Kovo 25-oji yra reikšminga mūsų tradicinio kalendoriaus data. Tai gandro, nacionalinio mūsų paukščio,  parskridimo iš tolimos kelionės šventė – Gandrinės! Žiemoja gandrai neįtikėtinai toli, Afrikoje, bet sugeba nepaklysti ir sugrįžti į gimtinę. Vaikams sakoma, kad atskrisdami iš savo tolimosios kelionės, gandrai parneša pavasarį. Mat parskraidina po savo didžiuliais sparnais priglaudę kielę, kuri ir išspardanti paskutinius ledus nuo balų. Todėl ji vadinama ne tik kiele, bet ir „ledspira“. Šiemet ledai jau ištirpę, tai ir šią šventę bibliotekoje su Tryškių vaikų darželio „Pelėdžiukais“ (auklėtoja Zita Šaulienė) šventėme penktadienį, nes norėjome pasitikti sugrįžtančius pavasario šauklius su savo nupieštais gandrais.

     Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti. Gandrinės įdomios savo papročiais, kurie ypač patinka jaunesniojo amžiaus vaikams. Paukščių balsų įrašų, eilėraščių ir pamėgdžiojimų, mįslių ir greitakalbių, skaičiuočių ir įdomybių apie gandrus – visko susidomėję klausėsi vaikai, kruopščiai triūsdami prie savo darbelių.

Tryškių filialo vyr. bibliotekininkė Janina Norvaišienė