MINĖJOME SIMONO DAUKANTO 230-ĄSIAS GIMIMO METINES
2024-10-24
2024 m. spalio 23 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje minėjome istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-ąsias gimimo metines. Klausėmės literatūrinės-muzikinės programos „SIMONAS DAUKANTAS. Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“.
Skambėjo S. Daukanto kūrinių ištraukos, rašytojo mintys apie lietuvių kalbą, lietuvybės išsaugojimo svarbą, lietuvių kompozitorių kūriniai. Subtilios programos atlikėjai: aktorius Vytautas Rašimas, Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).
Svečiams dėkojo bibliotekos direktorė Jolanta Zubienė, pavaduotoja Vida Urnikienė ir visi susirinkusieji. Susitikimas baigėsi ypač šventiškai – nuskambėjo „Ilgiausių metų“ gimtadienį švenčiančiam aktoriui V. Rašimui.
Istoriko darbą S. Daukantas suvokė kaip ateities visuomenės kūrimą. Tikėjo, kad būsimajam savarankiškam gyvenimui atramas lietuvių visuomenė galinti atrasti tik atidžiai žvelgdama pati į save, į savo nugyventus amžius. Jis taip giliai pažvelgė į tautos praeitį, kad joje pamatė ir kitiems parodė tautos ateitį.
Svarbiausias uždavinys rašytojui buvo ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą.
***
Šiek tiek biografijos faktų apie Simoną Daukantą.
Istorikas, rašytojas ir švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, Skuodo r. Mirė 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje.
Gimimo metrikose įrašytas bajoru, tad galėjo siekti mokslo. Išlikę duomenys liudija, kad jis lankė dviklasę Kretingos mokyklą. Mokslus tęsė Žemaičių Kalvarijos apskrities mokykloje, studijavo Vilniuje: gimnazijoje, universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Nuo filologijos studijų visą savo dėmesį nukreipė į Lietuvos istorijos bei teisės pažinimą. Gavo teisės magistro diplomą.
Baigdamas studijas, parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ – įgyvendino daugelio lietuvių inteligentų svajonę.
Be gimtosios kalbos, S. Daukantas mokėjo lotynų, lenkų, rusų, latvių, vokiečių, prancūzų kalbas, turėjo turtingą mokslinę biblioteką. Ėmėsi plačios lituanistinės veiklos.
Rygoje ir Peterburge sukūrė savo svarbiausius istorijos veikalus: „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istoriją žemaitišką“, pirmąją lietuvių kultūros istoriją „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845). Pagrindinė istorinių veikalų tema – žmogaus ir tautos laisvė.
Nebūdamas kalbininku, S. Daukantas sukūrė tokius plačiai vartojamus žodžius kaip laikrodis, vietovė, prekyba, vaistininkas, būdvardis, dantiniai, lūpiniai, nosiniai (priebalsiai) ir kitus.
Visi šio istoriko, etnografo, kalbininko ir švietėjo rašto darbai pasižymi novatoriškumu, juose atsispindi autoriaus dvasios energija.
S. Daukanto rankraščiai ir išlikusi asmeninės bibliotekos dalis saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje Vilniuje.
2023 m. Lietuvos Respublikos Seimas kaip svarbią paminėtiną sukaktį išskyrė istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-ąsias gimimo metines.