Suaugusiems - Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

Svarbiausia naujiena

BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

daugiau
2021-04-20

Tamsi vilionė

Autorė: Loreth Anne White

Jei nusprendei šauti temstant, turi būti tikras, kad šūvis bus mirtinas. Kitaip pašautą gyvūną teks vytis tamsoje. Vienam. Turi užbaigti savo darbą, kad ir kiek dienų ar naktų tai truktų, ir nesvarbu, kad esi alkanas ir pavargęs. Girdi, vaikine?
Prieš dvylika metų Sarą Beiker buvo pagrobęs Votleiko žudikas, žiauriai kankino ir prievartavo. Nors jai pavyko pabėgti, o nusikaltėlis buvo pagautas, Sara neteko visko: vyro, vaiko, ramybės ir įprasto gyvenimo. Tapusi Olivija Vest ji įsidarbina Sulūžusio Skląsčio rančoje. Čia, nuostabios gamtos apsuptyje, senojo rančos savininko ir išgelbėto šuns draugijoje, pamažu gyja jos sielos ir kūno randai. O kai susitaikyti su mirštančiu tėvu į rančą grįžta rašytojas Koulas Makdonas, po daugybės metų Olivija supranta dar galinti jausti.
Votleiko žudikas kalėjime nusižudė, bet policininkas Geidžas Bertonas neabejoja, kad tikrasis nusikaltėlis vis dar laisvėje. Geidžą graužia sielvartas dėl žuvusios žmonos ir nerimas dėl paauglės dukters, jis mirtinai serga, tad jo įtarimus kolegos laiko ligos sukeltomis klejonėmis. Tačiau Geidžas pasiryžęs paskutinį savo gyvenimo tyrimą atlikti iki galo.
Netrukus rančos apylinkėse randama nužudyta moteris – lygiai taip, kaip savo aukas pribaigdavo Votleiko žudikas. Vieną po kitos Olivija aptinka žinutes, primenančias kadaise patirtą košmarą. Ar gali būti, kad žudikas grįžo baigti to, ką pradėjo?
Žaidimas prasideda tik tada, kai abi šalys žino, kad žaidžia...
„Tiesiog būtina perskaityti. Tamsi vilionė yra aukščiausios kokybės tamsi romantiška nežinomybė. Daug patyrusi, bet sugebanti nepalūžti pagrindinė veikėja, prieštaravimų draskomas policininkas ir išties bauginantis niekšas susiduria pribloškiančioje, kvapą užimančioje atomazgoje." – Melinda Leigh, The Wall Street Journal ir Amazon geriausiai parduodamų knygų autorė.
2021-04-20

Laisvas kambarys

Autorė: Dreda Say Mitchell

NAMAI TEN, KUR KOŠMARAI.
Išnuomojamas puikus dvivietis kambarys vienam asmeniui dideliame name Šiaurės Londone. Erdvus, jaukus, šviesus ir ryškus. Tobula šiuolaikinio ir istorinio Londono dermė.
Liza negali patikėti savo sėkme – vos įžengusi pro įspūdingo Viktorijos laikų pastato duris, pasijunta lyg čia jau buvusi. Jai labai reikia šio kambario, nors šeimininkų pora pasirodo kiek keista: auskaruotas tatuiruotas trečią dešimtį įpusėjęs Džekas ir elegantiška gerokai vyresnė, bet vis dar stulbinamai graži Marta. Tiesa, savų demonų turi ir Liza. Nešneki, vengia net savo tėvų draugijos, visada vilki drabužius ilgomis rankovėmis ir su siaubu laukia kiekvienos nakties...
Kambarys Lizą sutinka nesvetingai. Dar daugiau nerimo sukelia spintelėje aptiktas savižudžio laiškas. Name šeimininkaujanti porelė atkakliai tvirtina, kad joks žmogus anksčiau čia negyveno, bet Lizą apninka abejonės. Ji pasišauna atskleisti prieš tai kambaryje gyvenusio vyro paslaptis, tačiau kaip tik tuomet pasipila gąsdinantys įvykiai. Kažkas nenori, kad Liza išsiaiškintų tiesą.
Keturioms kambario sienoms kuždant vis daugiau paslapčių, mergina leidžiasi į pragaištingą veidrodžių karalystę, kur mėgindama rasti kelią į tiesą vargiai besuvokia, kas tikra, o kas ne.
Ar šis kambarys jau pareikalavo vienos aukos?
Ar jam reikalinga ir antra?
„Tai bus šiurpiausias, baugiausias ir geriausias šiais metais jūsų perskaitytas psichologinis trileris." – Lee Child.
2021-04-19

