​Išmintis kiekvienai dienai

Autorius: Dalai Lama

BŪTI MALONIAM, SĄŽININGAM, MĄSTYTI POZITYVIAI, ATLEISTI TIEMS, KURIE MUMS KENKIA IR KIEKVIENĄ LAIKYTI DRAUGU, PADĖTI KENČIANTIEMS IR NELAIKYTI SAVĘS PRANAŠESNIU UŽ KITUS – NET JEI ŠIS PATARIMAS ATRODO PERNELYG SUPAPRASTINTAS, GALBŪT JUO SEKDAMI TAPSITE LAIMINGESNI.
Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.

Karo anatomija

Autorius: Giedrius Petkevičius

Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.
Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmo­geliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.
Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, dau­gumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.“ Neįtikėtina karinė sė­kmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.
Ar galima kaip ginklus panaudoti šikšnosparnius ir balandžius?
Kodėl reikia saugotis sprogstančių žiurkių ir kaip išvengti šokinėjančių minų?
Ką valgė japonų kariai nutrūkus maisto tiekimui Ramiojo vandenyno salynuose?
Kaip lietuvis sprogdino nacių seifus ir kas iš tiesų buvo Ostapas Benderis?
Kas yra „kiliminis bombardavimas“, „branduolinis futbolas“, „Bangaloro torpeda“?
„Tikiu, knyga supurtys tuos, kurie vertina istoriją tik kaip juodą ar baltą, privers susimąstyti apie agresyvią žmogaus prigimtį, karo meno dinamiką ir mechaniką. Galbūt nukarūnuos tam tikrus mitus, užpildys istorines spragas ir paskatins domėtis tamsesniais žmonių gyvenimo tarpsniais. Didumą aprašomų įvykių prisimins jūsų tėvai ar seneliai, kai kuriuos – galbūt ir jūs patys.“

Žvilgsnis iš veidrodžio. Moters kelias per gyvenimą vyro akimis

Autorius: Eugenijus Laurinaitis

Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią antrąją pusę, o visiems kartu galbūt išsiaiškinti kai ką svarbaus savo gyvenime.
Trys amžiaus tarpsniai nuo kūdikystės iki senatvės ir pluoštas moters gyvenimo problemų bei situacijų su siūlomomis išeitimis.
Apie kūdikio atspindį motinos akyse. Apie laimę ir gyvenimo prasmę. Apie savasties paieškas. Apie JO paieškas. Apie kentėjimo „filosofiją". Apie gimdymą. Apie marčios ir anytos opoziciją. Apie baimės ir nerimo kaukes. Apie tobulumo siekį. Apie karjerą. Apie vaikų auklėjimą. Apie mamos ir tėčio vaidmenį.
Knygoje grakščiai ir išmintingai – apie santykį su savimi, su kitu, su savo tęsiniu.
Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių, labiausiai tituluotų Lietuvos psichoterapijos specialistų, daugelio mokslinių publikacijų, fundamentalių veikalų autorius ir sudarytojas. Pelnęs skaitytojų pripažinimą dėl gebėjimo suprantamai, šmaikščiai ir įtaigiai perteikti profesionalo požiūrį ir savitą filosofiją. Tai atsiskleidžia ir šioje plačiajai publikai skirtoje knygoje.
„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų – reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties."
„Kartkartėm išties reikia mokėti atsisėsti prieš veidrodį ir pažvelgti sau į akis: pažiūrėti, kas jose matyti, ir ar tai, kas matyti, tau tikrai patinka. Ir jeigu patinka, tada pagalvoti, kaip tai padauginti, o jeigu nepatinka – kaip tai pakeisti."
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad jausmams išreikšti trūksta žodžių, nors iš tikrųjų jausmams žodžių netrūksta, nes jausmai yra tik tai, kas žodžiais pavadinta."
Eugenijus Laurinaitis.

