Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Senieji Lietuvos mokyklos vadovėliai – nuo pradžiamokslio iki vyresniųjų skyrių mokymo

Senieji Lietuvos mokyklos vadovėliai – nuo pradžiamokslio iki vyresniųjų skyrių mokymo

Stebėtina, kaip iki šiol taip gražiai išsilaikę XX amžiaus pradžios Lietuvių mokyklų vadovėliai – ir informacija, ir istorija, ir šaltinis, vedantis į rašyto žodžio pokyčius. Miesto bibliotekoje organizuota paroda „Senųjų Lietuvos mokyklų vadovėlių išmintis“ – tai knygos iš asmeninės vyr. bibliotekininko Gedimino Petrulio kolekcijos. Iš viso eksponuojami 25 vadovėliai. Pačios seniausios parodoje pateikimos knygos, išleistos 1921 metais: J. Murkos „Lietuvių kalbos vadovėlis“ ir „Vaikų darbymečiui“, 1922 metais  bei „Geografijos pradžia“, taip pat 1922 m. Beveik visi vadovėliai yra spausdinti Kaune, dalis – Vilniuje, ir vienas kitas – Tilžės, Šaulių, Marijampolės spaustuvėse.

Galima pavartyti ir natūraliai susipažinti su lietuvišku vadovėliu, iš kurio mokytasi. Galbūt iš tokio, ar panašaus mokėsi mūsų močiutė ar senelis, tetos ar dėdės – unikali galimybė palyginti, kas buvo ir kaip mes dabar gyvename, kuo naudojamės pamokose ar namų darbus atlikdami. Taigi, šioje literatūros apžvalgoje – vienas kitas vadovėlis, kuriame savita informacija, tinkanti ir XXI amžiaus akiai. Smagu skelbti parodoje esančią medžiagą, išdėstytą pagal dalykus. Literatūra ir kalba: J. Murkos, 1921 m., „Vaikų darbymečiui“, skirtas skaitymui po elementoriaus – „vyriausias“parodos eksponatas. Jame esama „Žmonių dainų“, pasakojimų, Pr. Mašioto ir kt. autorių kūrinėlių. J. Murkos taip 1921 m. yra išleistas ir „Lietuvių kalbos vadovėlis“ – tai kalbos, pasikalbėjimų, pasakojimų ir kūrybinių užduočių – tekstų visuma, jau išvedus, kaip sako autorius, taisyklę. Beje, įdomus faktas – prielapyje įspaudas:„Telšių mokytojų seminarija. Leonas Lukošius, 1922/23 m.“ Tai savotiško ekslibriso pavyzdys, kur nurodyta pavardė ir data. Yra vadovėlių, skirtų literatūros mokymui 1935, 1939, 1942 metų. Geografija – daugiausia surinkta vadovėlių. Kaip sako pats kolekcininkas, vyr. bibliotekininkas Gediminas Petrulis, ši sritis yra jo mėgstamiausia. Parodoje eksponuojama nuo 1922 m. – iki 1942 m. knygos. Yra „Geografijos pradžia“ – vadovėlis, jau penktasis, B. Masiulio pataisytasis leidimas, 1922 m., išleistas Tilžėje Otto v. Mauderodės spaustuvėje. Taip pat yra 1925, 1927, 1939 metų vadovėlių. Vien A. Klimo ir