111 DUK apie treniruotes

Autorius: Andrius Pauliukevičius

ANDRIUS PAULIUKEVIČIUS – Europos kultūrizmo čempionas, sportininkas, treneris, populiarių knygų apie treniruotes, mitybą, motyvaciją autorius. Šeštoje savo knygoje jis aiškina, kaip pasiruošti treniruotėms, ar būtina pasitikrinti sveikatą ir ar būtinai reikia samdyti trenerį, kaip sportuoti efektyviai, kokie pratimai naudingiausi skirtingoms kūno dalims, ką valgyti ir kaip ilsėtis. Paprastai, aiškiai ir žaismingai Andrius Pauliukevičius dalijasi informacija, kurią pats patikrino ir išbandė treniruočių salėse.
111 klausimų ir tiek pat atsakymų apie treniruotes, mitybą, svorio kontrolę ir motyvaciją.
• Ar galiu visavertiškai treniruotis namie?
• Kaip pasirinkti trenerį? Ar tikrai negaliu be jo apsieiti?
• Kaip riebalus paversti raumenimis?
• Kada daryti tempimo pratimus?
• Ar mirties trauka ir pritūpimai platina taliją?
• Kuris kardiotreniruoklis yra veiksmingiausias?
• Man sunku prisiversti eiti į treniruotę. Ką daryti?
• Kiek kartų per dieną ir ką sportuojantis žmogus turi valgyti?
• Ar galiu treniruotis, jei mano stuburas iškrypęs?
Kaip sunkumų kilnojimas veikia moters figūrą?
2021-04-19

Paskui, kai užgeso Koliziejus

Autorius: Paulius Jurkevičius

Aš manau, kad mums visiems svarbu nepamiršti, kokie buvome prieš pandemiją. Kokie dėl jos tapome. Ir koks nuostabus bus mūsų pasaulis, kai išauš diena ir ekranuose nušvis skaičius: 0 užsikrėtimų.
(Paulius Jurkevičius).
2020 metų kovo 10-osios vakarą Romos amžinumo simbolis Koliziejus sutvisko Lietuvos vėliavos spalvomis. O paskui užgeso, ir Italija nuniro į pandemijos epicentro gelmes.
Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos" maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis.
Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą.
Paulius Jurkevičius – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas. Dėstė italų kalbą VDU, dirbo dienraščio „Lietuvos rytas" korespondentu Romoje ir Vatikane, bendradarbiavo su portalu „15min", savaitraščiu „Veidas", Žinių radiju, žurnalu „Verslo klasė". Šiuo metu – naujienų portalo „Delfi" apžvalgininkas. Išleido knygas „Staltiesės ritmu" (2010), „Italija" (bendraautoris, 2012), „Sava Roma" (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą" (2015), „Dėl skonio ginčijamasi" (2017), „Romanas su Italija" (bendraautoris, 2018), „AmorRoma" (bendraautoris, 2019).
2021-04-19