Gražiausios rankos Delyje

Autorius: Mikael Bergstrand

Iš visų pasaulio moterų jis įsimylėjo tą, kuri buvo ištekėjusi... už turtingiausio Indijos pramonės magnato!
Kai Joranas, tipiškas švedas ir tikras kontrolės maniakas, praranda darbą ir nusprendžia išvykti į Indiją, gero nelauk. Arba priešingai – lauk tikrai įsimintinos istorijos!
Nors į kelionę sumano leistis su geriausiu draugu Eriku ir turistine grupe, Džaipure Joranas apsinuodija maistu ir lieka vienui vienas.
Neilgam. Pro viešbučio kambario duris tarsi uraganas įsiveržia tekstilės prekeivis Jogis ir įneša į Jorano gyvenimą spalvų.
Nepaprastai ryškių spalvų, kurių pati ryškiausia – Priti Malhotra. Tikra gražuolė Priti tarsi užburiantis kario kvapas įsismelkia į Jorano mintis, tačiau... yra viena bėda. Ji ištekėjusi ne už bet ko, o už galingiausio Indijos verslininko!
Veiksmų planas? Jau paruoštas ir netrukus bus įgyvendintas. Pagal visas švediškas ir indiškas tradicijas.
Mikaelis Bergstrandas dirbo žurnalistu Švedijoje, o 2007 m. persikraustė į Indiją. Ketverius metus su šeima gyveno Naujajame Delyje, kur dirbo korespondentu bei rašytoju. Grįžęs į Malmę jis išleido pirmąjį savo romaną apie draugišką flegmatiką Joraną Borgą. Knyga sulaukė didžiulės sėkmės Švedijoje, ilgą laiką buvo bestselerių viršūnėje. Romanas yra išverstas į dešimt kalbų, pagal jį sukurtas serialas.

Dingęs tavo vyras

Autorė: Jane Corry

Vienas vyras dingsta. Keturių moterų gyvenimai sudūžta į šipulius. Ar visgi kuriai iš jų pavyks viską pradėti iš naujo?
Vikė yra aromaterapijos specialistė, namuose įrengtame kabinete savo ypatingaisiais eteriniais aliejais gydanti klientes. Kai policija pasibeldžia į jos duris ir praneša apie buvusio vyro dingimą, ji ilsisi ką tik baigusi procedūrą. Vikė teigia Deividą mačiusi prieš daugelį metų, vykstant skyryboms, bet policija ja netiki. Jos atmintimi taip pat negalima pasikliauti. O jeigu ji kaip nors prisidėjusi prie buvusio vyro dingimo?
O nuo Skarletės ir jos mamos Zeldos sėkmė nusisuko. Aštuonerių Skarletė dar per maža suprasti, kad „žaidimas", kurį mama liepia žaisti, tėra gudrus narkotikų platinimo pavadinimas. Netrukus Zeldą sučiumpa, o Skarletei tenka ne vienus metus gyventi globėjų šeimose. Ši patirtis pakeičia abiejų gyvenimą...
Būtent naujoji Deivido žmona Tania praneša apie vyro dingimą, bet kas iš tikrųjų atsitiko tą naktį? Ir kaip Vikė gali įrodyti esanti nekalta, jei pati nėra dėl to įsitikinusi? Atsakymas glūdi šių keturių moterų gyvenimuose.
Populiaraus romano „Mano vyro žmona" autorė sugrįžta su dar viena intriguojančia ir paslapčių kupina istorija.

