Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » ... » 2011 » 2011 04 13 Svaras: už neleistiną vaikų elgesį internete atsakingi tėvai

2011 04 13 Svaras: už neleistiną vaikų elgesį internete atsakingi tėvai

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras aktyviai dalyvauja įvairiuose vaikams ir paaugliams skirtuose socialiniuose projektuose. Populiarus atlikėjas prisipažįsta esąs idealistas ir tikįs, kad jo veikla skatina jaunimą susimąstyti apie žalingus įpročius, tyčiojimąsi iš bendraamžių, nepagarbą vyresniems.

Svaras viešoje erdvėje nevengia eskaluoti sudėtingų, „nepatogių“ socialinių temų. Jo įsitikinimu, netinkamas vaikų elgesys internete tampa vis opesne problema, o didžiausia atsakomybė dėl to tenka nerūpestingiems tėvams.

 Svaras su žmona Rima augina septynerių metų Mykolą ir trylikametę Dominyką. Vaikus internetas traukia vis labiau: dukra laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, o mažasis – žaidimų svetainėse. Tad tėvams ne tas pats, ką elektroninėje erdvėje veikia jų vaikai.

„G&G Sindikatas“ lyderis mums sutiko pateikti keturis principus, kurie, jo nuomone, svarbūs mokant vaikus atsargiai elgtis internete.

1. Pasitikėkite vaikais. „Mūsų šeimoje privati vaiko erdvė yra gerbiama, o kišimasis į ją netoleruojamas. Vaikų kišenių kratymas, piniginių tikrinimas tikrai nesustiprins tarpusavio ryšių. Jei tikrinsite vaiko „Facebook“ profilį, elektroninius laiškus, tai sugriausite jo pasitikėjimą ir padarysite neatitaisomą žalą – vaikas pradės slėpti savo mintis, bijos reikšti savo įsitikinimus, taps uždaresnis. Tačiau pasitikėjimas ir atvirumas visada duos rezultatų: vaikai bus nuoširdesni, patys daugiau pasakos, ką jie veikia internete, labiau įsiklausys į tėvų patarimus.“

2. Griežti draudimai – ne išeitis. „Galite drausti vaikams lankytis pramogų svetainėse ar apskritai naudotis internetu, bet ar tai duos naudos? Reikia pripažinti, kad kompiuteriai ir internetas vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų gyvenime – vis daugiau vaikų neįsivaizduoja gyvenimo be virtualios erdvės. Tokia yra realybė ir, jei tėvai draus internetą, jie apribos vaiko galimybes.“

3. Aiškiai suprantamos taisyklės. „Draudimai nepadės, bet reikia ir suprasti, kad nuolatinis buvimas prie kompiuterio taip pat žalingas – juk vaikui reikia fizinės veiklos, o ilgas sėdėjimas prie kompiuterio tikrai kenkia sveikatai. Mūsų vaikai žino, kad internete jie gali praleisti tam tikrą laiką – mažajam per dieną gal užteks ir pusės valandos, o dukrai leidžiame pabūti ir kelias valandas. Vaikai šią taisyklę žino ir neprieštarauja. Be to, mūsų šeimoje vaikai žino, kad laiką prie kompiuterio jie turi užsitarnauti: jei mokysis, klausys tėvų, tai galės dalį laisvalaikio praleisti ir prie kompiuterio.“

4. Didžiausia atsakomybė – tėvams, o ne mokyklai. „Mūsų visuomenėje yra įprasta kaltę už neteisingą vaikų auklėjimą versti mokyklai. Dažnai tėvai nenori prisipažinti, kad jie kažką padarė ne taip – tuomet kalti lieka mokytojai. Tačiau reikia suprasti, kad vaiko vertybes, įsitikinimus ir elgesį pirmiausia formuoja tėvai. Mokytojai turi perteikti žinias, ugdyti vaiko gebėjimus, o žmogiškumą turi įskiepyti tėvai. Tad jei vaikas elektroninėje erdvėje tyčiojasi iš kitų, didžiąją dalį atsakomybės privalo prisiimti tėvai.“

 
Savanoris bibliotekoje