Bevardės mergaitės

Autorė: Serena Burdick

Aš gulėjau prispaudusi skruostą prie grindų, cementas vėsino bejėgišką įtūžį. Prieš tai klykiau. Kandžiojausi ir draskiausi. O dabar mokėjau už tai, bet nesvarbu. Ir vėl būčiau dariusi tą patį.
Netoli prabangaus Luelos ir Efės Tildon tėvų namo Invudo kalvos papėdėje dunkso pataisos namai nepaklusnioms mergaitėms. Sesės auga jų šešėlyje suprasdamos, kad netgi tokių pasiturinčios šeimos panelių, kaip jiedvi, laisvė turi ribas. Tačiau, atsitiktinai išaiškėjus skandalingai tėvo paslapčiai, aikštinga vyresnėlė Luela ryžtasi pasielgti taip, kaip nori.
Maištas nepraeina be pasekmių, ir vieną rytą Luela mįslingai dingsta. Efei kyla įtarimas, kad tėvas įvykdė grasinimą išsiųsti Luelą į pataisos namus, ir ji sukuria planą: ten pakliūti ir išgelbėti sesę. Kai supranta klydusi, niekas nepatiki jos istorija ir ištrūkti iš baisiosios prieglaudos atrodo nebeįmanoma. Tačiau čia sutikta Meiblė įtraukia Efę į savo planą. Kad išgyventų, joms telieka pasikliauti vienai kita ir pamažu gimstančia draugyste.
„Bevardės mergaitės" nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą „beturtėms puolusioms merginoms ir moterims". Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, o nubaustąsias už seksualinio pobūdžio prasižengimus sėkmingai sugrąžinančios į doros kelią. Tačiau iš tiesų šių įstaigų globotinės būdavo įkalinamos, skriaudžiamos ir išnaudojamos, vergiškas jų darbas skalbyklose nešė bažnyčiai milžinišką pelną.
2021-04-19

Draugas

Autorė: Sigrid Nunez

Pasakyti, kaip jaučiuosi, galiu nesunkiai. Labai paprasta. Aš ilgiuosi tavęs. Ilgiuosi tavęs kiekvieną mielą dieną. Aš labai tavęs ilgiuosi.
Rašytoja staiga netenka geriausio draugo, mentoriaus, vyro, kurį, ko gero, mylėjo. Po jo mirties gauna ir visiškai nepageidaujamą palikimą – šunį. Mažą moters butą užpildo dvigubas sielvartas – gedi ne tik ji, bet ir didžiulis vokiečių dogas. Apmąstydama savo būtį, santykį su išėjusiu draugu, rašytoja tuo pat metu bando perprasti gyvūno mintis ir širdį. Išorinis pasaulis vis labiau atsitraukia, atlaisvindamas vietos naujai draugystei.
Kas esam mes, Apolonas ir aš, jei ne dvi vienatvės, kurios viena kitą saugo ir sveikina, nesibraudamos viena į kitos valdas?
Kaip laiškas mirusiam draugui parašytas romanas kupinas literatūrinių aliuzijų ir stebėjimų, kokie rašytojui ateina į galvą renkant medžiagą knygai ar mokant studentus. Tai nuostabi draugystės, meilės, mirties, vienatvės, šuns prieraišumo ir senstančios Niujorko rašytojos gyvenimo meditacija.
ATSILIEPIMAI
„Knyga, kurią būtina perskaityti."
(Bill Gates).
„Tai lėta, skaudi sielvarto meditacija, apipinta literatūriniais mitais ir citatomis... Šis kūrinys patiks net ir nemėgstantiems literatūros, jį įvertins kūrybinio rašymo studentai ir šunų mylėtojai."
(Library Journal).
„Tai išskirtinis romanas: griežtas ir ryškus, itin elegantiškas – keičiantis įprastą siužeto sampratą taip, kad kūrinys tampa vargiai panašus į literatūrinę išmonę. Tai vienetinė knyga, kurioje perteiktas grožis ir skausmas gniaužia kvapą."
(Kirkus Reviews).
2021-04-19

