nuo senų laikų – iki įvairių pasakojimų‘‘. Bičių veikla, naudingi produktai ir patarimai, mokslininkų pastebėjimai ir grožinių knygų išmintis

Anot poeto Vytauto Mačernio, ,,Už lango dūzgia medumi apsunkę bitės‘‘ (1944 m., simboliška – nu jau, kaip sako Simonas Daukantas, šioms eilutėms aštuoniasdešimt metų...)

Miesto bibliotekoje paruošta paroda ,,Sykiu su bitėmis: apie jas, jų šventumą, bendrystę ir darbą, naudą žmogui, įdomybes ir išlikimą‘‘ – iš viso pateikta per 20 spaudinių. Didesnė dalis – iš bibliotekoje esamų knygų, o kiti leidiniai – iš K.Praniauskaitės viešosios bibliotekos ir Varnių miesto bibliotekos – žodžiu, kiekvienas ras nors dalelę pėdsakų, kaip sakoma liaudies dainoje, kur ,,Skrido bitelė‘‘.

Tegul bitė ar bitis šiuokart į mus, skaitančius arba tikruosius bičių šeimininkus – bitininkus,  atsiliepia ir Kristijono Donelaičio žodžiais – iš jo ,,Pavasario linksmybių‘‘: ,, Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint/ Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n‘užsimiršo.‘‘ Va taip – nuo pavasario prasidėjo bitelių triūsas. O bitinas yra bičių motina, taip yra nusakoma ir ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne‘‘, 2000. Anot patarlės, ,,Išnyko kaip bitės be bitino‘‘ – tokia bitinėlio svarba. Beje, gražiai nuaugę vyrai tautosakoje pavadinami bitinais. Bitės – bitelės, išskirtinis jų darbštumas mūsų liaudies vertintas ir apdainuotas. Turime išlaikę anųjų pasaulio supratimą – su bitynais, bitininkais, bitkopiais ir medumi, su derliumi, kurį didžiausią nuimame bitelėms apdulkinus augalus, vis dar išlaikę bičiulystę. Bet dabar pasaulyje ir mūsų erdvėje, kad ir kaip būtų skaudu, vis dažniau užsimenama, kad bitelės nyksta. Privalome susirūpinti jų saugumu. Grėsmė bičių pasauliui – pavojus ir mūsų gyvenimui. Apie tai kalbama ne vienoje knygoje – belieka skaityti ir įsidėmėti, kas daroma ne taip. Pavyzdžiui, viena iš tokių knygų – norvegų rašytojos Majos Lunde ,,Bičių istorija‘‘, 2017. O joje – ir 1852 m., ir 2007 m., ir 2098 m. – ir susipina balsai apie bičių bei žmonijos likimą.

Viena iš anksčiau išleistų knygų yra ,,Bitininkystė‘‘, 1970 m., o joje – bitė ir jos gyvenimas. Tiesiog, vos akį užmetus į bitelės gyvastį, įstrigo šis  sakinys: ,,Kraujas iš kūno į širdį įeiti gali, o išeiti negali.‘‘ Savita akimirka – rodos, išsyk pasigauni šio stebuklingo vabzdžio gyvenimo trapumą... Ne veltui nuo senų senovės mūsų gentainiai biteles globojo. Gerai išmanė, kuo jos naudingos žmogui. Tiesa, visus ypač stebino bičių darbštumas – iš to ne vienas, itin daug dėl kitų dirbantis žmogus, buvo pavadintas bitele. Sykiais ir vargo bitele – taip pasakyta apie tuos, kurie daug dirba dėl kitų. Taip sykiu su knyga, su jos išmintimi ir atmintys atsišaukia – juk ne vienas ir apie savo bites darbštuolius pagalvosime?..

Beje, šalia prozos knygų apie bičių pasaulį – ir poezijos akimirkos. Reikia stabtelti – išmintis eiliuotu žodžiu stipriai spiečia jausmus... Anot poetės Aldonos Puišytės, vasaros ,,Vidudienis‘‘ – nepakartojamas:  ,,Didysis medunešis! Žėri žiedadulkėm dvelkiantis oras./ Sargybinės bitės kaip vaidilutės budės prie laktos.‘‘ O, ,,Kai žydintis sodas smilkina žiedų daugiakvapį kodylą,/ Nušvitusių sielų artumą palaimina aukštas dangus.‘‘ Taigi, kaip sakoma liaudies patarlėje, ,,Be saulės – ne vasara, be meilės – ne gyvenimas.‘‘ Turime šiemet ir saulės, ir žiedų, ir girdime bitelių dūzgesį, ir medučio šiuomečio paragavę – tegul kiekvienam tikrojo džiaugsmo pakanka.

Gero skaitymo – Šventės sykiu su bitininkais ir svaiginančiai dūzgiančiomis bitelėmis, kurios saugo mūsų gyvenimą. Senovės Graikijoje ir Romoje manyta, kad medus teikiąs žmogui išminties. Bites, kaip šventus gyvūnus, piešdavo ant uolų sienų, ant žymių žmonių antkapių, tikėjo, kad po žmogaus mirties jo siela virstanti bite. Anot japonų, bičių medus – tai natūralių produktų karalius. Sakoma, kad senovės bitininkai nekentėjo nuo kraujagyslių ligų – liaudies medicina iki šiol ypač teigiamai vertina bičių įgėlimą kaip gydomąją priemonę. Saugokime bites – gyvosios gamtos dalelę, naudingiausius mūsų planetos vabzdžius. Apie tai – ir knygų pasaulyje kalbama. Jos – kiekvienam, kas girdi, koks ,,bičių dūzgimas svaigus‘‘, pasak poetės Aldonos Puišytės.

Miesto bibliotekos informacija, 2024 m. rugpjūtis