Artūro sala

Autorė: Elsa Morante

1957 m. parašyta „Artūro sala" pelnė prestižiškiausią Italijos literatūros apdovanojimą – Premio Strega. Jos autorė – Elsa Morante (1912–1985), sudėtinga ir uždara asmenybė, anksti paliko namus, kad taptų rašytoja. Jos kūrybai būdingas tiesmukumas ir sudėtingi šeiminiai santykiai, o vertingomis ji laikė tik tas knygas, kurios turi galios keisti pasaulį. Jos kūryba laikoma moderniąja Italijos klasika.
Artūras – laisvas, veik laukinis paauglys. Savo dienas jis leidžia vienas, klajodamas po kaimą ir paplūdimius savo gimtojoje Pročidos saloje, įsispraudusioje Neapolio įlankoje, o namo grįžta tik genamas alkio. Artūro pasaulėžiūrą formuoja godžiai skaitomos knygos, todėl ne tik jo motina, mirusi jį gimdydama, bet ir tėvas, pasirodantis ir vėl iškeliaujantis be jokio įspėjimo, jam – bene mitinės būtybės, neturinčios trūkumų ir besąlygiškai garbinamos. Kai vieną dieną tėvas namo parsiveda nedaug už Artūrą vyresnę nuotaką, tyliai ir idiliškai jo būčiai ateina galas. Staiga susidūręs su realybe Artūras ima jausti pavydą, o galiausiai ir meilę – jausmus, apie kuriuos nieko nesupranta.
Tai daugiasluoksnė, brutaliai realistiška ir kartu pasakiška šeiminė drama, kurios centre – skausminga, bet prisijaukinta vienatvė, sudrumsčiama niekad vietoje nestovinčio gyvenimo.
„Nuostabiai parašytas kūrinys, stulbinantis išgalvoto pasaulio sudėtingumu ir visapusiškai atskleista žmogiškosios būties drama." (Elena Ferrante).

Jeruzalės deimantas

Autorius: Noah Gordon

Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys" ir „Šamanas" autoriaus knyga supažindina su deimantų verslo užkulisiais ir pateikia daug įdomios religinės, istorinės ir archeologinės informacijos apie Šventąją Žemę ir Jeruzalę.
Deimantų šlifuotoją iš senos ir garbingos Europos juvelyrų giminės niujorkietį Harį Houpmaną sudomino nepaprasto geltonojo „Jeruzalės deimanto" istorija, siekianti net biblinio karaliaus Saliamono laikus. Kai jo paprašoma pagalbos sugrąžinant legendinį akmenį Izraeliui, jis noriai sutinka.
Bet, atvykęs į neramius Vidurinius Rytus, Haris įsitikina, kad misija bus sunki. Visos trys Šventosios Žemės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – gviešiasi neįkainojamo brangakmenio.
Bendradarbiaudamas su Izraelio vyriausybės agente Tamara Štraus, Izraelio muziejaus kuratore, kurios drąsa, protas ir grožis atvykėliui įkvepia ir aistrą, ir pagarbą, Houpmanas įsivelia į penkių šimtmečių senumo paslaptis ir intrigas.
Skaitytojas, sekdamas pinklias deimanto klajones, susipynusias su Houpmano giminės likimu, išgyvendamas kruvinus konfliktus, susipažins su Šventąja Žeme, jos istorija ir papročiais, su šalies žmonėmis ir kasdieniu jų gyvenimu.
1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys" (liet. 2016). Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų.
„Nuostabiai parašytas dinamiškas nuotykių romanas." (Library Journal).