Sėkmės ežeras

Autorius: Gary Shteyngart

Baris Koenas, žmogus, valdantis 2,4 milijardo dolerių aktyvų, įsvirduliavo į Uostų administracijos autobusų stotį. Regimai girtas ir kruvinas. Matėsi nesena įpjova virš kairio antakio, kur jam odą prarėžė auklės nagas, o žmona paliko ašaros formos įdrėskimą po akimi. Buvo 3.20 nakties.
Taip prasideda spontaniška apribotos rizikos fondo vadovo Bario Koeno kelionė per Ameriką „Greyhound" autobusu. Obligacijų ir biržų komisija atlieka jo veiklos tyrimą, svajonė apie tris sveikutėlius prie trijų viena šalia kitos įrengtų kriauklių besitaškančius vaikus žlugusi, o žmona nebedaro to, ką finansininkų žmonos moka geriausiai. Apgirtęs nuo dvidešimt tris tūkstančius dolerių kainuojančio viskio, Baris susikrauna į lagaminą vertingiausius laikrodžius iš prabangios savo kolekcijos ir leidžiasi ieškoti studijų laikų mylimosios.
Syma Koen, protingiausia ir gražiausia Bario kada nors sutikta moteris, bando perkurti gyvenimą pagal autizmo spektro sutrikimą turinčio sūnaus Šivos poreikius. „Tai mus labiau suartins", – tarė ji Bariui, kai jie sužinojo diagnozę. Tačiau internetas teigė priešingai: jųdviejų santykiai suirs, kaip ir daugumos porų tokiomis aplinkybėmis.
SĖKMĖS EŽERAS – kandus, talentingo satyriko parašytas romanas apie šių dienų Ameriką. Daugybės literatūrinių premijų laureatas Gary Shteyngartas skvarbiai gvildena 0,1 procento turtingiausiųjų būvį, jautriai pasakoja apie šeimos gyvenimo ilgesį ir kuria odę tam, kas iš tikrųjų daro Ameriką didžią.
2021-04-19

Ką žino vėjas

Autorė: Amy Harmon

Vėjas ir vanduo žino visas Žemės paslaptis. Jie matė ir girdėjo viską, ką kas nors kada nors yra pasakęs ar padaręs. Jei klausysi, jie tau papasakos visas istorijas ir sudainuos visas dainas. Išgirsi apie kiekvieną bet kada gyvenusį žmogų, apie begalės žmonių gyvenimus.
Rašytoja Enė Galaher užaugo Amerikoje klausydamasi užburiančių senelio pasakojimų apie Airiją. Tačiau pati šią šalį pamato tik po senelio mirties, kai atvyksta įvykdyti paskutinės velionio valios – išbarstyti jo pelenų Gilo ežere.
Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį.
Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Šio namuose ji sutinka berniuką, kuris pasirodo keistai pažįstamas. Negana to, berniukas įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją.
Rūpestingas daktaras Tomas Smitas netrukus palenkia jaunos moters širdį. Kai jis įsitraukia į kovą dėl Airijos nepriklausomybės, Enė taip pat nelieka nuošalėje. Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje.
O gal pasirinkti privalo nebūtinai ji?
2021-04-19

Dingusios šalys (1840-1970)

Autorius: Bjørn Berge

Kitokia pasaulio istorija, kurią mums byloja iš žemėlapių ištrintų šalių pašto ženklai, liudininkų pasakojimai ir istorinės interpretacijos.
Žinomo norvegų architekto ir tyrėjo Bjørno Bergės knyga pasakoja apie penkiasdešimt 1840–1970 metais egzistavusių valstybių. Bojaka, Ikikė, Korjentesas, Pietų Kasajus, Helgolandas, Triestas, Labuanas, Tanžeras... Kai kurių pavadinimai galbūt sužadins tam tikrų asociacijų, o kiti ką nors tesakys retam iš mūsų. Šios pražuvusios šalys gali papasakoti neįtikėtinų istorijų – ar tai būtų trumpaamžė Rytų Karelija, nugyvenusi vos keletą žiemos savaičių per 1922-ųjų karą, ar sunkiau palaužiama Oranžijos Laisvoji Respublika, būrų valdoma valstybė, XIX amžiaus pabaigoje atšventusi nepriklausomybės penkiasdešimtmetį.
Aprašomų šalių įvairovė atspindi skirtingus XIX ir XX amžių pasaulinės istorijos aspektus su jų ideologijomis, imperializmu, kovomis dėl išteklių, imigracijos bangomis ir karais – tiek visa apimančiais, tiek visai nereikšmingais. Vienų jų būta nepriklausomų valstybių, kitos tarnavo tik kaip kariniai placdarmai, žaliavų gavybos bazės ar tiesiog atliko kokį nors vaidmenį galingųjų valstybių žaidimuose.
Bjørnas Bergė, aistringas kolekcionierius ir nuostabus pasakotojas, kaip įrodymą, kad šios šalys iš tiesų egzistavo, pasitelkia jų pašto ženklus. „Vis dėlto jie ir neabejotinai meluoja. Savo pašto ženklais šalys nepaliaujamai mėgins pateikti save tokias, kokios pačios norėtų būti matomos – teisingesnės, liberalesnės, gailestingesnės, labiau bauginančios ar politiškai pajėgesnės, nei yra iš tikrųjų", – sako autorius ir pasitelkia liudininkų pasakojimus bei istorikų įžvalgas. Prie kiekvienos šalies pateikiamas žemėlapis, pašto ženklas ir papildomos literatūros sąrašas, vietomis taip pat nurodomi rekomenduotini receptai, filmai, muzikos kūriniai.
„Dingusios šalys" netruko užkariauti tautiečių simpatijų, Norvegijoje parduota per 17 000 knygos egzempliorių. Leidybos teises įsigijo daugiau nei 20 šalių – nuo Brazilijos iki Prancūzijos ir Pietų Korėjos.
2021-04-19

