Suaugusiems - Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

Svarbiausia naujiena

BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

daugiau
2021-09-29

Geriausi vaistai

Autorė: Tracy Brogan

Antrasis Bel Harboro serijos romanas – vasariškas desertas prisiekusioms romantikėms!
Bel Harboro gyventojai įsitikinę, kad karjeros siekiančiai plastinės chirurgijos specialistei Evelinai Rouds trūksta vyro. Visi... išskyrus pačią Eveliną. Netgi panorėjusi tuoktis (o ji nenori... dažniausiai), ji tikrai šio reikalo nepaliktų tokiam nepatikimam pagalbininkui kaip likimas. Jeigu jau nuspręs susirasti žmogų, su kuriuo praleis visą likusį gyvenimą, imsis to moksliškai – sukurs precizišką kriterijų sąrašą ir pasitelks internetinį pažinčių portalą.
Laukinės emocijos užgožia sveiką protą, kai Taileris Konelis, apgirtęs įstatymų pažeidėjas, pavogtu vandens motociklu trenksmingai įsiveržia į Evelinos gyvenimą. Žinoma, Taileris seksualus, žavingas ir užsispyręs pelnyti jos prielankumą, tačiau visi faktai rodo, kad jis – pats blogiausias pasirinkimas. Per jaunas. Per daug neatsakingas. Ir dar bedarbis. Be to, neįtikėtina, – jos pacientas.
Taileriui jau teko patirti, kad įsikišus likimui gali žlugti kruopščiai kurti planai. Tik kaip priversti Eveliną suprasti, jog širdies reikaluose logika – menka patarėja. Ir anksčiau, ir dabar Tracy Brogan mėgsta romantiką. Savo pirmąją knygą apie meilę ir nuotykius ji perskaitė būdama šešiolikos ir iš karto suprato, kad jos pašaukimas – būti rašytoja. Dabar ji kuria smagias tarsi šviežio vėjo gūsis, šiuolaikines istorijas apie paprastus žmones, atrandančius nepaprastą meilę, prašmatnius istorinius romanus, persmelktus karališkų intrigų, pakliuvusių į bėdą damų ir retkarčiais pasirodančių vyrų su kiltais. Tracy yra Amerikos meilės romanų rašytojų gildijos įsteigto RITA apdovanojimo finalininkė geriausios pirmosios knygos kategorijoje ir dukart – „Auksinės širdies“ konkurso finalininkė. Ji yra bestselerių „Beprotiška vasara“, „Kalnų vilionė“ ir „Palauk, širdie“ autorė. Gyvena Mičigane su vyru, vaikais ir savo beprotiškai mylimais šunimis.
2021-09-29

Magijos iškilimas

Autorė: Nora Roberts

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.
Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.
Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta..
2021-09-29

Iš kraujo ir kaulų

Autorė: Nora Roberts

Nora Roberts, New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusios epinės knygos „Pirmieji metai“ autorė, grįžta su nauju pasakojimu apie siaubą ir magiją pasaulyje, išgyvenusiame Pražūtį dėl paplitusios virusinės ligos.
Sviftai gyvena paprastą žemdirbių gyvenimą, tačiau už taikaus ūkio ribų siautėja neįsivaizduojamos tamsos ir šviesos jėgos. Felona Svift baigia tryliktuosius metus ir beveik nėra mačiusi kadaise egzistavusio pasaulio — praslinkus milijardus susargdinusiam ir nužudžiusiam užkratui, miestas, kuriame gyveno jos tėvai, virto griuvėsiais ir sugrįžo gamtai. Keliauti kur nors pavojinga. Šiurpios reiderių gaujos ir religiniai fanatikai, apsiskelbę Tyraisiais Kariais, dairosi naujų aukų. Ypač medžiojami tokie kaip Felona, apdovanotieji neįprastomis galiomis, o laikas, kai tikroji jos, Išrinktosios, prigimtis laikyta paslaptyje, baigiasi.
2021-09-29