S. Tarvydo – po tris: apie Lietuvos ir Europos geografiją, skirtingas šio mokslo šakas bei Užeuropių georafiją, kaip sako minėto vadovėlio autorius Adolfas Klimas. Tai Kaune – Marijampolėje leistos knygos. Labai įdomi yra S. Tarvydo „Geografija“, 1928 metų – tai pradžios mokslas apie žemėvaizdį. Būtent nuo konkrečios gyvenamosios vietos, pasak autorių, ir turėtų mokinys pradėti mokytis geografijos – „žemėvaizdžio ir eiti prie gretimųjų žemėvaizdžių apžvalgos“. Pavyzdžiui, jo pastebėta, kad „Geriau norėdami Lietuvą pažinti, nusižiūrėję į paviršių ir kitus ypatumus, suskaidysim ją į šias sritis: Žemaičius, Vidurio lygumą, Sūduvą ir Aukštaičius. Žemaičiai prieina prie jūros, todėl pirmiausia susipažinkim su ja, paskui tik kalbėsim apie Žemaičius, kuriuos suskirstysim į šiuos žemėvaizdžius: Kuršių Nėriją, Pajūrio kraštą, arba Vakarų Žemaičius, Pietų Žemaičius, Žemaičių aukštę ir Šiaurės Žemaičius. Tik susipažinę su savo karštu, galėsim mokytis kitų žemės kraštų ir lyginti juos su savuoju“. S. Tarvydo „Antropogeografija“ – (apie žmogaus žemės geografiją, arba vietą, kur gyvena žmogus) vadovėlis, skirtas VI – ai klasei, K.,1937 m. Taip pat prielapyje yra ekslibrisas: „Gediminas Senkus. 1942 IX. 26.“ Istorija – nuo 1922, 1926 metų istorijos vadovėlio, iki – V. Daugirdaitės Sruogienės, 1939 metų „Lietuvos istorijos“. Įdomus vadovėlis, išleistas 1923 m. Šiauliuose „Mūsų istorijos pradžiamokslis“. Dailiai parinkti tekstai iš S. Daukanto „Girios“ pasakojimų, Pr. Mašioto skaitinių, M. Biržiškos „Šeimos“ istorijų, o visa kita – istoriniai duomenys apie amžius, tautas, Lietuvos kraštą, Žemaičių krikštą, karą, kuris „1914 metais rugpjūčio mėn. 1 dieną prasidėjęs didysis karas baisiai nuvargino, išplėšė ir nudegino Lietuvą.“ Dr. Jono Totoraičio „Vidurinių amžių istorija“ – apie senuosius Europos gyventojus – iki XV amžiaus, 1926 m., Marijampolės, „Šešupės knygyno“. Yra prielapyje ekslibrisas - įspaudas „Telšių mokytojų seminarija“. Tikyba – tai vadovėliai, parašyti kunigų, skirti tikybos pamokoms, pavyzdžiui, Čibiro K., 1944 m., K. Paltaroko, 1938 m., Žitkaus K., 1938 m. Zoologija – medžiaga apie zoologijos mokslo pamatus, apie gyvosios gamtos esmę. Taigi – Miesto bibliotekos „Senųjų Lietuvos mokyklų vadovėliai“ – paroda, kurios knygos - eksponatai, „gyvai liečiami“ ir skaitomi. Svarbiausia, susidomėti ir rasti sau tinkamą spaudinį, mėgautis tuo senojo vadovėlio reginiu.                       

