Saulėtą šeštadienio dieną, į mūsų kraštiečio, Lietuvos kaimo rašytojo, dramaturgo Virginijaus Bielskio knygos ,,Panakačio saulėtekių odisėjos 2“ (Iš Lietuvos kaimo rašytojo metraščių) pristatymą atvyko jo draugai ir kūrybos gerbėjai: Justina Viržintienė (renginio vedėja) iš Kelmės rajono Budraičių kaimo, Simonas Kilius – režisierius, aktorius iš Linkuvos, Romas Sadauskas – iš Šiaulių, Virginija Umantienė – autoriaus knygų pagrindinio veikėjo Aurimo mama iš Kelmės rajono Tolučių kaimo, Sigita Šatkauskaitė iš Kelmės rajono Kolainių kaimo atvyko su mama, dukryte, broliu ir draugu.

Renginį pradėjo Varnių miesto bibliotekos vyr. bibliotekininkė Zita Macienė (šio straipsnio autorė) savo kūrybos eilėraščiu dedikuotu autoriui:

Po baltais beržais

Vakarais, po baltais beržais,

kaip poetas Mačernis

savo tėviškės miškelyje,

atsivertęs knygą skaitai

ir apie gėrį mąstai.

Nori dovanoti jį artimiems

ir viso pasaulio žmonėms.

Kad gėris blogį nugalėtų

ir žmonės viens kitam padėtų:

nelaimėj ar varge,

nepritekliuj ar skausme.

Toks tavo siekių idealas –

nešti gėrį, šviesą ir

rankose laikyti knygą –

tos šviesos skleidėją.

Sėdėti po baltais beržais

ir knygos nepaleist iš rankų.

Ir, žinoma, apie visą tai,

palinkti ties storu sąsiuviniu,

rašyt, rašyt, rašyt...

Man, kaip bibliotekos darbuotojai, ypač patiko Virginijaus mintys apie knygas ,,Be knygų – ne šviesa, o prieblanda‘‘: ,,...Man knygų pomėgis ir troškimas jas skaityti – kaip bitėms darbštuolėms rinkti nektarą. Jos reikalingos kaip oras, duona ir vanduo. Džiaugsmas suvirpina širdį, kai dar sutinki žmogų, kuris skaito knygas, jas myli, kolekcionuoja. Manau, kad Lietuvoje visad bus bent vienas knygas skaitantis lietuvis, tad yra vilties, kad dar gėrio, grožio atžalyno daigai gali užaugti mūsų žemėje...“.

Justina Viržintienė renginį pratęsė a.a. aktorės Danutės Juronytės laiško ištrauka ,,Širdingas žmoniškumas“, kuriame rašoma apie Virginijaus nuoširdumą, jo atjautą žmogui – ir mažam, ir senam.

Virginijaus kūryboje didelis dėmesys skiriamas mamai Liudgardai ir šioje knygoje rašoma apie jos gyvenimą gimtajame Panakačio kaime ,,Kol švies saulutė“.

Knygos autorius savo pasisakyme pacitavo Algimanto Zurbos, Stasio Lipskio, Virginijos Umantienės laiškus rašytus jam. Pastarosios laiškas išspausdintas pristatomoje knygoje, kuriame labai gražiai parašyta apie draugus: ,,Draugai yra lyg tylūs angelai, pakelia mus aukštyn, kai mūsų sparnai pamiršta, kaip reikia skraidyti... Draugai yra tie, kurie paklausia, kaip tu gyveni ir laukia atsakymo“. Paminėjo kitus savo bičiulius ir draugus: Birutę Silevičienę – Lietuvos kaimo rašytoją, poetę iš Jonavos, Violetą Mickevičiūtę (Žvaigždutę), kuri prisidėjo rengiant knygą ,,Panakačio saulėtekių odisėjos 2“. Padeklamavo Vaidoto Spudo eilėraštį ,, Ar atmeni“.

Virginija Umantienė savo pasisakyme paminėjo, jog su rašytoju pažįstama jau 10 metų ir kiekvienais metais susitinka renginyje ,,Prozos aruodai‘‘, kuris vyksta Kelmės rajono Budraičių kaime, bei autoriaus knygų pristatymuose. Ji visada palaiko Virginijų morališkai, ragina jį toliau rašyti.

Visi susirinkę Virginijaus Bielskio draugai sveikino su naujos knygos ,,Panakačio saulėtekių odisėjos 2“ pasirodymu ir, teikdami gėlių puokštes, linkėjo kūrybinės sėkmės.

Ir labai džiugu, kad dar yra Lietuvoje tokių žmonių, kur yra aukštinamas gėris, grožis, dvasingumas, kur yra rašomos ir skaitomos knygos.

Varnių miesto vyr. bibliotekininkė Zita Macienė

Nuotraukos Vidos Krenciuvienės