Paskutinis traukinys į Londoną

Autorė: Meg Waite Clayton

„Paskutinis traukinys į Londoną“ išverstas į 20 kalbų, tapo tarptautiniu bestseleriu ir pateko į Nacionalinės žydų knygos apdovanojimų finalą.
The New York Times bestselerių autorė Meg Waite Clayton sukūrė įtaigų, tikrais operacijos „Kindertransport“ faktais paremtą romaną. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vienos narsios moters iniciatyva buvo išgelbėta dešimt tūkstančių vaikų iš nacių okupuotų Europos šalių.
1936 metais penkiolikmetis Stefanas Noimanas, turtingos ir įtakingos žydų šeimos vyriausias sūnus, bando rašyti pjeses, kurių veiksmas vyksta gimtosios Vienos gatvėse ir paslaptinguose požemiuose. Naciai jam atrodo viso labo triukšmingi ir storžieviški išsišokėliai. Jo geriausia draugė ir bendražygė, žavioji Sofija Helena – ne žydaitė, bet pažangaus antinacistinio laikraščio redaktorės dukra. Nerūpestingas jų gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia, kai Hitlerio kariuomenė aneksuoja Austriją.
Tačiau net šiuo baisiu metu gabiems jaunuoliams nusišypso viltis. Savo vaikų neturinti olandė Gertrūda Veismiuler rizikuodama gyvybe veža žydų ir persekiojamų dėl politinių pažiūrų krikščionių vaikus iš nacių okupuotų teritorijų į šalis, sutinkančias suteikti jiems prieglobstį. Ši misija tampa vis pavojingesnė, nes Europos šalys viena po kitos uždaro savo sienas pabėgėliams, kurių daugėja ir daugėja po Hitlerio įvykdyto anšliuso.
Teta Trudė, kaip ją vadina mažyliai, siekia išgelbėti kuo daugiau vaikų. Todėl, Didžiosios Britanijos vyriausybei priėmus sprendimą priglausti jaunuosius pabėgėlius iš Reicho, susitinka su žydų likimą sprendžiančiu oberšturmfiureriu Adolfu Eichmanu. Pradėjusi lenktynes su laiku, ji išruošia šimtus vaikų pavojingon kelionėn į laisvę.
Meg Waite Clayton parašė ir daugiau didelio pasisekimo sulaukusių romanų: „Keturios ponios Brodvel“, „Trečiadienio seserys“, „Šviesos kalba“ (tapusį Belveterio apdovanojimo finalininku) ir „Trečiadienio dukros“. Ji bendradarbiauja su periodiniais leidiniais Los Angeles Times, New York Times, Washington Post, San Jose Mercury News, Forbes, Writer's Digest, Runner's World ir radijo stotimis. M. Waite Clayton baigė teisės mokslus Mičigano universitete, gyvena Palo Alto mieste Kalifornijoje.
2021-09-29

Pranykstanti žemė

Autorė: Julia Phillips

Vieną rugpjūčio popietę tolimame Rusijos pakraštyje, Kamčiatkos pusiasalyje, grįždamos iš paplūdimio dingsta sesutės Aliona ir Sofija. Paieškos bevaisės, nors policija stengiasi kur kas labiau nei prieš keletą metų prapuolus paauglei evenei Lilei.
Kiekvieną metų po įvykio mėnesį autorė pasakoja vis kitos mergaitės, merginos ar moters istoriją. Liudininkė, kaimynė, giminaitė, pareigūnė, tolima pažįstama, mama. Rusė, evenė, koriakė. Baltoji ir vietinė. Olia praranda geriausią draugę, Katia įsimyli nevykėlį, Valentina Nikolajevna ant krūtinės aptinka įtartiną darinį, Ksiuša turi pasirinkti – aistra ar sveikas protas, o Zoja dūsta nuo motinystės rutinos... Iš pirmo žvilgsnio atskirus jų pasaulius ir skirtingus likimus sieja giminystės ar bendruomenės ryšiai, vienaip ar kitaip kiekvieną paliečia ir dingusių mergaičių byla.
Ant detektyvinio siūlo suvertos Kamčiatkos moterų istorijos – ne tik mažos, socialinių ir etninių skirtumų draskomos bendruomenės, bet ir visos žmonijos portretas. Nors sulaukė prieštaringų rusakalbės auditorijos vertinimų, „Pranykstanti žemė“ debiutuojančiai autorei Juliai Phillips pelnė pasaulinį pripažinimą ir ne vieną apdovanojimą, knyga išversta į daugiau nei 20 kalbų, tapo tarptautiniu bestseleriu.
2021-09-29

