Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Žemaičių poetę prisimenant

Žemaičių poetę prisimenant

       Laikas yra tas vedlys, kuris nei matomas, nei suprantamas, bet visada pasiima žmogaus mintis ir veiksmus. Taip kalbėta Varnių miesto bibliotekoje, paminint pirmosios Lietuvos poetės Karolinos Praniauskaitės (1828 - 1859), kilusios iš Žemaitijos, iš Telšių miesto, iš gimtojo Padurbinio dvarelio, kūrėjos ir mąstytojos gyvenimo bei kūrybos patirtis, išmąstymus, eiliavimus ir stiprybes, stabtelėjimus ties meilės ir kūrėjo mūzos išgyvenimais, ties jautraus žmogaus tikėjimu. Visa tai turėjo ir turi gyvenimo prasmę. Karolina Praniauskaitė - šiemet švęstų jau savo gražų jubiliejų - ir švenčia, nes yra atmintis, yra kalbėjimai, yra skaitymai, yra ėjimas į dvidešimt pirmo amžiaus žmogaus širdį. Tokį tikslą turėjo ir Varnių miesto bibliotekos darbuotojos Vida ir Zita. Ir visi atėję, ir visi, susiglaudę ties amžių laiku, juste juto pirmosios poetės jausmus, jos gyvenimo verpetus, meilę ir išlikimą, gimtojo žodžio pašnekesį.

       Varnių miesto bibliotekoje vyko literatūrinė popietė ,, Žemaičių poetę prisimenant'', kalbėta buvusio laikmečio sampratą. Juk prisiminimai - tai ne tik kalbos apie tai, kas buvo, bet ir gyvas bendravimas, gyva nuotaika, žvilgsnių kalbesys, netgi jausmų suokalbis, kai realybė, kaip sakoma, akis į akį. Gendvika Čiužienė priminė, kad poetė Karolina Praniauskaitė -  pirmoji moteris, įėjusi į lietuvių literatūros istoriją, kilusi iš žemaičių žemių. Keleliai ir takiukai ją vedę į žmogaus paieškas, į tikėjimą Lietuvos žmogumi, jo dvasios stiprybe, sąšauka su Dievo tikėjimu ir viltimi, liaudies gyvasties kėlimas - tai ir mūsų laikų vertybiniai pamatai. Popietės metu peržiūrėtas vienas iš dokumentinio ciklo filmų - ,,Vyrų šešėlyje''. Tikėtina, kad emocinės patirtys sustiprino ir apjungė kilusias mintis, kurios vedė  įsimąstymų keliais apie gyvenimą, apie šalia esančius, bendrystes bei meilę. Po to - ir eilės  iš pačios poetės, kaip sakė poetas Antanas Baranauskas, ,,Puikaus žemaičių krašto Giesmininkės'', Karolinos Praniauskaitės vertimų, savaip jos pasakytų tiesų apie meilę, jos atsisveikinimas su gimtaisiais  namais,  jos paeiliavimai su ,,Mylimos motinos vardadieniu'', jos  unikaliai išverstos Kraševskio poemos ištrauka iš ,,Eglės - žalčių karalienės'' pasaulio - ir stabtelėjimai su laiko nuotrupomis į savas bėgimo, skubesio interpretacijas. O kas toliau? Verta - neverta - tiesiog gyvenimas yra toks, kokį tu pats jį priimi ir kokio pokyčio geidauji. Niekada nebuvo lengva. Tą primena ir Karolina Praniauskaitė: ,,Širdis ir dvasia tiek skausmų iškentėjo/ Pakol po klajojimų tiesą priėjo''.

Per popietę ,,Žemaičių poetę prisimenant'', Regina Sarcevičienė perskaitė ir eilėraštį ,, Vakaras'', ir telšiškės poetės A. Varnelienės eilėraštį ,,Karolinai'', skirtą poetės  atminimui.

Visa tai atmintina ir tikra, labai artima visai pakiliai šio laikmečio dvasiai - lyriniam nusiteikimui prieš Valstybės šventę. Taigi Varnių miesto bibliotekoje varniškiai literatai savo kūrybą skyrė poetei Karolinai Praniauskaitei - Žemaitijos ir Lietuvos poetei, ir artėjančiam Lietuvos 100-čiui. Laikas - tai savotiškas susitikimų ir išsiskyrimų bendrininkas, bylojantis apie esamybę ir tiesą - belieka jį girdėti. Juozas Šileika skaitė apie gimtinę -  ,,Lietuvos -100'', ,,Širdis'', o Bronelė Radvilienė - ,,Galia'' - visa tai turi savo atmintį, savo rėžį į kasdienybę ir jausmų pasaulį. Norisi tikėti, kad toji, kasdienė sumaištis, tai tik laikini laiko pasispardymai, o vis kita yra paties žmogaus atsisijojama ir pasisavinama, ir saugoma, kaip turtas, kaip dvasinis stebuklas. Taigi - Varnių miesto bibliotekoje ieškoma ir randama - šįkart surastas poetės Karolinos Praniauskaitės laikas...

Sigita Stongvilaitė

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje