„Kalvotoji Žemaitija“, 2024 m. liepos 12 d.

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka nuo šio pavasario turi naują direktorę. Šias pareigas po Savivaldybės skelbto konkurso užėmė iš Skuodo kilusi bibliotekininkystės specialistė Jolanta Zubienė. Ji yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė, turinti nemažą bibliotekininkystės patirtį. Naująją bibliotekos vadovę kalbinome apie jos planus, bibliotekos ir ypač jos filialų kaimo vietovėse būklę, apie šiuolaikinės bibliotekos paskirtį.

Stasys Katauskas

Džiaugiasi darbuotojais
Naujas vadovas bet kurioje įmonėje visada reiškia galimas permainas, kitokio matymo, kitokio darbo galimybę. Nuo jo mokėjimo telkti darbuotojus, nuo vizijos, noro ir pastangų daug kas priklauso. Pradėjusi direktoriauti Telšiuose, J. Zubienė jau aplankė 23 iš 28 bibliotekos filialų visame rajone ir susidarė pirmąjį vaizdą apie padėtį mūsų rajone.

Naujajai bibliotekos direktorei neišvengiamai tenka bendradarbiauti su Savivaldybės atstovais. J. Zubienė pasidžiaugė, sulaukusi Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Monikos Domarkienės, skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Žlibinienės, kitų Savivaldybės darbuotojų palaikymo. Tiesa, per dar neilgą laiką susitikimų ir bendrų darbo reikalų kol kas būta nedaug. Džiaugiasi direktorė ir viso Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojų kolektyvo priėmimu, darbuotojų kompetencija, iniciatyvumu, tinkamu požiūriu į savo darbą.
Bibliotekos darbuotojos, paklaustos, ką galvoja apie naująją direktorę, išskyrė jos konkretumą, mokėjimą išklausyti ir įsiklausyti į kiekvieną pasiūlymą ar pageidavimą.
Anot bibliotekininkių, pirmieji įspūdžiai labai geri, direktorė sudaranti šilto, telkiančio žmogaus įspūdį, kas neabejotinai svarbu sklandžiam viso kolektyvo darbui.

Biblioteka — ne vien knygos
Gerai dirbanti biblioteka jau seniai yra ne tik vieta, kurioje galima pasiimti paskaityti knygų, bet ir svarbus kultūrinis židinys, suteikiantis žmonėms daugybę kultūrinės ir šviečiamosios veiklos galimybių. Geriausios šiuolaikinės bibliotekos pasaulyje jau seniai virtusios savotiškomis viešosiomis erdvėmis po stogu. Į jas ateina daugybė žmonių. Be skaityklų ir knygų fondo jose sutelpa nedidelės kino salės, kuriose demonstruojami nekomerciniai filmai, parodų, konferencijų erdvės, kavinės, žaidimų kambariai mažiems vaikams, muzikos, fotografijos studijos, netgi virtuvės salos su visa būtina įranga bei daugybė kitokių dalykų, iš pirmo žvilgsnio nė neateinančių į galvą ištarus žodį biblioteka. Žinoma, tokių bibliotekų pasaulyje nedaug, tik pastarąjį dešimtmetį pirmosios tokios naujai statomos ir atidaromos Skandinavijos šalyse, Kanadoje, kai kuriose kitose pasaulio vietose. Į jas einama dirbti, mokytis, prasmingai ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Dirbti, beje, galima pačius netikėčiausius dalykus. Pavyzdžiui, naujojoje Helsinkio bibliotekoje galima ne tik skaityti ar susirasti reikiamos literatūros, bet ir montuoti vaizdinę medžiagą, siūti, spausdinti 3D formatu ar įsirengti laikiną biurą. Taip biblioteka tampa vieta patiems įvairiausiems dalykams: darbui, idėjų generavimui, diskusijoms su bendraminčiais, paskaitų skaitymui, mokymo seminarams ir daugybei kitokių veiklų.
Lietuvoje tokių bibliotekų dar neturime, nors J. Zubienė pastebėjo, kad ir pas mus einama panašiu keliu, stengiamasi sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, o naujai atidarytų bibliotekų architektūra bei vidaus erdvių išplanavimas taip pat rodo, jog ir mūsų šalyje biblioteka jau suvokiama kaip intelektualiems poreikiams platesne prasme pritaikyta viešoji erdvė, o investicijos į bibliotekas yra investicijos į žmogų.

Užmiestyje situacija skirtinga
Suprantama, Žemaitijos sostinei neįmanoma turėti absoliučiai visko, kas yra geriausiose pasaulio didmiesčių bibliotekose. Daugeliui esamų poreikių užtenka ir dabar esančių sąlygų. Visgi Telšiuose turimos erdvės, tegul ir estetiškai, šiuolaikiškai renovuotos, tesuteikia ribotas galimybes plėsti jau šiandien galimas bibliotekos veiklas. Pavyzdžiui, J. Zubienės pastebėjimu, Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje nėra konferencijų salės. Trūksta reikiamo dydžio patalpų, skirtų vaikams ir jaunimui. O kai nėra erdvių, sunkiau pritraukti žmonės ir visiškai įgyvendinti kai kuriuos sumanymus.
Mažesnėse gyvenvietėse situacija rajone labai skirtinga. Pavyzdžiui, Varnių mieste, Luokėje, Tryškiuose, kai kuriose kitose gyvenvietėse, pasak naujosios bibliotekos direktorės, padėtis tikrai gera. Bet yra filialų, kuriuose reikalingas remontas ir aktyvesnis darbuotojų darbas. O lėšų viskam iškart neužtenka. J. Zubienė teigė, kad, atvažiuodama dirbti į Telšius, tikėjosi, jog bendra bibliotekos situacija rajone bus geresnė. Norėta iškart eiti prie turimų vizijų įgyvendinimo, tačiau akivaizdu, kad reikia skirti dėmesio ir ūkiniams reikalams. Esama skyrių, kur net baldai bei įranga yra blogos būklės, tad laukia daug darbo.
Paklausta, kas galėtų lemti, kodėl vienose kaimo vietovėse situacija geresnė nei kitose, direktorė minėjo, jog, pavyzdžiui, Skuodo rajone biblioteka turi Ūkio skyrių su nuolatiniais darbuotojais, todėl įvairiausiems smulkesniems darbams užtenka surasti lėšų reikiamoms medžiagoms ir taip santykinai pigiai ir, svarbiausia, greitai galima daug padaryti. Mūsų rajone to nėra. „Telšiuose tik skiriami pinigai, bet bibliotekoje tėra vienas pusę etato dirbantis darbininkas, nėra reikiamos įrangos, tad ką tas vienas žmogus gali padaryti“, – retoriškai klausė naujoji bibliotekos vadovė. Belieka nebent samdyti statybines firmas, tačiau čia ir viešieji pirkimai, ir visai kitos sumos bei daug ilgesnis procesas, nors daug kur galėtų užtekti savų pajėgumų, jeigu jų būtų.
J. Zubienė sako mananti, kad reikėtų spręsti šią problemą, juolab, kad ir kitų rajonų praktika rodo, jog plataus profilio ūkinius darbus galinčių dirbti darbuotojų bibliotekoms reikia tam, kad reguliariai būtų galima atlikti būtinus nedidelius darbus, kurių nejudinant, ilgainiui bėdos didėja. Direktorė teigia, kad nuo jos vienos nedaug kas priklauso, jei nebus pritarimo Savivaldybėje. Biblioteka – biudžetinė organizacija, tad dėl struktūrinių permainų, priimant darbininkus, tikimasi rajono valdžios supratimo.

Aprėpia visą rajoną
Karolinos Praniauskaitės biblioteka yra ištisas po visą Telšių rajono savivaldybę pasiskirstęs pagrindinės ir daugelio mažesnių bibliotekų tinklas, kuriam be centrinės miesto bibliotekos priklauso dar 28 filialai. Kalbėdama apie savo idėjas, J. Zubienė akcentuoja, kad esminis dalykas yra atitikti bendruomenės poreikius. „Nes jei tu eisi viena kryptimi, o vietos bendruomenė – kita, tai kur tu nueisi“, – klausė direktorė. Pasak jos, pačios bendruomenės kartais labai skirtingos ir kokio nors universalaus, visiems vienodai tinkamo sprendimo nėra. Dalykai, kurie puikiai pasiteisina vienur, nebūtinai taip pat gerai tinka kitur. Vienur, pavyzdžiui, gal daugiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, kitur – šeimos su vaikais. Natūralu, kad ir žmonių poreikiai bus skirtingi, o bibliotekos filialas turi stengtis juos tenkinti.
Dabartinė biblioteka net ir kaimo vietovėje turi būti kultūros centras, kuriame vyksta edukacijos, knygų pristatymai, renginiai, parodos, įvairūs kitokie užsiėmimai vietos žmonėms. J. Zubienė sakė pastebėjusi, kad Telšių rajone nėra bibliobuso, o kaimo vietose esama negalinčių iki bibliotekos ateiti skaitytojų, tad būna, jog bibliotekininkai knygas tokiems skaitytojams į namus pristato nuosavu transportu, mat kiekvienas skaitytojas brangus ir vertinamas. Ir nors įsigyti bibliobusą būtų puiku, tikro bibliotekos filialo tai vis tiek neatstotų, todėl siekiama išsaugoti visą savivaldybę aprėpiantį Karolinos Praniauskaitės bibliotekos filialų tinklą.

Planai
Pasak J.Zubienės, numatytas savitarnos įrenginio pirkimas, kad skaitytojai patys galėtų paprastai ir greitai nusiskenavus pasiskolinti ir grąžinti norimą knygą. Įrenginys buvo ir anksčiau, bet yra sugedęs. Norima atnaujinti bibliotekos internetinį puslapį, kuris jau senokai nebeatitinka šiandienos poreikių. Planuojamas bibliotekos Ryškėnų ir Vembūtų filialų remontas. J.Zubienė akcentavo, kad nutarusi pretenduoti į direktorės pareigas, sau pačiai išskyrė 6 kryptis: stiprinti bibliotekos, kaip bendruomenės centro, teikiančio kultūrines, edukacines, informacines paslaugas paskirtį, didinti skaitmeninių įgūdžių stiprinimo prieigą rajono gyventojams, gerinti bibliotekų infrastruktūrą, kelti darbuotojų kompetencijas, stiprinti bibliotekos, kaip socialinę vertę kuriančios institucijos, įvaizdį, išlaikyti ir stiprinti bendradarbiavimą su esamais partneriais. Žinoma, labai svarbi, nors tarsi savaime suprantama, ir tiesioginė bibliotekos paskirtis – būti skaitymą skatinančiu veiksniu.
Naujoms knygoms įsigyti Kultūros ministerija skiria finansavimą savivaldybių bibliotekoms, atsižvelgdama į gyventojų skaičių savivaldybėse. Tad situacija su knygų fondo atnaujinimu, J.Zubienės nuomone, vidutiniška. Gaunama daug knygų, kurias išleidžia Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla, kai kurios kitos leidyklos. Kiek kitaip būna su mažesnėmis, labiau nišinėmis leidyklomis. Užsakant knygas, stengiamasi atsižvelgti į žmonių poreikius, vykdomi viešieji pirkimai, žinoma, sprendžiama ir savo nuožiūra. Bet gali būti, jog Telšių biblioteką pasiekia ne viskas, kas vertingo išleidžiama, ypač kalbant apie nedideles, labiau specializuotas leidyklas. „Žinoma, mažesniems filialams naujų knygų tenka mažiau, tad bibliobusas būtų puiki priemonė geriau aprūpinti kaimo vietoves naujausiomis knygomis. Bet vėlgi, tai papildomos išlaidos“, – teigė direktorė.
Planų daug. Belieka tikėtis, kad pavyks juos įgyvendinti ir Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka bei jos filialai pritrauks vis daugiau ir daugiau skaitytojų, kad vis daugiau žmonių Telšių rajone atras, jog bibliotekos erdvės yra tas traukos centras, kuriame sau įdomios veiklos gali surasti kiekvienas.