Kebliausias gyvenimo darbas

Autorius: Pete Fromm

Tazas ir Marnė – jauni, beprotiškai įsimylėję, kupini svajonių ir planų. Santūrus stalius meistrauja baldus ir remontuoja namus, tiesa, savajam laiko beveik nelieka. Namą, kurį jie įsigijo, kone reikia perstatyti, jiems trūksta pinigų, santykiai su tėvais komplikuoti, bet tai nesvarbu – jie turi vienas kitą. O netrukus gims ir pirmas jų vaikelis, kuriam sukurs jaukius namus, išmokys plaukti ir meškerioti, visi drauge klajos po gražiausias Montanos vietas...
Tačiau viena lemtinga akimirka – ir tobula ateities vizija dūžta į šipulius. Tazas stačia galva įmetamas į naują ir nepažįstamą tėvystės pasaulį, pilną atsakomybės, nemigos naktų, netikėtų džiaugsmų ir nepakeliamo sielvarto.
Ši širdį aitrinanti istorija tam tikra prasme yra visai paprastas pasakojimas apie mirtį, gimimą, sielvartą ir ilgą, lėtą grįžimą į normalų gyvenimą... Teksto magija užburia, o puikus, lyriškas rašymo stilius ir širdį virpinantis tikslumas palieka neišdildomą įspūdį. – „Booklist“.
2021-09-29

Dingo šuo

Autorė: Kate Spicer

The Sunday Times bestseleris.
Volfis padėjo suprasti, kiek daug meilės galiu dovanoti. Šuo išmokė, koks neprilygstamas džiaugsmas mylėti ir būti mylimai be jokių išlygų. Net jei meilės objektas – tik gyvūnas. Jis mane išgelbėjo. Šuo išgelbėjo mane nuo pačios savęs.
Keitei – per keturiasdešimt, ji rašo straipsnius apie gyvenimo būdą į glamūrinius žurnalus, gyvena su jaunesniu vyru, o dažną vakarą baigia vynu ir kokaino takeliu. Nuo neaiškaus diskomforto gali pabėgti tik apsvaigusi. Ir bėga, kol vieną dieną nusprendžia... įsitaisyti šunį. Įsišuninimo procedūra nėra paprasta, bet pagaliau namuose apsigyvena apšepęs lurčeris Volfis ir chaotiškas Keitės gyvenimas įgauna aiškius kontūrus.
Tačiau vieną dieną šuo dingsta...
Jei meilė šunims yra psichikos liga ar mažų mažiausiai silpnybė, akivaizdu, kad paveikti daugybė žmonių.
Kate Spicer – žinoma britų autorė, žurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja. Jos atsiminimų knyga „Dingo šuo“ tapo The Sunday Times bestseleriu, ekranizavimo teises įsigijo Netflix.
2021-09-13

