Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Apklausa

Kokios užsienio kalbos žinias norėtumėte patobulinti?

Anglų - 50.7%
Ispanų - 5.5%
Italų - 1.4%
Kinų - 1.4%
Lenkų - 0%
Portugalų - 0%
Prancūzų - 4.1%
Rusų - 8.2%
Švedų - 8.2%
Vokiečių - 20.5%

Viso balsų: 73
Balsavimo laikotarpis pasibaigęs : 23 Vas 2015 - 07:23

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Kas ji tokia, ta lėlė?

Kas ji tokia, ta lėlė?

Spalio 12 d. bibliotekos skaitykloje kvietėme visus norinčius į paskaitą-pokalbį apie lėles. Teatrologė-lėlininkė Salomėja Burneikaite pravėrė vartelius į suaugusiems vis dar paslaptingą lėlių pasaulį.
Kas ji tokia, ta lėlė? Ką lėlė byloja apie jo kūrėją? Kam žmonės kuria lėles? Kaip lėlė tampa svarbia ir „kalbančia“? Kodėl „žaidimai su lėlėmis“ nesibaigia kartu su vaikyste? Kokiais būdais lėlė padeda stiprinti žmogiškus ryšius?
Lėlių teatras nuo seniausių laikų buvo kūrėjo ir jo kūrinio palyginimo šaltinis. Įvairių epochų viso pasaulio žmonės atlikdavo ritualus, vaidindavo su lėlėmis, kaukėmis ar pasitelkę šešėlių teatro raiškos būdus. Šios priemonės teatro teoretikų priskiriamos lėlių teatro ženklų kalbai.


Lėlių teatras ilgai buvo skirtas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties. Vaikai, esantys tarp žiūrovų, tereiškė, kad tam tikru metu iš viso nebuvo vaikams skirto meno. Ilgus amžius lėlių teatras vystėsi kartu su gyvų aktorių teatru. Jis traukė ir pačią paprasčiausią publiką, ir karaliaus dvarą, ir filosofus, ir žymius menininkus. Kartais jis įkvėpdavo poetus ir gyvojo aktoriaus teatro reformatorius.
Lėlių teatras negalėjo atsirasti anksčiau negu atsirado lėlė. Bet kaukė arba lėlė lydi žmogų nuo pačių seniausių laikų. Lėlės pirmtakas buvo pirmykštė skulptūra – dievų arba mirusiųjų protėvių atvaizdai, o skulptūros atgaivinimas „lėliškiems tikslams” buvo tik minties pasikeitimų pradžia, palaipsniui ją atvedusi prie sceninės funkcijos atlikimo ir padariusi iš jos teatrinę lėlę. Senieji pagoniškieji agrariniai papročiai dabartinėje mūsų kultūroje yra glaudžiai susipynę su krikščoniškaisiais. Apie tai byloja ir savita lietuviškoji medinė skulptūra.
Visa tai ir dar daug, daug visko apie lėles sužinojome iliustruotoje paskaitoje "Lėlių keliais iš Klaipėdos", iš renginių ciklo pagal projektą LAUDIŠKOJI LĖLIŲ TEATRO TRADICIJA ŽEMAITIJOJE.
Iliustruotos paskaitos „"LĖLIŲ KELIS IŠ KLAIPĖDOS"“ akimirkos kartu su lektore, režisiere, teatrologe-lėlininke, dramos pedagoge Salomėja Burneikaite. Nuotraukos A. Stupelienės.
Jovita Servienė

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje