Dailininkas, fotografas, leidėjas. Vyriausybinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gerai žinomas menininkas ne tik Lietuvoje, Europos šalyse, bet ir už Atlanto. Rugpjūčio 26 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda (iš ciklų „Žiedai tarp žiedų“ ir „Vizijos“).

Su kūrybos gerbėjais menininkas bendravo ir apie savo kūrybinį kelią pasakojo nuotoliniu būdu. Pamena jau nuo ketvirtos klasės žinojęs, kad bus dailininkas. Tai suprato dar būdamas Sibire. Ten daug piešdavo, nors tam tinkamų sąlygų nebuvo – nei popieriaus, nei pieštukų, o rašalą tekdavo pasigaminti patiems. Pasakoja jau tada pajutęs linijų ir spalvų žavesį. Pokario tremtinių kartos atstovas į Lietuvą grįžo net nemokėdamas gimtosios kalbos. Greičiausiai vaikystėje patirtos negandos skatino jo kūrybinį kelią, norą kurti gožį – kaip prieštaravimą egzistavusiai tremties realybei.

Fotografuoti R. Dichavičius pradėjo dar studijų metais, etnografinių ekspedicijų metu. Menininko užfiksuoti kadrai dabar – tarsi atminties ženklai, bylojantys apie Lietuvos istoriją ir praeitį (pavyzdžiui, žydų kapinės Vilniaus Olandų gatvėje išliko tik R. Dichavičiaus fotografijose).

Vis dėlto labiausiai jo vardą išgarsino aktų albumas „Žiedai tarp žiedų“, sukėlęs įvairių reakcijų ir kartu milžinišką susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Okupuotos Lietuvos fotografijos istorijoje pirmąkart buvo sugriautas nuogo moters kūno tabu, iki tol panašūs dalykai traktuoti kaip kažkas labai gėdingo ir prieštaraujančio sovietmečio moralės normoms. Menininkas teigia, kad tuomet jis siekė lyriškumo, kūno poetikos, o ne nuogumo dėl nuogumo – jo grožio idealų suvokimas atkeliavęs iš antikos ir renesanso etalonų. Todėl fotografijose menininkas liko ištikimas savo vertybėms ir idealams.

Atgavus Nepriklausomybę, R. Dichavičius pasinaudojo leidyboje sukaupta patirtimi ir pats ėmėsi rengti įvairius leidinius, skirtus lietuvių dailei ir konkretiems menininkams. Naujausias menininko projektas – albumų ciklas „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“. Tai Lietuvos laisvę įprasminantys kūriniai, ženklai, simboliai bei juos sukūrę autoriai. Netausodamas savęs, aštuonerius metus dirbo rengdamas šį trijų tomų leidinį. Čia pristato 2014 dailininkų, per 5000 kūrinių. Trys tomai išleisti, pardavus žemę, dėl kurios su tėvais buvo ištremti į Sibirą...

***

Įvairiapusė šio autoriaus kūrybinė veikla: fotoreportažai, fotografijų ciklų parodos, dailininkų kūrybos anotacijos, 300 knygų iliustracijos, leidyba. 1987 m. jam suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

Nuo 1994 m. R. Dichavičius yra tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas, nuo 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys.

2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2004 m. – Estijos Baltosios Žvaigždės 5 laipsnio ordinu, 2007 m. – Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2014 m. – Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi, o 2017 m. – Juozo Keliuočio literatūrine premija.

Menininko kūrinių yra Lietuvos muziejuose, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Kviečiame iki rugsėjo 20 d. apsilankyti menininko R. Dichavičiaus darbų parodoje.