Grand Hotel Europa

Autorius: Ilja Leonard Pfeijffer

„Gyvenimo meilė gyvena praeityje. Nepaisant dviprasmiškumo, tai siaubingas sakinys, kurį esu priverstas užrašyti. Man nesinori šiuo atžvilgiu, kaip ir viešbučio, kuriame apsistojau, bei žemyno, kurio vardu pavadintas šis viešbutis, atžvilgiu, prieiti prie išvados, kad geriausi laikai liko praeityje, kad ateitis nieko nebežada ir telieka gyventi praeities atsiminimais."
Rašytojas apsigyvena garsiame, tačiau griūvančiame viešbutyje „Grand Hotel Europa", norėdamas skirti sau laiko apmąstyti, kodėl sužlugo jo santykiai su Klėja, kurią jis įsimylėjo Genujoje ir su kuria persikėlė gyventi į Veneciją. Jis rekonstruoja įtraukiančią jų meilės istoriją masinio turizmo laikais, prisimindamas jųdviejų keliones į Maltą, Palmariją, Portovenerę ir Činkve Terę bei jų nuotykių kupinas paskutinio Karavadžo paveikslo paieškas. Tuo tarpu jį vis labiau užburia „Grand Hotel Europa" paslaptys ir jis vis labiau susisaisto su įstabiais veikėjais, gyvenančiais viešbutyje ir menančiais elegantiškesnius viešbučio gyvavimo laikus, tačiau globalizacija ima veržtis ir į šią, regis, laike sustingusią vietą.
„Grand Hotel Europa" yra didis Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas apie Senąjį žemyną, kur praeities tiek, kad ateičiai nebelieka vietos, ir kur realiausias ateities perspektyvas teikia turistinis praeities eksploatavimas. Tai teatrališka ir lyriška knyga apie Europos tapatybę, nostalgiją ir eros pabaigą, kurioje daug netikėtų siužeto posūkių, humoro, ironijos ir žaismo.
Poetas ir rašytojas Ilja Leonardas Pfeijfferis (g. 1968), vienas savičiausių šiuolaikinės literatūros didmeistrių, pelnė pripažinimą išleisdamas keliasdešimt knygų, iš kurių žymiausiomis laikomi romanai „Grand Hotel Europa", „La Superba", poezijos rinktinė „Idilės", autobiografinis romanas „Laiškai iš Genujos". Rašytojas gyvena ir dirba Genujoje.
„Grand Hotel Europa" dėl grandiozinio stiliaus, intriguojančio visų įmanomų temų ir motyvų perpynimo, o labiausiai – įtraukiančio mūsų laiko dvasios vaizdavimo galima laikyti tikru šedevru, meistrišku ir sodriu (...) Jis pralenks savo laiką." – Trouw (Nyderlandai)
„Grand Hotel Europa" yra meilės laiškas senam, numylėtam, mirtinai išvargusiam, bet nuostabaus grožio žemynui." – De Limburger (Nyderlandai)

DINGĘS NACIŲ AUKSAS, ARBA FELDMARŠALO PASLAPTIS

Autorius: Marcus Wallén

Sensacinga didžiausios pasaulyje vagystės istorija – negirdėti faktai ir nematytos nuotraukos. 

Sensacingas istorinis didžiausios pasaulyje vagystės tyrimas – kuo ši istorija taip vilioja faktų apie nacių auksą medžiotojus, nors jau prabėgo daugiau nei 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos? Šia tema prirašyta begalė knygų, bet nė viena neatspindi naujausių faktų apie dingusio aukso paieškas ir nenagrinėja šios aferos taip, kaip Marcusas Wallénas knygoje „DINGĘS NACIŲ AUKSAS, ARBA FELDMARŠALO PASLAPTIS“. 1935–1945 m. naciai sistemingai apiplėšinėjo Vokietijos ir okupuotų teritorijų gyventojus žydus. Vokiečiai grobė auksą, meno kūrinius ir grynuosius pinigus, tuštino centrinius bankus. Kai 1945-aisias ant Berlyno ir kitų Vokietijos miestų krito paskutinės sąjungininkų bombos, naciai suskato slėpti savo kruvinai įsigytą laimikį, Federalinius Vokietijos rezervus ir neįkainojamus muziejų eksponatus bei meno kūrinius perkėlinėti į druskos kasyklas Tiuringijos ir Merkersų regionuose. Iš pasmerktos „Tūkstantmečio Reicho" sostinės ta kryptimi keliavo nesibaigiantys aukso, neįkainojamų meno vertybių ir valiutos ešelonai. „Ši ilga istorija prasidėjo 1924 metų gruodį, žiemiškame, tačiau tais metais neįprastai šiltame Stokholme. Taigi susitikime su vagimis, žudikais, korumpuotais pareigūnais, naktinio klubo Baltasis žirgas žvaigždėmis ir eiliniais žmonėmis, bandžiusiais sugrąžinti gyvenimą į normalias vėžes. Tai dingusio nacių aukso istorija. (Marcus Wallén). 

Po karo didžiosios pagrobtų ir paslėptų turtų dalies niekas nerado. Kur naciai juos paslėpė – versijų būta įvairių: vieni tyrinėtojai mano, kad turtai paslėpti anglies vagonėliuose, kuriais buvo nugabenti į seniai apleistų anglies šachtų buvusioje Vokietijos Silezijos teritorijoje, dabartinėje Lenkijoje, gilumą. Kai kurios užuominos taip pat nurodo slaptas Šveicarijos banko sąskaitas, talpyklas Vokietijos Alpėse, o neseniai rastuose laiškuose tarp garsaus nacių diplomato sūnaus ir garsaus švedų tyrinėtojo Sveno Hedino rastos užuominos apie lobį... užkastą pomidorų lysvėje kažkur Švedijoje! Marcus Wallén (g. 1972) augo Švedijoje ir Suomijos Alandų salose. Jau du dešimtmečius jis dirba žurnalisto darbą ir yra Stokholmo dienraščio „Expressen" redaktorius. „DINGĘS NACIŲ AUKSAS“ – pirmoji jo knyga.

Šviesė

Autorė: Kristin Steinsdóttir

Romanas parašytas pagal autorės močiutės istoriją.
Kristin Steinsdottir romanas „Šviesė" parašytas remiantis autorės močiutės gyvenimo istorija. Jaudinantis pasakojimas, primenantis Herbjorg Wassmo knygas, laimėjo Islandų moterų literatūros premiją, o už savo indėlį į šalies literatūrą rašytoja pagerbta aukščiausiu Islandijos valstybės apdovanojimu – Sakalo ordinu.
XIX a. pabaigoje, nuošaliame Rytų Islandijos kaimelyje, ledynų, jūros ir plikų laukų apsuptyje gyvena mergaitė Paulina, kurią visi vadina Šviese. Atšiaurios gamtos žemėje gyvenimas nėra lengvas, bet Šviesė auga laiminga, apsupta seserų ir brolių, dievinanti savo tėvą – kaimo seniūną bei gydytoją homeopatą – ir nepatirianti didesnių negandų nei bet kuris kitas kaimo ar šalies gyventojas.
Bundant Šviesės moteriškumui, ima busti ir jos jausmai. Mergina įsimyli pas tėvą atvykusį gydytis jauną vyrą, o ir šis jai neabejingas. Tačiau pats ištikimybe niekad nepasižymėjęs tėvas nutaria, kad ši santuoka nieko gero neduos, ir išskiria jaunuolius, išsiųsdamas Šviesę mokytis į sostinę Reikjaviką.
Pirmosios meilės praradimas bei naujos aplinkos dirgikliai išjudina ir taip netvirtą Šviesės psichologinę pusiausvyrą. Paulina – dabar jau moteris – vis sunkiau susitaiko su realybe ir ieško paguodos fantazijų bei iliuzijų pasaulyje. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi užburianti unikalios moters gyvenimo istorija – moters, apie kurios (ir į ją panašių žmonių) išgyvenamą realybę tuo metu viešai nebuvo kalbama.
„Unikali, jaudinanti ir autentiška. Nedažnai galiu visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad romanas pakeitė mano mąstymą. Bet būtent tai ir daro geros knygos." (Vigdis Grimsdottir, Vidskiptabladid weekly).

Базарная площадь, или История двух Жанн (Turgaus aikštė)

Autorė: Elena Leontjeva

Автор – архитектор финансовых и экономических реформ девяностых годов, создатель влиятельного института. Государственный советник и советник президента Литвы В. Адамкуса, Леонтьева удостоилась наград не только за профессиональные качества, но и за свою элегантность. Что за замысел подвигнул Леонтьеву оставить блестящую карьеру на самом пике и восемнадцать лет посвятить написанию сего романа?
Две Жанны, две сильные женщины, два времени и два народа. Жанна д'Арк приходит ниоткуда и преображает историю целого континента. Драматична не только видимая часть её миссии – взятие Орлеана, придворные почести и интриги, пленение и позорная казнь. Не менее трагичен и внутренний путь героини.
История современной Жанны пропитана французским духом, манящей алхимией, роковой любви дирижёра и настойчивого поиска – что могущественнее, любовь или власть? Миссия Жанны д'Арк длится 2 года и 2 месяца, и жизнь Жанны Сантаре сокрушается с такой же ритмичностью, а когда исполнятся роковые 12-12, ей надо найти тайну своего странного недуга или погибнуть.
К мистическому преображению героиню и читателя ведёт древняя птица Неясыть. Роман завораживает музыкальностью, а добродушная ирония автора помогает найти мудрость, щедро рассыпанную меж перипетий и верований героев.
«Ангелы часто ходят среди людей, но люди их не замечают, – говорила Жанна д'Арк, а перед смертью призналась: – Я сама и была этим ангелом».