Franės Langton išpažintis

Autorė: Sara Collins

Bet kuri kalėjimo žiurkė jums pasakytų, kad kiekviename nusikaltime yra bent dvi istorijos, ir teismas Senajame Beilyje – tai nusikaltimo, o ne nusikaltėlio istorija.
Pastarąją papasakoti galiu tik aš.
1826-ieji, Londonas įsiaudrinęs. Prie Senojo Beilio teismo renkasi minios pažiūrėti į Franę Langton, buvusią pono ir ponios Benhamų tarnaitę, kaltinamą jų nužudymu. Liudytojai negailestingi – ragana, paleistuvė, suvedžiotoja, žudikė. Mulatė Žudikė.
Tai gali būti tiesa. Bet – tai nėra visa tiesa.
Pirmą kartą gyvenime Franė privalo papasakoti savo istoriją. Apie tai, kaip Jamaikos plantacijoje maža juodžių mergaitė išmoko skaityti, o paauglė tapo šiurpių šeimininko eksperimentų pagalbininke. Apie įvykius, atvedusius ją į Londoną, į Benhamų namus, ir vėliau iš tų namų išvijusius.
Franė Langton gali papasakoti viską, tačiau neįstengia nieko prisiminti apie tą lemtingą naktį. Ar ji galėjo nužudyti žmogų, kurį vienintelį kada nors mylėjo?
Per opijaus rūke skendinčius damų kambarius ir vidurnakčio tamsoje pasislėpusius skersgatvius Costa pirmojo romano premija apdovanota „Franės Langton išpažintis" veda skaitytoją į paslaptingą karaliaus Jurgio laikų Londoną.
Jamaikiečių kilmės Sara Collins užaugo Didžiojo Kaimano saloje. Studijavo Londono ekonomikos mokykloje (London School of Economics), septyniolika metų dirbo teisininke, tada įstojo į kūrybinio rašymo magistrantūrą Kembridžo universitete. 2015 metais, dar būdama studentė, apdovanota Michaelo Holroydo premija už kūrybinį rašymą.
„Franės Langton išpažintis" – pirmoji Saros Collins knyga, ji nominuota Lucy Cavendish premijai ir įvertinta Costa pirmojo romano kategorijoje. Knygos vertimo teisės parduotos jau 14 šalių, o The Sunday Times pavadino Sarą kylančia žvaigžde.
2021-04-19

Neortodoksiška

Autorė: Deborah Feldman

Man taip pakyrėjo drovėtis tikrosios savęs. Pavargau tiek metų dėtis šventuole ir priekaištauti sau dėl tikėjimo stokos. Trokštu laisvės – ne vien fizinės, visokios. Trokštu pripažinti, kas iš tiesų esu, parodyti pasauliui tikrąjį veidą.
Satmaro chasidų moteris net karščiausią dieną mūvi storas kojines, o plaukus slepia po peruku. Ji negali skaityti romanų ir pasilikti kambaryje viena su svetimu vyru. Svarbiausia chasidų moters pareiga – kiekvieną penktadienį atsiduoti sutuoktiniui ir gausinti bendruomenės gretas. Išsilavinimas, profesija ir karjera chasidų moteriai draudžiama. Net XXI amžiaus Niujorke.
Deborah Feldman gimė uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje Brukline. Iš prigimties smalsiai mergaitei sunkiai sekėsi suprasti ir paklusti griežtoms taisyklėms, reguliuojančioms net ką galvoti ir su kuo kalbėtis. Septyniolikos ištekinta už vos pusvalandį pažįstamo vyro, metus neįstengė turėti lytinių santykių ir jautė baisią gėdą. Tuo pat metu troško skaityti, mokytis ir pažinti tikrąjį gyvenimą už izoliuoto rajono ribų. Devyniolikos pagimdžiusi sūnų, jauna mama suprato, kad ant kortos pastatyta ne vien jos pačios ateitis.
Skausmingai atvirame Deborah Feldman pasakojime atgyja ne tik asmeninė patirtis, bet ir chasidų tradicijos, ritualai, pasaulėžiūra. Knyga tapo The New York Times bestseleriu, pagal ją sukurtas populiarus Netflix serialas „Unorthodox".
2021-04-19

Sustingę gyvenimai

Autorė: Maria Hummel

Kimė Lord – avangardo menininkė, feminizmo ikona ir Los Andželo meno pasaulio provokatorė. Parodoje „Sustingę gyvenimai" eksponuojamuose kūriniuose ji įsikūnija į plačiai nuskambėjusių žmogžudysčių aukas. Šie darbai kausto dėmesį, sukrečia ir meta kaltinimus meno pasauliui, pernelyg atlaidžiai vertinančiam smurtą prieš moteris.
Parodos atidarymo vakarą į Roko muziejų plūsta turtingiausi meno gerbėjai, tačiau Kimė Lord jos garbei skirtose iškilmėse taip ir nepasirodo. Įtarimai krinta naujajam menininkės vaikinui ir galerijos savininkui Gregui Šo. Jis – ir buvęs muziejuje dirbančios redaktorės Megės Richter mylimasis. Mergina nusprendžia išsiaiškinti tiesą.
2021-04-19

Man 50. Ir aš dar gyva

Autorė: Virginija Rimkuvienė

Taigi – man 50, ir aš dar gyva. Ištarti šią frazę galima įvairiai. Galima jos gale dėti šauktuką. „Ką, nesitikėjot?! Manėt, pakratysiu kojas? O aš dar ir kokia gyva, jei norite žinoti!" Galima dėti klaustuką. „Suprantu, kad sunku tuo patikėti, net ir pačiai kažkaip nepatogu... Negi tikrai aš dar gyva?" Prisipažinsiu, pradėdama rašyti knygą būčiau dėjusi šauktuką. Buvau kupina noro įrodyti, kad gyvenimas po 50-ies ne tik nesibaigia, bet dar ir prasideda, ir kad dažna 50-metė yra netgi gyvesnė už kai kurias jaunikles. Įpusėjusi rašyti ir pririnkusi informacijos apie šansus susirasti kitą darbą ar naują vyrą, kūno ir veido pokyčius, ištuštėjusį lizdą ir tuštoką piniginę, pavojingai priartėjau prie klaustuko stadijos. Tačiau baigdama knygą jau buvau tiek sykių pakartojusi tą siaubą keliantį skaičių 50, kad ir pati galiausiai su juo susitaikiau, ir jis man nebekėlė nei nepamatuoto optimizmo, nei juodo pesimizmo. Tad liko tiesiog ramiai konstatuoti „Aš dar gyva".
Virginija Rimkuvienė
Peržengusios 50 metų ribą, esame priverstos spręsti išties globalias dilemas. Senti oriai ar naudotis naujausiais grožio pasiekimais? Nerti į naują veiklą ar kantriai laukti pensijos pabodusiame darbe? Toliau nuobodžiauti su savo sutuoktiniu ar pasinaudoti paskutiniu šansu susirasti ką nors geresnio? Nešioti trumpus sijonus ar atiduoti juos dukroms? Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieško knygos „Man 50. Ir aš dar gyva" herojės – keturios ties šia amžiaus riba balansuojančios draugės: žurnalistė Kristina, verslininkė Silva, turtingo vyro žmona Klaudija ir bibliotekininkė Laima. Deja, nėra beveik nė vienos temos, dėl kurios jų nuomonės sutaptų. Drąsiai ir atvirai jos pasakoja savo patirtis, traukia viena kitą per dantį, o atsidūrusios aklavietėje pasitelkia į pagalbą įvairių sričių specialistus: gydytojus, psichologus, sporto trenerius ir stilistus.
Tad sveikos įžengusios pro pusamžio krizės vartus! Jei nestokojate humoro jausmo ir mylite tiesą, nustebsite pamačiusios, kad ši kelionė gali būti kupina ne tik naujų iššūkių, bet ir smagių atradimų.
2021-04-16

