Tu pagrok... Veržlios dainos aš laukiu.
Tik neleisk, neleisk gaidoms nutilti.
Lai padange debesiu jos plaukia,
Lai strėlėm įsiveržia į širdį...
Violeta Palčinskaitė

Spalio 17-ąją Tryškių bibliotekoje poezijos bei muzikos mylėtojai turėjo progą išgirsti, kaip skamba eilės drauge su romansu, ir įsitikinti, kad muzika ir poezija yra neatsiejamos. Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja Violeta Palčinskaitė šį rudenį švenčia savo 75-ąjį gimtadienį. Didžiąją savo kūrybos dalį poetė skiria mažajam skaitytojui, bet suaugusiems skirtose eilėse: „Kelionė“, „Akmenys žydi“, „Pianinas“, „Nekaltinu“ „Tau“, ir daugelyje kitų, aptinkamas romantinis pakilumas, dainiška lyrinė intonacija, meilės išgyvenimų motyvai, minoriškai kalbama laiko praeinamumo, amžinybės ir laikinumo temomis, iškeliama dvasinė patirtis.

Tryškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Pas moni“ (vadovė B. Laurinavičienė) atliekamuose romansuose – „Svajonės“, „Balta mėnulio šypsena“, „Lėmė likimas“ ir kituose kartojosi tos pačios temos – subtilaus liūdesio ir romantinio ilgesio nuotaikos. Romansus ir V. Palčinskaitės eilėraščius (juos skaitė patys atlikėjai) siejo tikras jausmas, nuoširdumas, liūdnos ir linksmos gyvenimo patirtys, nuotaikų kaita.
Romansas – tylus, nerėkiantis, nuoširdus žanras, jam reikalingas įsiklausymas, kaip ir poezijai, kad ji rastų atgarsį žmogaus širdyje, nes tai – jausmų pasaulio veidrodis.

Tryškių filialo vyr. bibliotekininkė Janina Norvaišienė