SUSITIKIMAS SU POEZIJA BALTAJAME OBELŲ ŽYDĖJIME

„ Su tavimi aš kalbuosi“ – tai  jau antrasis Juozo Šileikos eilėraščių rinkinys. Kaip ir pirmasis, „Einu per žemę“, buvo šiltai sutiktas, iš karto rado savo skaitytojus, nes, kaip palydimajame rinkinio žodyje sako Danutė Mažeikienė, „ šviesaus paprastumo neįmanoma neįvertinti“.

                      Varniškiai Juozo Šileikos kūrybos gerbėjai jau senokai susipažinę su  šiais šviesų gerumą ir meilę žmonėms, žemei, gyvenimui alsuojančiais eilėraščiais, tad į neseniai įvykusį susitikimą su jų autoriumi rinkosi kaip į seniai lauktą šventę. Juo labiau, kad poetas nuo pat vaikystės susijęs su Varniais, jų apylinkių žeme ir jos gyventojais, gerai jų pažįstamas. Į susitikimą su klasės draugu atvyko ir gražus jų, buvusių Varnių vidurinės mokyklos abiturientų, būrelis. Anot jų, nė vienas klasės susitikimas neapsieina be naujų Juozo eilėraščių skaitymo. Varniškiai džiaugėsi ir puikia renginio vedėja poete Ieva Sigita Nagliene, kuri yra dažna mūsų poezijos švenčių viešnia, žavinti ir profesionaliu bei originaliu kūrybos vertinimu, ir betarpišku, šiltu santykiu su klausytojais, su svarbiausiomis nūdienos problemomis. Ir šįkart pradėdama pokalbį ji teigė, kad kiekvienas naujo kūrinio pristatymas publikai yra didelė šventė, nes tai kartu ir mūsų gimtosios kalbos šventė, tai liudija ir rinkinio pavadinimas, ir vienas įsimintiniausių rinkinio eilėraščių „ Nuo ko viskas prasideda“. Taip, anot prelegentės, galėtume ir pavadinti šią popietę. Jos mintį, lyg muzikinė interpretacija, gražiai papildė Olgos ir Sauliaus Jogminų šeimos atliekamos žemaitiškos dainos. Vedėja išsamiai ir labai giliai aptarė visus tris rinkinio skyrius. Pirmasis, „ Pokalbiai su gamta“, - tai pašnekesys su tuo, kas labai arti. Autoriui nepaprasti dalykai yra ir Minija, gražiausia upė Žemaitijoje, ir medžio kalba, ir lakštingalos giesmė, ne tik atgaivinanti nuliūdusią širdį, bet ir raginanti žmogų surasti savyje kažką kilnaus, pakylėjančio jo sielą. Antrajame skyriuje, „ Pokalbiai su artimais žmonėmis“, daugiau tematinių atspalvių, dažna laukimo tema, laikinumo ir amžinumo susipynimas, šeimos narių santykių šventumas, atsakomybė, darbo, kurio įgūdžiai įgauti per kartojimą, stebuklas, be kurio neįsivaizduojami būtų mūsų tautos pagrindai. Trečiajame skyriuje, „ Pamąstymai“, pačiame didžiausiame, I. S. Naglienė ypač išskyrė eilėraščius „ Senelio išmintis“ ir „ Sapnai“. Pirmajame išoriniam senelio silpnumui, jo atminties trapumui priešpastatomas jo dvasinis turtingumas, jautrumas gamtai, gyvenimo esmės suvokimas: „ Tiktai pasenęs, vaike, supranti,/ Kaip nuostabu gyvenimą branginti.“ Antrajame nepaprastai subtiliai išsakomas jausmų trapumas – nebijokim šią minutę pasakyti artimam, kad myli jį.  O meilė gyvasčiai – mūsų esmė.

                      Poetas, paklaustas, kaip ši knyga atėjo į jo gyvenimą, tarė:„ Jei žinočiau, atsakyčiau.“

Ir labai kukliai apibūdino save: „ Aš ne poetas, aš žemdirbys“. Ir prisipažino, kad taip gražiai pristatyti savo eilėraščių, kaip tai padarė pašnekovė, nesugebėtų, visa tai, kas juose išsakyta, ateina iš kažkokių paslaptingų dvasios gelmių.  Pradėjęs jausti norą tai išsakyti dar dirbdamas agronomu, važinėdamas kaimų laukais. Baigus darbus, liko laiko daugiau pabūti vienam, su gamta, pamąstyti, tada ir pradėta raštu išsakyti tuos įspūdžius, tas mintis ir jausmus.

                      J. Šileikos kūrybos gerbėjai irgi panoro perskaityti savo pasirinktus, jiems artimiausius poeto kūrinius. Skambėjo Mamertos Tekorienės, Zitos Mickuvienės, Rūtos Bitarienės, Gendvikos Čiužienės, Virginijaus Bielskio, Reginos  Sarcevičienės, Vlados Vengrienės skaitomi eilėraščiai „ Obelų žydėjimas“, ,,Lakštingalos giesmė‘‘ , „ Pražilusi senatvė“, „ Gimtinė“, „ Žmogaus širdis“, „ Kelias“, „ Neparašytas rašinys“.

                      Tęsiantis pokalbiui su poetu, jis pats labai įtaigiai perskaitė naują savo eilėraštį „ Rūkas virš Debesnų“, gimusį po kelionės su šeima į Lopaičius, iš kurios grįžtant jaunimas panoro jau vakarėjant  pavaikščioti Debesnų taku.  Autorius prisipažino, kad tokio grožio, kai kyla rūkas, kai mėnulėlis vos matomas jame, kitu paros laiku nebūtų pastebėjęs  

                      Pokalbį savotiškai pratęsė, suteikdamas jam dar daugiau poetiškumo, šaunusis Arūno Gedmanto vadovaujamas ansamblis „ Vo kāp!“, padainavęs lietuvių poetų kūrinių, tapusių dainomis. Buvę klasės draugai priminė, kad Juozas turi ne tik poeto, bet ir aktoriaus talentą, vaidinęs ne viename mėgėjiškame spektaklyje. O draugas iš Milvydiškių, irgi Juozas, papasakojo, kad  žemdirbiai apibūdina buvusį savo agronomą Juozą Šileiką taip: „ Juozas – geras žmogus.“ Ar begali būti geresnis įvertinimas?

                      Pabaigoje vėl klausėmės švelnaus, įtaigaus poeto balso: jis skaitė eiles apie savo mylimas gėles rožes, apie teatrą, „ Gulbės giesmę“ kreipimąsi į Aukščiausiąjį – „ Malda“.

                      Varniškiai dėkingi už šviesią, nekasdienišką tikros poezijos ir muzikos šventę jos organizatorėms Karolinos Praniauskaitės bibliotekos Varnių filialo darbuotojoms Vidai Krenciuvienei ir Zitai Mickuvienei, renginio vedėjai I. S. Naglienei, O. ir S. Jogminų šeimos ir „ Vo kāp!“ ansambliams ir, žinoma, pačiam poetui Juozui Šileikai!

                                                                                      Vlada Vengrienė