Ledo rūmas

Autorius: Tarjei Vesaas

„Keturios po blakstienomis žibančios ir spindinčios akys. Užpildančios visą veidrodžio stiklą. Klausimai, išnyrantys į paviršių ir vėl pasislepiantys. Nežinau: ugnelės ir šviesa akyse, tavo žvilgsnis į mane, mano žvilgsnis į tave, į tave vieną, į veidrodžio stiklą ir atgal, ir jokio atsakymo į klausimą, kas čia vyksta, jokio paaiškinimo.“
Mažame Norvegijos kaimelyje į paauglystę žengiančios mergaitės Sisė ir Unė užmezga ypatingą draugystę. Jos nuo pat pradžių pajunta atradusios neįprastą, joms pačioms neperprantamą tarpusavio ryšį. Tarsi būtų viena siela skirtinguose kūnuose. Tačiau vieną šaltą žiemos rytą Unė, užuot ėjusi į mokyklą, patraukia prie milžiniško užšalusio krioklio, vietinių vadinamo Ledo rūmu. Painūs ledo labirintai paklaidina Unę, o Sisė visą ilgą žiemą lieka įkalinta savo pačios minčių speige.
„Ledo rūmas“ – metaforiškas, skaidrus taupia kalba, tik Tarjei Vesaasui būdingu fragmentišku stiliumi parašytas romanas apie bundančius jausmus, vienatvę ir nepritapimą, žengimą į suaugusiųjų pasaulį, apie tamsias sielos kertes, kur tarpusavyje kovoja įvairios jėgos, jausmai ir troškimai.
„Koks šis romanas grynas. Koks subtilus. Koks galingas. Koks nepanašus į jokį kitą. Jis unikalus. Jis nepamirštamas. Jis ypatingas.“ (Doris Lessing).
„Jeigu reiktų įvardyti knygą, man keliančią klausimą, kodėl tai ne pati garsiausia knyga pasaulyje, rinkčiausi Tarjei Vesaaso „Ledo rūmą“.“ (Max Porter).
„Šis romanas – tai asketiškas poetinis grynumas, stojiška išmintis, virpantis gamtos atliepimas.“ (Times Literary Supplement).
„Pasakojimas prikaustantis, aprašymai kupini nuginkluojančio grožio, atsiverianti prasmė tokia pat didinga kaip tasai ežeras, po truputį virstantis ledu.“ (Times).
Tarjei Vesaas (Tarjė Vėsosas, 1897–1970) laikomas vienu iškiliausių XX a. norvegų rašytojų, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Bene geriausius savo romanus parašė perkopęs šešiasdešimtmetį. 1957 m. pasirodė romanas „Paukščiai“, 1963 m. – „Ledo rūmas“, laikomas vienu meistriškiausių T. Vesaaso kūrinių. 1964 m. už jį rašytojas buvo apdovanotas Šiaurės Tarybos literatūros premija ir tapo pirmuoju norvegų rašytoju, gavusiu šį svarbiausią skandinavų literatūros apdovanojimą. Iš viso T. Vesaas parašė per trisdešimt kūrinių. Jo knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, ne viena buvo ekranizuota.
2021-09-13

Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos

Autorius: Mažvydas Jastramskis

Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla diskusijų. Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro?
Politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis, remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, knygoje „Mums reikia vado?“ atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją, lygina buvusius ir esamus prezidentus bei aptaria jų reikšmę šalies politikai nuo Nepriklausomybės atgavimo iki pat šių dienų.
Mokslininkai turi eiti į žmones ir pasakoti apie mus supantį pasaulį remdamiesi ne nuojautomis, stereotipais ar gandais, o duomenimis, tyrimais ir nuolatiniu informacijos tikrinimu. Dr. Mažvydas Jastramskis šioje knygoje tą ir daro: kiekvieną savo teiginį paremia duomenimis ir argumentais, o ne rašo šakėmis ant vandens. (Paulius Ambrazevičius, bičiulis).
Mažvydas Jastramskis (g. 1985) – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos mokslų daktaras, trijų Lietuvos nacionalinių rinkiminių studijų narys. Jo komentarai reguliariai publikuojami portalo „Delfi“ skiltyje „Nuomonių ringas“, o įžvalgos asmeninėje „Facebook“ paskyroje sulaukia daugybės reakcijų ir skatina diskusijas aktualiais politiniais klausimais. „Mums reikia vado?“ – pirmoji autorinė M. Jastramskio knyga, siekianti plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos prezidento institucijos užkulisiais ir palyginti Lietuvos prezidentus, per 30 metų ėjusius šias pareigas.
2021-09-13