Pilis prie ežero

Autorė: Charlotte Betts

Dažnai sakoma, kad išsilavinusi moteris kelia pasibjaurėjimą Dievo akyse. Kadangi aš esu viena iš jų, tikiu, jog Dievas yra per daug užimtas, kad kreiptų dėmesį į panašius dalykus, o tokios moterys kaip aš tik vyrų širdyse sukelia neigiamus jausmus. Tačiau nesmagu, kai tau nuolat primenama, jog daugelis mano lyties atstovių, tokių kaip manoji mokinė Amelija Veinrait, tenori būti puošmena, pakibusia sutuoktiniui ant rankos.
1792 metai. Tėvams priklausančios Jaunų panelių akademijos mokytoja Madlena Moro gyveno atsiribojusi nuo pasaulio. Tačiau vieną naktį ištinka tragedija ir mergina lieka vienui viena. Impulso pagauta, beviltiškai trokšdama susirasti nė karto nematytus gimines, ji iškeliauja į Prancūziją. Paslaptingasis grafas Etjenas d’Obri, nujausdamas, kad tuoj prasidės karas, ir baimindamasis dėl Madlenos saugumo, pasiūlo jai prieglobstį savoje Mirabelės pilyje.
Graži Mirabelės pilis užburia Madleną, tačiau joje yra ir tamsių paslapčių. Vykstant revoliucijai, suliepsnoja aistros. Kovodama dėl savo likimo Madlena nori sužinoti, kas įvyko praeityje.
„Pilis prie ežero“ – kvapą gniaužiantis istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Prancūzijoje per revoliuciją. Turtingas, jausmingas ir įtraukiantis. Jei jums patiko kiti Ch. Betts romanai – „Vaistininko duktė“, „Prieskonių pirklio žmona“, „Karalienės siuvėjos paslaptis“, „Pamirštų svajonių rūmai“, – susižavėsite ir šiuo.
Kupina aistrų ir dramos... Mane užbūrė ši jaudinanti, širdį sušildanti ir gerai supinta istorija – pagauli, puikiai perteikianti atmosferą, papasakota vaizdinga kalba, turtinga detalių.(Kate Furnivall, rašytoja).
C. Betts nukels Jus į Prancūzijos revoliucijos laikotarpį, kur riba tarp meilės ir išdavystės - trapi it stiklas. Geriausias vakaro pasirinkimas tiems, kuriems patinka istoriniai romanai su romantikos prieskoniais. (Rekomenduoja PEGASO knygyno konsultantė Milda).

Buvau atėjus

Autorė: Ramutė Skučaitė

Ramutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos, tačiau iki šių dienų ji anaiptol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. Tokie yra ir R. Skučaitės tekstai naujosios knygos rankraštyje „Buvau atėjus".
Pasakymas „naujų eilėraščių knyga" nieko nestebintų, jeigu nežinotume, kad 2021 m. spalio mėn. jos autorei poetei Ramutei Skučaitei sukaks 90. Taigi jos kūrybinis ilgaamžiškumas mūsų poezijoje yra rekordinis. Senatvėje rašomai lyrikai dažniausiai būdingi „saulėlydžio", „gyvenimo patirčių sumavimo" ir kiti panašiai vadinami motyvai. O R. Skučaitės atveju taip nėra. Nauja jos knyga skaitoma ir suvokiama kaip natūrali kūrybinio kelio tąsa. Reflektuojama praeitis ir dabartis, gaudomos gyvenimo šviesos nuotaikos, atsiskleidžia ypatinga etinė klausa, skaudžių, dramatiškų būsenų išgyvenimus lydi moralinio vertinimo įvaizdžiai. R. Skučaitės poetinis meistriškumas išlikęs: eilėraščiai žavi kompozicine darna, subtiliais vaizdais, kalbos grožiu, intonacijų bangavimu. Yra skaitytojų, kuriuos trikdo naujos mūsų poetų paieškos ir kitoniškumai. Tokie skaitytojai, atsivertę naują R. Skučaitės knygą, iš karto pasakys: čia tai poezija.