Kažkas prarasto, arba Penktoji aveniu

Autorė: Donata Kontenienė

„Ar kada nors susimąstėte, kaip lengva įsimylėti? Kaip lengva apsvaigti nuo salsvo tarsi vynas jausmo. Kaip lengva skrajoti padebesiais. Taip, įsimylėti lengva, bet ar kada pagalvojote, kaip sunku mylėti? Kaip nelengva išsaugoti ir branginti jausmą, kurį gauname be jokios instrukcijos".
Donata Kontenienė
Žvarbią žiemos dieną už kampo dingęs geltonas taksi išsivežė ne tik raudonplaukę Jumą. Išsivežė ir išlepusio milijonieriaus Danielio Silverio širdį. Širdį, kuri, atrodė, niekada nesugebės mylėti.
Užkariauti žavią padavėją Danieliui Silveriui atrodė nuotykis. Kažkas naujo nuobodžioje turtuolio rutinoje. Neleido sau nė pagalvoti, kad paprasta mergina iš Arizonos pažadins jame tai, ko nė neįtarė turįs. Tik kai jau atrodė, jog laimė ranka pasiekiama, Juma sužinojo tiesą. Ir toji tiesa išginė ją iš Niujorko – kuo toliau nuo Danielio Silverio ir jo paslapčių.
Dvi kraujuojančias širdis skiria tūkstančiai mylių, klastingus planus rezga palikta sužadėtinė, o nuo dar didesnio skausmo bando apsaugoti šeima. Tačiau Danielis Silveris neleidžia sau pasiduoti be kovos. Jis turi susigrąžinti Jumos pasitikėjimą ir meilę. Jis privalo sugrąžinti ją į Niujorką ir į savo gyvenimą...
2021-04-16

Mirusiųjų ežeras

Autorė: Rachel Caine

„Mirusiųjų ežeras" – „Goodreads Choice" apdovanojimui nominuota pirmoji bestselerių autorės Rachel Caine knyga iš Stillhouse Lake trilerių serijos.
Džina niekad neklausinėjo apie garažą.
Šioji mintis daugybę metų neleido jai užmigti naktimis, pulsavimu svilindama vidinį akių vokų paviršių. Man derėjo paklausti. Derėjo suprasti, kas vyksta. Bet niekada neklausė, nenutuokė, kas dedasi, ir galop būtent tai ją sunaikino.
Džina Rojal yra laimingai ištekėjusi ir turi du nuostabius vaikus. Jos gyvenimas normalus ir patogus, nors, be abejo, neidealus. Juk tobulų santuokų nebūna, ar ne?
Kad Džinos santuoka toli gražu ne tobula, paaiškėja, kai įkaušęs vairuotojas nesuvaldo visureigio ir šis trenkdamasis į Rojalių namą išgriauna garažo sieną. Taip atsitiktinai aptinkamas jos vyro aukos lavonas. Vyro, kuris yra serijinis žudikas.
Praeina ketveri metai. Melvinas Rojalis uždarytas į kalėjimą, jo žmonai kaltinimai dėl bendrininkavimo atmesti, tačiau daugybė žmonių tiki jos kaltumu. Interneto trolių armija negailestingai puldinėja Džiną ir vaikus. Jie priversti bėgti, nuolatos keisti tapatybes ir gyvenamąją vietą.
Senosios Džinos nebėra – dabar ji Gvena Proktor, stipri, budri, savo vaikus lyg liūtė ginanti kovotoja. Namas prie Daryklos ežero, atrodo, gali tapti patikimu prieglobsčiu, bet vieną dieną vandenyje aptinkamas jaunos merginos kūnas. Ji nužudyta taip, kaip savo aukas žudydavo Melvinas Rojalis...