Paroda Žemaitijos metams;,,Žemaitija – gimtinė, žemė, žmonės – viskas kažkaip arčiau‘‘

Žiūrėjimas į pasaulį iš savo erdvės – stebuklas. Kiekvienas plotas turi savo atramą, kiekvienas sutiktas žmogus – artybę. Nuo to turbūt ir prasideda namų, gimtinės, Tėvynės samprata? Apie Žemaitiją šneka, apie jos praeitį ir ateitį – iš labai arti, iš to, kaip sakoma, kas svarbiausia prieteliams, kas perkartota giminėms. Pirmoji įžvalga – Simonas Daukantas, istorikas, viziją, įžvalgas, svajones, legendų meilę sujungęs su atkakliu darbu, veiksmu, iki gyvenimo pabaigos pridėdamas jausmus, patirtis ir liūdesį – tarsi kurdamas savo paties, o ne Žemaičių žemės portretą, skelbdamas žemaičių kalbos, viso krašto ir žmogaus vertę. Būtų galima leistis ir platyn, ir gilyn – apie tai tegul bylos Miesto bibliotekoje eksponuojamos knygos: skirtingų autorių, skirtingo laikmečio spaudiniai.


Paroda ,,Žemaitija – gimtinė, žemė, žmonės – viskas kažkaip arčiau‘‘ – reginys į atminties pajautas, kuriose ir tikrovė, ir istorija. Užsukite ir paskaitykite retesnių spaudinių. Tik keletas iš jų, kaip sakoma, reklaminei intrigai: 1.Retus spaudinius: a)iš 1937 metų ,,Straipsnius katalikams pasiskaityti“, kurio teigimu, svarbiausia yra santaryba – svarbiųjų Dievo tiesų saugojimas ir perpasakojimas, ,,gyvu žodžiu perdavimas iš senesnės kartos jaunesnei‘‘(p. 9), spaudinį parašė Žemaičių Prietelis, Telšiai(knygelę sudarė mons. A.Simaitis, 1935.XI.5.); b) 1944 metų ,,Žemaičių kalendorių‘‘, kuriame be visokių patarimų spausdinama ir P. Genio, S.Anglickio žemaitiški eilėraščiai, ,,žemaičių telšiškių tarme‘‘(p.28 – 29); c)ir ,,Žemaičių prietelius‘‘ – tai savaitraštis, kurio eksponuojamas komplektas apima laikotarpį nuo 1929 metų iki 1936 metų, ,,Liaudžiai šviesti, Redakcijos ir administracijos adresas: Telšiai, Ežero g – vė 14. Tel. 101‘‘, Telšių Vyskupijos spaustuvė. Pirmasis, paminėtas leidinys – tai savaitraščio ,,Žemaičių žemė‘‘ priedas – kalendorius. Norisi apsakyti, kokie vardadieniai skelbiami 1944 metų biržely: Galindos, Ąžuolo. Dieveltos, Vendrės, Kantauto, Tauro, Šilgailos, Akytės, Skirgėlės, Rūtos, Kūnoto, Butrimo, Švarno, Jutos, Daumanto, Gimbuto, Audagio, Žinolės, Mėtos, Laimės, Arvydo, Vaidotės, Baniutės, Gedimino, Toutgėlos, Parajaus, Tautgino – tautiniai vardai; d) Valančiaus Raštai, redagavo J.Balčikonis, Kaunas, 1931 m. - ,,švietė ir auklėjo tautą savo raštais tais laikais, kada mūsų literatūra buvo dar labai menka‘‘(p.3). Talpinamos ,,Vaikų knygelės‘‘, ,,Paaugusių žmonių knygelės‘‘, ,,Palangos Juzės‘‘, ,,Antano Tretininko pasakojimo‘‘ istorijos; e) 1852 ir 1862 metų ,,Dumojimai‘‘ ,,iš Jezaus Kristaus išminties‘‘ - Valančiaus sudaryti tekstai – maldos.2. Žemaitės raštai, 1927 m., Kaunas – Marijampolė ir Žemaitės Raštai, Apsakymėliai. Pirmasis tomas. J. ir P. Leonų leidimas. 1914, Vilnius, M.Kutkos spaustuvė.3. Iš Žemaičių vyskupystės muziejaus fondų – ,,Žemaičių istorijos virsmas‘‘ (sudarė Antanas Ivinskis, 2004m.), istorinė kelionė nuo 1253 m. Iki XVI amžiaus. 4. Č.Kudaba ,,Kalvotoji Žemaitija‘‘ – žvilgsnis nuo Rytinių aukštumų iki Šatrijos, kur ,,matai neaprėpamai plačią ir šviesią kalvotą žemę‘‘(p.143). 5. I. Končius ,,Žemaičio šnekos‘‘, iš 1886 metų gimusio autoriaus – žemaičio nuo Žarėnų, Purvaičių kaimo, susiėjimų su kaimynais, meteorologijos pastebėjimų, ūkininko pasaulio įvairybių, kur sklandžia kalba persakyti papročiai, stengiantis aprėpti ,,gimties motyvaciją‘‘(p. 27), žmogaus dvasią, kosmoso vienybę. Kaip pastebi pats autorius, ,, žemaitis greičiau pasitiki žemaičiu, atseit panašiose aplinkybėse augęs, užsigrūdinęs, - lengviau galįs suprasti, atjausti, toks pat kaip jis‘‘(p. 428). Ir – visas pasaulis iš dabarties laiko sankirtų, iš fotografinių epizodų, susitikimų ir stabtėlėjimų. Rimti ir juokus kelią tekstai apie tai, kaip žemaičiai sako: ,,A mon sakaa?‘‘ Užsukite – viskas bibliotekoje, viskas kažkaip arčiau ir jungia.
Miesto bibliotekos informacija, iš 2019 metų gegužės mėnesio galo