Gyvenimas yra laimė

Autorė: Virginija Jasukaitytė

Virginija Jasukaitytė gimė ir augo Pumpučiuose (Šiaulių raj.). 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė – viena iš Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengėjų.
„Gyvenimas yra laimė" – tai literatūrinis V. Jasukaitytės debiutas. Pasaulis matomas vaiko, paauglės akimis, atskleidžiami šeimos, aplinkos veiksniai, formavę jos ir sesers, rašytojos signatarės Vidmantės Jasukaitytės, gyvenimo pasirinkimus, nuostatas. Per konkrečius šeimos gyvenimo epizodus išryškinamos bendros žmonių vertybės, turtingas kultūrinis ir dvasinis paveldas, pasaulio visumos samprata.

Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą

Autorė: Viktorija Prėskienytė-Diawara

„Šioje knygoje mano gyvenimas nuo vaikystės iki šių laikų sutilpo į dvylika pasakojimų. Gimiau šaltą, gūdžią 1942-ųjų gruodžio 21-osios naktį Vilniuje. Lietuva anuomet buvo okupuota Hitlerio kariuomenės. Mano tėtis Viktoras Prėskienis, dzūkas iš Puvočių kaimo netoli Merkinės, mama Aldona Žaltauskaitė, žemaitė iš Gaugarių kaimo netoli Akmenės, susituokė iš meilės, ir, nors patyrę baisių išbandymų, kaip ir nereta tų laikų šeima, tikiuosi, buvo laimingi.
Knygoje pasakoju apie tai, kaip aš, pokario vaikas, tėtį ištrėmus į Komijos lagerį, gyvenau ir augau užgrobtoje Lietuvoje, kaip nuo mažens išmokau išvengti klastingų pabaisų pinklių, apsisaugoti pati ir apsaugoti man brangius ir artimus žmonės, kaip daugybę kartų mus gelbėjo „šventas melas".
Prisimenu savo studijų Maskvos M. Gorkio literatūros institute laikus, vedybas su tamsiaodžiu bendramoksliu, jau tada garsiu poetu Gaoussou Diawara, ir ilgą, kone aštuonerių metų kovą su KGB dėl leidimo išvykti su jau gimusiais dviem vaikais į jų tėvo gimtinę Malį.
Būti lietuve buvo sudėtinga ne tik pabaisų šalyje, bet ir Bamake. Pasaulio lietuvių bendruomenė man padėjo neprarasti orumo, išsaugoti savastį, apsaugoti vaikus nuo visur knibždančių pabaisų. Vaikus galiausiai išsiunčiau mokytis į Vasario šešioliktosios gimnaziją Vokietijoje. Žinoma, visuomet padėjo mano vyras Gaoussou, kuris ilgus metus dirbo CŽV agentu.
Knygoje – ilgas, vingiuotas kelias, grąžinęs mane, artėjančią prie gyvenimo pabaigos, į laisvą Lietuvą – mano vaikystės ir jaunystės svajonių šalį", – Viktorija Prėskienytė-Diawara.
Viktorija Prėskienytė-Diawara – teatro režisierė, dėstytoja, prozininkė, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenusi Malio sostinėje Bamake, o 2015-aisiais grįžusi į Lietuvą. Ji išleido dvi apsakymų knygas – 2017 m. „Bėgimas į nežinią" apie Malį, 2019 m. – „Džiaugsmo ašaros", kuri nukelia į Lietuvos pokarį, pasakoja sovietmečio istorijas, kupinas ryškių veikėjų portretų ir autentiškos laiko dvasios.