Pristatyta knyga „Lietuvos žvalgyba 1918-1940“
2014-04-16
Žemaičių „Alkos" muziejuje pristatyta šiemet išleista Arvydo Anušausko knyga „Lietuvos žvalgyba 1918-1940". Susitikime su autoriumi dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriaus nariai, tremtiniai, politiniai kaliniai, savanorių atstovai, istorijos mokytojai ir moksleiviai.
Žemaičių „Alkos" muziejaus direktorė istorikė Elvyra Spudytė pristatė
dr. A.Anušauską, išvardijusi jo nuopelnus ir pasiekimus. Jis —
istorikas ir politikas. Nuo 2008 metų — Lietuvos Respublikos Seimo
narys, 2008–2012 metais — Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pirmininkas, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą"
pirmininkas. A. Anušauskas — scenaristas ir publicistas, tiriantis XX
a. Lietuvos istoriją, teroro, slaptųjų tarnybų veiklą, įvairiuose
Lietuvos leidiniuose išspausdinęs per šimtą straipsnių ir parašęs 29
knygas.
Naujausioje 368 puslapių knygoje „Lietuvos žvalgyba 1918-1940"
pasakojama prieš devyniasdešimt penkerius metus susikūrusios Lietuvos
žvalgybos, pergyvenusios labai įdomų ir sudėtingą laikotarpį,
istoriją. Tiriant slaptųjų tarnybų veikimą, atskleidžiama jų raida,
metodų kaita, aprašomos įdomesnės operacijos, apibūdinta Lenkijos,
Sovietų Sąjungos, Prancūzijos ir Vokietijos analogiškų tarnybų veikla
Baltijos valstybėse. Kiek buvo susekta užsienio valstybių agentų,
kovojama su kitų valstybių remiama ir finansuojama antivalstybine
veikla, kokie buvo brangiausiai mokami agentai, kaip veikė užsienio
žvalgybų rezidentūros, kaip kovota su teroristais, koks paskutiniųjų
vadovų ir jų agentų likimas bei į daugelį kitų klausimų rasite
atsakymus šioje knygoje. Istoriją papildo gausi vaizdinė medžiaga,
anksčiau neskelbtos įvairių žvalgybų agentų nuotraukos.
Istorikas A.Anušauskas knygai apie Lietuvos slaptąsias tarnybas,
žvalgybą medžiagą rinko 25 metus. Daug vertingos informacijos rado
įslaptintuose archyvuose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,
Vokietijoje bei Rusijoje, — tose šalyse, kurių šnipus lietuviai
kontržvalgybininkai gaudė savo tėvynėje.
Jis paminėjo kai kurių pavardes ir jų ardomąją veiklą. Lietuvoje
kontržvalgyba sulaikė atsitiktinai mūsų šalyje atsidūrusį Šveicarijos
socialistą Fritzą Platteną, kuris 1917-aisiais padėjo bolševikų vadui
Vladimirui Leninui grįžti į Rusiją ir čia sukelti revoliuciją. Be
komunistinės Rusijos, didelis galvos skausmas Lietuvos saugumui buvo
Lenkijos, užgrobusios Vilniaus kraštą, šnipai ir jų ardomoji veikla.
Ji tapo ypač įnirtinga 1927-siais, kai Lenkijai prijautęs
socialdemokratas Jeronimas Plečkaitis Tauragėje sukėlė maištą prieš
tautininkų valdžią. Jis pabėgo į Lenkiją. A.Anušauskas pateikė
duomenis, liudijančius, jog Maskvai tarnavęs LKP vadas Antanas
Sniečkus gaudavo per mėnesį apie 21 tūkstantį litų. Tokia suma skirta
ne vien jam asmeniškai, bet visai ardomajai, priešvalstybinei veiklai
finansuoti. Pavojingas Lietuvos žvalgybos agentų darbas buvo
atlyginamas 400-600 litų per mėnesį. Skaičiuojant dabartiniu lito
kursu, reikėtų pridėti vieną nulį (4-6 tūkst.Lt).
Seimo narys,
istorikas A.Anušauskas, Telšiuose pristatydamas savo knygą ir
atskleisdamas slaptąją šnipinėjimo istoriją Lietuvoje, įžvelgė
stebėtinus panašumus su šiomis dienomis. Pasirodo, kad dabar Kremlius
naudojasi senais stalininės Rusijos ir nacių Vokietijos metodais.
Telšiškiai istorikui pateikė įvairių klausimų, į kuriuos jis mielai
atsakė, bet neišvengė ir incidento. Jį sukėlė Lietuvos kariuomenės
kūrėjų-savanorių sąjungos Telšių apskrities skyriaus, įsteigto 1999
metų pavasarį, tuometis pirmininkas Rimgaudas Masiulionis.
„Neprisimenu, ar Tu buvai savanoriu",— nemandagiai kreipęsis į svečią,
jis priekaištavo knygos autoriui dėl kai kurių jo pateiktų faktų bei
veiklos. Pasipiktinę telšiškiai bei pats A.Anušauskas, liepė
R.Masiulioniui skaityti knygas, o atėjus į renginį sėdėti ir
klausytis. Kai telšiškis nenutilęs toliau įžeidinėjo, tuomet svečias
jo paprašė palikti salę ir netrukdyti kitiems žmonėms.
Telšiškiai mielai įsigijo knygą ir rikiavosi eilutėje prie
A.Anušausko, norėdami gauti autoriaus autografą. Knygos pristatymą
suorganizavusi Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos
direktorė Virginija Černiauskienė pažadėjo ateityje pakviesti knygų
mylėtojus į susitikimus ir su kitais žymiais autoriais.