Migracijos

Autorė: Charlotte McConaghy

„Gyvūnai miršta. Netrukus čia liksime vieni.“
Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Viską palikusi praeityje, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją. Įkalbėjusi laivo „Saghanis“ kapitoną, Franė kartu su įgula leidžiasi gilyn į atvirus vandenis, tolyn į pietus, ieškodama ne tik įrodymų, kad poliarinės žuvėdros gali išgyventi, bet ir bandydama susitaikyti su savimi ir savo skaudžia praeitimi.
Nuo Arkties iki Airijos, nuo Australijos iki Antarktidos – tai intymi vienos moters kelionė paskui paukštį ir kartu klajonė po savo į šipulius byrantį pasaulį, kupiną meilės ir netekčių. Tai odė prieš mūsų akis nykstančiam pasauliui, žmogiškajam ryžtui ir niekad nemirštančiai vilčiai, vietoms ir žmonėms, kuriuos mylime.
„Ypatinga, grožio ir nevilties kupina knyga.“ (Emily St. John Mandel).
„Šis romanas pakeri, bet ne taip, kaip pakeri pasakos. Charlotte McConaghy įvaldė rupios magijos formą, kuri nutvilko mūsų sielas. „Migracijas“ rekomenduoju visa širdimi.“ (Geraldine Brooks).
„Migracijos“ atveria langą į niūrią ateitį, kuri nė neatrodo tokia nutolusi nuo mūsiškės dabarties. Suprasdama, kaip gamta mus gydo, C. McConaghy parodo, kodėl neatidėliodami turime imtis visų priemonių jai apsaugoti.“ (Time).
„Romane galima atpažinti sumaniai permąstyto „Mobio Diko“ atšvaitų, nuostabių mūsų planetos gamtovaizdžių ir jos nykstančių gyventojų aprašymų. Ši kelionė atmintyje išliks ilgai ir jai pasibaigus.“ (New York Times Book Review).
Charlotte McConaghy (Šarlotė Makonahy) – australų rašytoja ir scenaristė. „Migracijos“ yra devintoji jos knyga ir pirmoji, sulaukusi didžiulės tarptautinės sėkmės. Amazon.com „Migracijas“ išrinko geriausia 2020 m. grožine knyga. Šis distopinis romanas gimė iš autorės meilės gamtai ir nerimo dėl šiandieninio pasaulio patiriamos įvairių gyvybės rūšių nykimo krizės.
2021-09-13

Katarinos kodas

Autorius: Jørn Lier Horst

Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos.
Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste. Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti.
„Horstas turi ypatingą talentą išradingai ir netikėtai pažvelgti į tradicinį knygos siužetą.“
2019 m. „Petrona“ apdovanojimo komisija
Patyręs detektyvas Viljamas Vistingas skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Medžiokliniai šunys“, „Uždaryta žiemai“, „Urvinis žmogus“ ir „Aklas spėjimas“.
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas yra gavęs gausybę literatūrinių apdovanojimų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“, taip pat prestižinę premiją „The Martin Beck“, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
2021-09-13

Hamnetas

Autorė: Maggie O'Farrell

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“
Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?
Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.
„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.
„Mirguliuojantis stebuklas.“ (David Mitchell).
„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“
(Stephanie Merritt).
„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“
(Mary Beth Keane).
Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.
2021-08-31

Mano sesuo, serijinė žudikė

Autorė: Oyinkan Braithwaite

„Korede, aš jį nužudžiau.“
Visi žino, kad kraujas – tirštesnis už vandenį. Tik Koredė nebėra tikra, kiek dar ilgai pajėgs ginti seserį ir slėpti jos nusikaltimus. Ypač dabar, kai Ajula nusitaikė suvilioti ilgą laiką slapta Koredės meile buvusį gydytoją.
„Žaižaruojantis debiutas, aštrus kaip tas peilis vyrų nugarose.“ (Publishers Weekl). „Nuodėmingai gardu!“ (New York Times).
„Juodojo humoro prisotintas ištikimybės, smurto ir artimųjų santykių pjūvis.“ (Time)
Oyinkan Braithwaite (g. 1988) studijavo Kingstono universitete Anglijoje, gyvena ir kuria Lagose, Nigerijoje. Romanas „Mano sesuo, serijinė žudikė“ sulaukė išskirtinio dėmesio: 2019-aisiais nominuotas „Booker Prize“ ir „Women’s Prize for Fiction“ prizams bei pelnė „Anthony Award for Best First Novel“ apdovanojimą, 2020-aisiais tapo vienu iš „British Book Awards“ nugalėtojų ir pateko į daugybę geriausių tų metų knygų sąrašų.
2021-08-31

