Iki spalio 1 d. bibliotekos III aukšte eksponuojama GIEDRIAUS STEPONAVIČIAUS kolekcinė kortų paroda „Turinio įvairovė: nuo pramogos iki vertybių“.

G. Steponavičius gimė 1973 m. vasario 16 d. Telšiuose. 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, istorijos ir politologijos specialybę, 2022 m. Mykolo Riomerio universitete – edukacinių technologijų valdymo magistro studijas. Šiuo metu dirba Trakų istorijos muziejaus Edukacinės veiklos skyriuje.

Parodoje autorius nesiekė atskleisti nei plačios geografijos, nei kultūrinių ypatumų. Pats būdamas edukatoriumi, labiau norėjo parodyti pažintinę, estetinę kortų žaidimo pusę. Kaip ir daugelį kolekcionuojančių žmonių, jį žavi pažintinė, meninė ir istorinė vertė, tačiau nemažą reikšmę turėjo įsivaizduojamos jomis žaidusių žmonių emocijos.

Maloniai kviečiame!

„Tai pirmoji mano rengiama kortų paroda, o pristatyti ją paskatino noras ištraukti kolekciją iš spintos, pasidalinti atradimais, sudominti ir pralinksminti. Paroda jau eksponuota Lentvaryje, Kaišiadorių ir Lazdijų rajono bibliotekose, Kernavėje, Markučių dvaro muziejuje.

Kaip ir daugelį kolekcionuojančių žmonių, mane žavi pažintinė, meninė ir istorinė vertė, tačiau nemažą reikšmę turėjo įsivaizduojamos, senų kortų sukauptos, jomis žaidusių žmonių emocijos.

Spėjama, kad kortos atsirado VIII amžiuje Kinijoje, XIII a. pasiekė Europą. Tikėtina, dar po šimto metų apie jas jau žinojo Lietuvoje. Tai vienas iš tų keleto žaidimų, socialinių reiškinių, kuris paplito visame pasaulyje ir sėkmingai egzistuoja iki šiol. Kortas visada stengtasi pagaminti kuo patrauklesnes, suteikiant spalvų ir puošnumo. Visais laikais tame nedideliame skaičiuje mažų popieriaus lapelių stengiamasi perteikti kiek įmanoma daugiau reikšmės, pabrėžti labiausiai įsimintinus arba reikšmingiausius reiškinius, kultūros paminklus, asmenybes ir įvykius. Be dažniausiai pasitaikančių, vaizduojančių standartines spalvas ir figūras, gana dažnos yra suvenyrinės kortų kaladės su šalių ir miestų vaizdais, leidžiamos teminės, proginės, edukacinės ir kitokios kaladės.

Parodoje nesiekiau atskleisti nei plačios geografijos, nei kultūrinių ypatumų. Kadangi esu edukatorius, labiau norėjau parodyti pažintinę, estetinę kortų pusę. Pakankamai didelis iššūkis buvo atrinkti tai, kas turi būti pateikta žiūrovams.

Į parodą pateko nebūtinai rečiausios, seniausios (seniausia – apie 150 m.) arba estetiškai patraukliausios kortos, tačiau tos, kurios geriau atspindi konkretų turinio aspektą. Kadangi parodos tema – turinio įvairovė, stengiausi pateikti kiek įmanoma daugiau įvairių pavyzdžių.

Iš viso pristatytos 283 kortos iš 64 skirtingų kortų kaladžių. Parodą sudaro keturiolika skirtingų temų rėmelių, kiekvienas rėmelis – kita potemė,  o kiekvienoje eilėje – skirtingai kaladei „atstovaujančios“ kortos. Galbūt šitaip prarandamas turinio gylis, tačiau atsiranda galimybė pasiekti įvairovės.

Labai tikiuosi, kad, pasidalindamas savo hobio dalele su parodos lankytojais, kai kam atgaivinsiu vaikystės ar jaunystės prisiminimus, kai kam sukelsiu nuostabą, o kažkas atras ir visiškai netikėtas prasmes.

Parodos lankytojams linkiu lengvo atradimo ir (at)pažinimo džiaugsmo.“

Giedrius Steponavičius