klausti – kuo Vilnius mus taip pririšo? Ko mes šiandien iš jo norime? Ir kokį jį vis dar mylėsime, net jei jis keisis? Kas apskritai yra Vilnius, mūsų Vilnius?

    Knyga „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai" radosi kaip Vilniaus klubo sumanytas bandymas sučiupti laiką, kuris bando pabėgti – dabartį ir netolimą praeitį, taip pat prisiliesti prie atimos ateities – su viltimi ir tikėjimu.

    „Slaptieji Vilniaus Klubo užrašai" yra dvylikos skirtingų autorių esė rinktinė, gimusi iš to paties pavadinimo skilties žurnale „Naujasis Židinys–Aidai". Knyga atsirado kaip įvairių autorių mėginimas pažvelgti į Vilnių iš skirtingų, visada asmeninių patirčių. O drauge – apibrėžti savo santykį su mums brangiu miestu. Tai yra bandymai aiškiau suvokti, koks Vilnius mums yra dabar ir kodėl jis yra būtent toks. Skiltis ėjo nuo 2018 m. rudens iki 2020 m. vasario, o jos pavadinimą bei finansines galimybes šiems tekstams atsirasti bei materializuotis knygelės pavidalu suteikė Vilniaus klubas.

    Knygos autoriai: Mantas Adomėnas, Gintaras Čaikauskas, Viktoras Bachmetjevas, Julius Sasnauskas, Edmondas Kelmickas, Giedrė Kazlauskaitė, Ramūnas Terleckas, Regimantas Dima, Andrius Jakučiūnas, Ingvaras Butautas, Ernestas Parulskis, Vilius Šimkus.

  • Danielius Martinas

    Autorius: John Fowles

    Britų romanistas Džonas Faulzas (John Fowles, 2026–2005 m. ) lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas iš knygų „Prancūzų leitenanto moteris“, „Magas“, „Kolekcionierius“ ir „Juodmedžio bokštas“. 1977 m. išleistas, pasak autoriaus, autobiografiškiausias jo romanas, „Danielius Martinas“ kritikų laikomas bene geriausia jo knyga.
    Pagrindinis romano herojus – savo karjera ir gyvenimu nusivylęs Holivudo scenaristas. Vieną dieną Danielius gauna žinutę iš sunkiai sergančio savo jaunystės bičiulio Entonio, prašančio sugrįžti į Angliją atsisveikinti. Danielius nusprendžia vykti. Po daugybės metų vėl išvydus Džeinę, Danieliaus širdyje atgyja seni jausmai. Jis įkalba ją vykti kartu į Egiptą. Ši kelionė jiems abiem tampa kelione į save. Per savo herojus autorius bando atsakyti į klausimą – ar įmanoma iki galo pažinti tiek kitą žmogų, tiek save patį?
    Nors pagrindinės romano mintys ir klausimai yra universalūs, knygoje netrūksta ir tikslių antrosios XX a. pusės laikmečio ženklų. Su pavydėtina įžvalga autorius nagrinėja britų ir amerikiečių charakterių skirtumus, populiariosios kultūros invaziją, atskleidžia isterišką ir nužmogintą moderniojo pasaulio tikrovę, ją nuspalvindamas nepakartojamu sąmoju ir ironija.
    Dž. Faulzo kelias į literatūrą prasidėjo nuo mokytojavimo – baigęs Oksfordo universitetą, dėstė anglų kalbą Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Kaip rašytojas debiutavo 1963-aisiais, romanu „Kolekcionierius“. Dž. Faulsas yra septynių romanų ir keliolikos esė knygų autorius. 2003, 2005 m. išėjo du dienoraščių tomai.
    „Didžiausio šiuolaikinio anglakalbės literatūros stilisto šedevras [...] Dž. Faulzas – vienintelis dabarties autorius, savo mastu prilygstantis L. Tolstojui ir H. Džeimsui, o „Danielius Martinas“ – jo geriausia knyga.“ – John Champlin Gardner (JAV rašytojas ir kritikas).
  • Follow Me, Like Me

    Autorė: Charlotte Seager

    Dvi merginos. Du skirtingi gyvenimai.
    Naujoje mokykloje šešiolikmetei Amberei sunkiai sekasi susirasti draugų. Tačiau tai nesutrukdo jai įsimylėti žavaus trenerio praktikanto Reno. Tiesa, nei pats Renas, nei kas kitas apie Amberės jausmus nė neįtaria. Išgirdusi apie Reną skleidžiamus negražius gandus, Amberė pasiryžta įrodyti, kad tai melas, ir neria į interneto platybes ieškoti teisybės.
    Nei drąsos, nei draugų, nei įžūlumo netrūksta mokyklos gražuolei Klojai. Kartą, norėdama sukelti savo vaikinui pavydą, mergina užmezga internetinę pažintį su nepažįstamuoju Svenu. Tačiau panorusi naująją pažintį nutraukti, Kloja supranta, kad tai nebus paprasta, nes Svenas toli gražu nėra toks simpatiškas, koks atrodė.
    Iš pradžių tokie skirtingi, Amberės ir Klojos gyvenimai netikėtai ima panašėti. Kvapą gniaužiančių aplinkybių, sutapimų ir netikėtų atradimų vedinos, abi merginos supras, kad interneto platybėse toli gražu ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. O kai kurie žmonės pasiryžę padaryti bet ką, kad tiesos apie juos niekas niekada nesužinotų.
    „Talentingas ir įtampos nestokojantis romanas, tobulai atskleidžiantis socialinėse medijose slypinčius pavojus – kaip nekaltas dviejų nepažįstamųjų susirašinėjimas labai greitai gali pavirsti į kai ką kur kas grėsmingesnio. Rekomenduoju visiems paaugliams.“ (Library Looter). 
     
  • Savanoris. Misija – sunaikinti Aušvicą. Tikra Witoldo Pileckio istorija

    Autorius: Jack Fairweather

    „Savanoris“ – tikra istorija, kaip Lenkijos pasipriešinimo kovotojas pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą norėdamas ją sabotuoti, apie drąsius ir rizikingus jo bandymus perspėti Sąjungininkus apie beviltišką kalinių padėtį ir nacių planus, apie jo pastangas organizuoti kalinių pasipriešinimą ir, kol ne vėlu, prisišaukti pagalbą iš išorės.
    Siekdamas išsiaiškinti tūkstančių į paslaptingą nacių koncentracijos stovyklą Reicho pasienyje patekusių žmonių likimą, trisdešimt devynerių metų lenkų pasipriešinimo kovotojas Witoldas Pileckis savo noru ryžosi drąsiai misijai – su suklastotais tapatybės dokumentais tyčia patekti į koncentracijos stovyklą, kad galėtų informuoti pogrindį, kas nutiko anksčiau į šią stovyklą patekusiems jo tautiečiams.
    Vis dėlto informacijos rinkimas nebuvo vienintelis Witoldo tikslas: jis nusprendė organizuoti išpuolį iš vidaus – ten, kur vokiečiai mažiausiai to tikėjosi.
    „Pileckis turbūt yra vienas iš mažiausiai žinomų Antrojo pasaulinio karo didvyrių <...> Ši knyga geriausiai atspindi nepaprastą jo gyvenimą.“ (Economist).

     

 
Savanoris bibliotekoje