Oderis

Autorius: Dainius Vanagas

2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas.
Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.
„Šiurpus distopinis pasakojimas, nerimą labiausiai keliantis būtent tuo, kad aprašomi socialiniai eksperimentai toli gražu nėra neįmanomi. Haliucinuojanti, įsiurbianti istorija, verčianti susimąstyti apie mūsų prigimtį: kur yra ribos, galinčios mus sustabdyti? Ar jos išvis egzistuoja?“
Audrius Ožalas, knygų apžvalgininkas
„Paimkite Orwello „1984-ųjų“ pesimistinę neviltį, pridėkite Huxleyʼio „Puikaus naujo pasaulio“ hedonistinę neviltį, primaišykite amžiną mūsų siekį gerais norais išasfaltuoti bet kurį šunkelį į pragarą, pagardinkite jau dabar vykstančiais socialinio reitingo eksperimentais ir gausite visiškai įtikinančią ateitį – kuri, tikėkimės, neįvyks.“ (Aidas Puklevičius, rašytojas, publicistas).
Dainius Vanagas (g. 1989) baigė Kultūros istorijos ir antropologijos studijas Vilniaus universitete, vėliau įgijo semiotikos magistro laipsnį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Dalyvauja kultūriniame Lietuvos gyvenime, kuria bei publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus įvairiuose kultūros leidiniuose. Distopinis romanas „Oderis“ – pirmoji autoriaus knyga.
2021-08-31

Visas mums duotas laikas

Autorė: Abbie Greaves

Megė ir Frenkas ilgus metus buvo tobulos santuokos pavyzdys, tačiau jau pusę metų jie vienas kitam neištarė nė žodžio. Namai, kuriuos kadaise gaubė džiaugsmas ir nesibaigiantis juokas, dabar sklidini spengiančios tylos ir neišsakytų tiesų. Vieną dieną, nebepajėgdama pakelti santuoką sukausčiusio šalčio, Megė išgeria saują migdomųjų tablečių. Mėgindami išgelbėti Megės gyvybę, gydytojai sukelia dirbtinę komą. Palinkęs prie nuolat pypsinčių aparatų apsuptos bežadės žmonos, Frenkas jaučia turįs pagaliau prabilti, nes tai galinti būti paskutinė jųdviejų galimybė. Tik kasdien sėdėdamas šalia ir perpasakodamas kiekvieną nuo pirmosios jųdviejų susitikimo dienos išgyventą akimirką, kiekvieną šypsnį ir nuvogtą žvilgsnį, jis paskatins ją dar kartą pramerkti akis. Juk tai negali būti jų pabaiga?
„Nepaprastai gražu.“ (Jojo Moyes).
„Nuoširdu ir tikra.“ (Santa Montefiore).
„Kupina gyvenimo išminties, grožio ir liūdesio.“ (Josie Silver).
„Nusipelno visų pagyrų.“ (Cosmopolitan).
Abbie Greaves (Ebi Gryvs, g. 1992) Oksforde baigė literatūros studijas, dirbo leidybos srityje. Vieną dieną laikraštyje perskaitė straipsnį apie daugiau nei 20 metų nesikalbėjusią japonų sutuoktinių porą, ir taip kilo mintis parašyti debiutinį romaną „Visas mums duotas laikas“. Romanas pateko į geriausių 2020-ųjų „Stylist“, „Independent“, „Her“, „Woman & Home“ knygų sąrašus ir buvo pasirinktas „BBC Radio 2“ skaitytojų klubo knyga.