                                                           Miesto bibliotekos informacija, 2020, rugsėjis.

1. J. Ambrazevičius, J. Grinius. Visuotinė literatūra. I d.– K. 1942 ir kitas, atskiras vadovėlis II d., 1942 m. Pirmoje knygoje skelbiama informacija nuo Antikinės literatūros pradžios – iki Renesanso dramų, o II d. baigiama – Natūralizmo srove.

2. Bendorius. Europos geografija.  – K., Vadovėlis vidurinių mokyklų II – ajai klasei, 1942. Tai bendroji Europos apžvalga ir atskirų šalių geografinio savitumo išskyrimas.

3. Kun. K.Čibiras. Liturgija. – K., 1944.

4. V. Daugirdaitė Sruogienė. Lietuvos istorijos. Vaizdai ir raštai/.  – K., 1939. Kalbama apie Lietuvos senovę, jos girias, piliakalnius, žmonių tikėjimą ir padavimus, apie Valstybės kūrimosi laikus.

5. J. Elisonas. Zoologija. – K., 1940. Prakalboje nurodyta: Autorius. Panevėžys, 1940 m., trečioji vadovėlio laida. Įdomi vadovėlio įžanga – patarimas: „pasimokykime zoologijos taip, kad ir patys iš to turėtume naudos, ir kad kiti iš šios srities mūsų pasiekimais džiaugtųsi. Zoologijos mokslo žinios praturtina žmonių bendrą išsilavinimą, – padeda jiems blaiviau spręsti įvairius kitus gyvenimo ir mokslo klausimus“. Taigi vadovėlyje esama žinių nuo bendrųjų zoologijos mokslo pamatų – iki supratimo apie visą gyvąją gamtą – arba „gyvulių mokslą, nes zoologija yra mokslas apie gyvulius“.
6. Geografijos pradžia.  – K., 1922 – tai penktasis, B. Masiulio pataisytas leidinys apie Pasaulio šalis, apie magnetą, kompasą, jūras, vandenis, Žemės paviršių, sausumą, žmogų ir jo gyvenimą.

7. I. Glivenko. Visuotinės lietuvių literatūros istorija. Vadovėlis vidurinei mokyklai. Vertė Ed. Viskantas. – K., 1926. Turinio apimtis – nuo Antikos iki pat XIX amžiaus.

8. A. Klimas. 1. Lietuvos geografija. – Kaunas – Marijampolė, 1927.

2. Europos geografija. – Kaunas, 1925. Autoriaus Prakalba parašyta 1922 metais. Adolfas Klimas pastebi, kad 1918 metais jis buvo išvertęs „Europos geografijos“ vadovėlį į lietuvių kalbą iš užsienio autoriaus A. Kruberio ir kt. knygos.

3. Užeuropių geografija. II – asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas – Marijampolė, 1935 m. „Dirvos“ b – vės leidinys. Aprašyti atskiri kraštai: nuo Afrikos iki Antarkties, pietų ašigalio žemyno, kurį „pirmasis pasiekė norvegų keliauninkas Amundsenas“.

Visi šie trys, minėti A. Klimo geografijos vadovėliai, dabar yra įrišti vienoje knygoje.     

9. J. Malinauskas ir J. Talmantas. Lietuvių kalbos gramatika. – K., 1942, skirta trečiajam pradžios mokyklos skyriui.

10. J. Malinauskas ir J. Talmantas. Mūsų gintarai. Lietuvių kalbos skaitymai. V – am pradžios skyriui. – K., 1939. Vadovėlyje galima paskaityti A. Vienuolio, Šatrijos Raganos, M. Valančiaus, A. Baranausko, Maironio ir kitų autorių kūrinių.

11. J. Murka. Lietuvių kalbos vadovėlis. III ir IV kalbos mokslo laipsniai. – K. - V., „Švyturio“ Bendrovės leidinys, 1921. Įdomus vadovėlyje išlikęs įspaudas – „Telšių Mokytojų Seminarija. Leonas Lukošius.1922/23m.“ Sudomina ir „Kelios įžengiamosios pastabos“, kurios pradedamos sakiniu: „Mano „L.k.v.“ nėra originalus ir naujas darbas: 1. Kaimynai senai turi panašių vadovėlių. 2. Visos „naujenybės“ prieš didįjį karą (1913 m.) jau rusų Švietimo Ministerijos buvo įsileista į mokyklas, Rygiškių Jono pamažėleli pardėta tiekti visuomenei (žiūr. Seinuose išleistos „Lietuvių kalbos sintaksės“ tarp kita ko šalutinių sakinių skyrių), o šiais metais „Gramatikos ir mokyklos“ raštu jau atvirai ir drąsiai pareikalauta gramatikos mokymosi reformos“. Be to, autorius patikina, kad atsižvelgta į gyvenimą, todėl „kiekviena pamoka pradėta gyvąja kalba(ištrauka) su pasikalbėjimu iš paveikslėlio ar gyvenimo ir baigiama vėl gyvąja kalba (ta pačia ištrauka, žinoma, taisyklę išvedus).“ Taigi, kaip autorius sako, „įsidėmėjimai“ ir pratimai“. Beje, vadovėlis storas – 478 psl.

12. J. Murka. Vaikų darbymečiui. – 1921. Tai skaitymų knygos – tiksliau pasakos, apsakymai, eilėraščiai, pradedamosioms mokykloms. Sakoma, jog tai tekstai „Po elementoriaus pirmieji metai“. Siūloma skaityti dainas, kaip sakoma, „Žmonių dainas“ ir autorių kūrinius: Pr. Mašioto, Vaižganto, M. Valančiaus ir kitų autorių. Iš viso surinkti 172 neilgi tekstai, 159 psl. vadovėlyje.

13. J. Norkus. Istorijos vadovėlis. V Ir VI prad-ios mokyklos skyr. – K. 1936. Priešistoriniai laikai. „Mūsų tėvai ir protėviai nuo senų senovės gyveno viename krašte, visi jie kalbėjo viena kalba, visi jie drauge sudarė lyg vieną didelę šeimą, kurią vadiname tauta“ – tokia yra viena iš svarbiausių įžangos minčių. O paties autoriaus Prakalboje irgi yra ne viena įdomi mintis: „vadovėlis neturi likti vieninteliu vadovu, vadovėlis turi tarnauti tik mokytojo aiškinimų pakartojimui“. „Nededu tokių paveikslų, kuriuos patys mokiniai gali nesunkiai susirasti“. Šiame vadovėlyje Lietuva yra parodyta nuo Priešistorinių laikų – iki 1926 metų.

14. V. Ruzgas. Mūsų žemė. Kaunas – Marijampolė, 1935 m. Vaizdingi kraštotyros, geografijos ir gamtos Skaitymai, stebėjimai ir darbai. Ant knygos viršelio – „Garsusis mūsų Puntukas. Didžiausias Lietuvoj rastas akmuo.“ Esama daug iliustracijų.

15. Vyskupas K. Paltarokas. Šventoji Senojo ir Naujojo įstatymo istorija. Pradžios mokykloms. Kaunas – Marijampolė, 1938.

16. J. Plačas. Gintaras. Lituanistinių mokyklų aštuntajam skyriui. Chicago, 1961. Vadovėlis paruoštas pagal JAV Lietuvių Bendruomenės Centrinės Švietimo Tarybos patvirtintą 1960 metų programą.Yra kalbos klausimams  medžiagos ir literatūros tekstų, iliustracijų, Čiurlionio paveikslų.

17. S.Tarvydas. Antropogeografija su ekonominės geografijos priedu. Vadovėlis VI – ai klasei. K., 1937 m., Sakalas. Vadovėlio prielapyje įspaudas: Gediminas Senkus. 1942 IX 26. Tai VI gimnazijos klasės kursui – pirmasis lietuvių kalba antropogeografijos vadovėlis. „Antropogeografija – sudėtinis žodis, sudarytas iš trijų graikiškų žodžių: anthropos – žmogus, ge – žemė, grafo – rašau (aprašymas). Lietuviškai tariant, tatai yra žmogaus ir žemės aprašymas. Vienas pačių svarbiausiųjų antropogeografijos uždavinių yra ištirti žmogaus ir gamtos sąveiką (kaip gamta veikia žmogų, žmogus gamtą). Lietuvoje antropogeografijos klausimus savo raštuose ir straipsniuose labai gražiai ir giliai gvildeno prof. K.Pakštas“, -  tokia Įžangos informacija.

18 S. Tarvydas. Geografija. Vadovėlis pradžios mokslui.  – K., 1928, „Saudos fondo“ leidinys. Kas įdomiausia – beveik viskas sutelpa į išsamų „Autoriaus žodį“: „trūkstamų temų lengva yra rasti vietos žemėvaizdyje ir gerai iliustruotuose fizinės geografijos vadovėliuose.(...) Geodrafijos reikia pradėti mokyti nuo mokinių gyvenamosios vietos žemėvaizdžio ir eiti prie gretimų žemėvaizdžių apžvalgos. Jūros ir Pajūrio krašto gali pradėti mokytis tik pajūriškiai žemaičiai.“ Be to, autoriaus S. Tarvydo teigiama, jog „knygelės tik talkininkės bendrame mokytojo ir mokinio darbe!“. Keletas minčių ir iš vadovėlio pradžios – Mūsų krašto pažinimui, pavyzdžiui, apie šias sritis: Žemaičius, Vidurio lygumą, Sūduvą ir Aukštaičius. „Žemaičiai prieina prie jūros, todėl pirmiausia susipažinkim su ja, paskui tik kalbėsim apie Žemaičius, kuriuos suskaidysim į šiuos žemėvaizdžius: Kuršių Nėriją, Pajūrio kraštą, arba Vakarų Žemaičius, Pietų Žemaičius, Žemaičių aukštę ir Šiaurės Žemaičius. Tik susipažinę su savo kraštu, galėsim mokytis kitų žemės kraštų ir lyginti juos su savuoju“, – taip parašyta pirmame skyriuje „Mūsų kraštas“. Šiame skirsnyje kalbama apie Europos valstybes. Minėtame vadovėlyje yra Afrikos, Azijos, Amerikos ir Australijos apžvalga, pateikiami „Žemės pavidalas“ skirsniai: Globas (Gaublys), paros laikas, metų laikai, dangaus kūnai.

19. S. Tarvydas. Kraštas ir žmonės. Geografijos chestomatija. II. Europa. Kalbos žiūrėtojas J. Talmantas.  – K., 1939, Sakalas. Tai šalys, papročiai ir žmonių gyvenimo vaizdai – medžiaga pasiskaitymui.

20. Vidurinių amžių istorija. Parašė Dr. Jonas Totoraitis.  – Marijampolė, „Šešupės“ knygyno spaustuvė, 1926. Įžangoje nurodoma, kad „istorija yra dalijama į tris dalis: senovės, vidurinių ir naujausiųjų amžių. Pradžią tokiam istorijos skirstymui davė XVII š. Halės profesorius Kristupas Cellarius, išleisdamas tris vadovėlius: Histoira antiqua, aevi medii, moderni.“ Vadovėlis suskirstytas į keturias dalis, pradedama kalbėti apie senuosius Europos gyventojus ir baigiama – „Turkai Europoje“.

21. J. T – kas. Mūsų istorijos pradžiamokslis. Vyresniems pradžios mokyklos skyriams ir pirmosioms viduriniosios mokyklos klasėms. Kalbos žiūrėjo J Murka. – Šiauliai, Savičo ir Šumkauskio spaustuvė, 1923. Beje, vadovėlio pradžioje užsiminta, kad šis vadovėlis „padarytas panašus į chrestomatiją, vietomis raštai paimti kitų žymesniųjų mūsų rašytojų, vietomis tik atpasakota; šis tas versta“.J.T. Iš rašytojų ir kitų žymių veikėjų paminėti šie: St. Matulaitis, Pr. Mašiotas, S. Daukantas, M. Biržiška, K. Būga. Reikia paminėti ir skelbtas datas – „Labiau atsimintini metai“, pavyzdžiui: 1200 m. Rygos įkūrimas, 1226 – 1236 – 1263 m. Mindaugo viešpatavimas, 1410 m. kova ties Žalgiriu, 1413 m. Žemaičių krikštas ir kt., pabaiga – 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimasd. Iš viso 19 datų.

Taigi – parodoje „Senieji mokyklų vadovėliai“ galima susipažinti su georafijos, istorijos, lietuvių kalbos bei literatūros vadovėliais nuo 1922 m. – iki 1942. Kaip pastebi pats kolekcininkas, vyr. bibliotekininkas Gediminas Petrulis, daugiausia surinkta geografijos knygų, nes ši sritis jį patį labiausiai domina. Itin įdomi vadovėlių medžiaga – tiek grožiniai tekstai, tiek istoriniai ar geogafiniai aprašymai. Kiekvienas ras, kas sudomins, kas privers susimąstyti. Visi tie, kurie parašė vadovėlius, suprantama, kiek daug dirbo. Vis kirba tokia gyva rašytojos, pedagogės Šatrijos Raganos (1877 – 1930) mintis: „Aš negaliu gyventi, rankas sudėjus; nesuprantu, koks tai gyvenimas būtų! Prisidarbavus per visą dieną, pavargus, prisibėgiojus, taip malonu atsisėsti vakare su knyga, kad nesimainyčiau nė su didžiausiu ponu.“ Tai iš rašytojos Raštų. Gyvenimo tiesa – daug jos gijų ir vadovėliuose, ir kiekvienam.

 
Savanoris bibliotekoje