Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka



daiktu bibl

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

ŠIUOLAIKINĖ POEZIJA IR MES

ŠIUOLAIKINĖ  POEZIJA IR MES

      Švelniu prisilietimu prie šiuolaikinės poezijos galima pavadinti Varnių literatų būrelio „Lyra“ literatūrinę popietę ,įvykusią bepavasarėjančią vasario 24 dieną  miesto bibliotekoje.

       Renginys prasidėjo romantiškai: gėlių puokštės ir lyriški sveikinimo žodžiai  kolegei Zitai Macienei gimtadienio proga.

      Literatų vadovė Gendvika Čiužienė pristatė Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Bernardo Brazdžionio premijos  laureato Donaldo Kajoko - vieno svarbiausių 2015 metų knygos „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ autorių, skaitė ir komentavo jo gražiausius ir svarbiausius eilėraščius.

       Atsakydama į klausimą  „Apie ką ši knyga?“, Gendvika rėmėsi prof.dr. Viktorijos Daujotytės moksline recenzija „Pasakyti apie pasakyta“.  Anot profesorės, „Kiekvienas  a p i e --  juk ir yra mūsų pėdos, paliekame jas, jei ir nematomas kaip būsenas, tą

nesibaigiantį vaikščiojimą „apie“ , tuos vėjo gūsius mūsų sielose –

mūsų džiaugsmus, liūdesius – tokius nykstančius, praeinančius: pūstelėjo oro banga, ir nebėr. Galima sakyti, jog D.Kajoko poezijos knyga parašyta iš būsenų, iš tų sielos virpesių, kurie atsiliepia kalboj.“

        Taip ir norisi pridurti, jog skaitant poeto eilėraščius, dar ir dar kartą imi stebėtis ir gėrėtis kiekvienu mūsų gimtosios kalbos garso virpesiu, jo nepakartojamu grožiu...Ypač šiandien ( ir visada!), kai pažymime neseniai praėjusią Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

        „Knyga, kai kalbame apie vandenis, medžius ir vėją, vadinasi ir apie meilę – apie tai, kas svarbiausia žmogui ir žmoguje“, - taip reziumuoja  mūsų kraštietė V.Daujotytė.

     „Metų knyga ’’  tituluojamą Vlado Braziūno  – Maironio premijos laureato poezijos rinkinį  „Stalo kalnas“  pristatė lituanistė Vlada Vengrienė,pasipuikuodama,  jog  su poetu esanti kraštietė nuo „Pasvalia“.

     Kolegė Vlada pastebėjo, jog poetas kiekviena eilėraščio eilute grįžtamuoju ryšiu sujungia istoriją su priešistore, akcentuoja į žmogaus ir žmonijos pradžią į tikėjimo ir dievoieškos pradžią, į meilės ir kalbos pradžią. Knyga „Stalo kalnas“ – tai poezija kaip mėginimas atsiminti šimtmečių ir tūkstantmečių istoriją, iškelti iš pasąmonės tos patirties fragmentus, atgaivinti ją.Tokiam gelmių poetui jo darbo stalas yra stačiausia vieta pasaulyje...

       Pasidžiaugę ir pasimėgavę šiuolaikinės ( „išmaniosios“) poezijos  mistiniu grožiu ir skambesiu, beveik kiekvienas popietės  literatas veržėsi išsilieti savo parašytų naujausių  eilėraščių eilėmis.

       Štai,  M.Tekorienė prisiminė prieš beveik tris dešimtmečius parašytą pirmąjį eilėraštį „Saulėtekis“, atskleidė eiliuoto savo jaunystės dienoraščio palaptis.

        Z.Macienė visų dėmesį pritraukė savo emocingais posmais eilėraštyje „Parašyk man laišką“.

        V.Bielskis deklamavo P.Širvio „Aš beržas“, S.Genutis skaitė J.Marcinkevičiaus  apie lietuvių kalbos grožį „Brolį už rankos paėmus“. V.Vasiliauskienė jausmingai deklamavo savo eiliuotus prisiminimus apie gimtinę ir negailestingai bėgantį laiką...

         M.Jovaišienė skaitė eiles apie „Sekminių berželį“ iš S.Genučio poezijos knygelės „Rugsėjo mintys“. E.Genutienė nustebino savo žemaitiškai sukurtu „Kap če pavasari sulaukus?“

         Popietės metu „Lyros“  literatai nutarė leisti laikraštėlį, preliminariai pavadinę „Teka sau Varnelė“.

                                               

                                                                      Gytis  STASIŪNAS.

Nuotraukoje: Varnių literatų būrelio „Lyra“ aktyvistai.

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje