2008 09 23 vasaros ekspedicijoje kraštui pažinti

Apie projektą "Paveldas- pilietis- tauta">> 

Šiaulų „Saulėtekio“ vidurinė mokykla kartu su „Aušros “ muziejumi parengė projektą „Paveldas- pilietis- tauta“ , kurio tikslas buvo nacionalinės reikšmės kultūros paveldo, esančio Lietuvos nacionalinio „Pasaulio atminties“ registre sklaida ir pakvietė dalyvauti 12 aplinkinių rajonų. Telšių rajoną projekte atstovavao Kaunatavos NVJO „Obuolys“, veikiantis prie bibliotekos. Gavome 10 sodybų, prieš 60 metų įtrauktų į registrą aplinkiniuose Pašatrijo, Stakminių, Maudžorų, Balsių ir Žemalėnų kaimuose, kad pagal parengtą klausimyną galėtumėme aprašyti kiek ir kaip pasikeitė namų architektūra, šeimininkai, užfiksuoti, kas yra dar išlikę originalaus, saugotino. Jei tokia sodyba neišlikusi- ekspedicijos dalyviai turėjo aprašyti seniausią gyvenvietės sodybą. Kaunatavos jauniesiems ekspeditoriams nesisekė rasti prieš pusšimtį metų užfiksuotus sodžius- visi jie nugriauti praėjus melioracijai, o Maudžorių kaime likę vos porą pastatų ir kaimo pavadinimo niekas nebemini. Tad pasirinkome aprašyti Algirdo Arcišausko sodybą (Balsių kaimas, Akmenės r. ) ir Irenos bei Adomo Rastokų sodybą Stakminių km. Tryškių sen.  A. Arcišausko namas (kiti pastatai nugriauti) likęs vienas iš kažkada buvusio didelio kaimo. Jį pastatė šeimininko tėvas Antanas apie 1935 metus. Smarkiai nukentėjęs kai savininkai buvo išvesti į Sibirą, tačiau atlaikęs ir dar tebesaugantis autentiškas duris, krosnį, daugelį namų rakandų.

Irenos ir Adomo Rastokų sodyba dvelkė senove iš kiekvieno kampelio. Namas iš drėbto molio, žemas. Prie namo, įėjimo pagal gatvę gėlių darželis, o lange visus svečius pasitinka šv. Marijos statulėlė. Šeimininkai sodybą įsigijo iš kaimyno Felikso Baltučio, kurį maloniai mini Feliksiuku už jo vaikystėje vaišintus obuolius ir gražius darbus. Sodyboje saugo senuosius Baltučių baldus, padargus, indus ir rastus dokumentus. Sužinoję, jog ekspedicijoje yra Baltučių proproanūkė Eglė, dokumentus perdavė jai, kad parodytų giminėms ir saugotų juos. Savininkai mielai atsakinėjo į klausimus, pasakojo, rodė. Namo sienos storos, apie pusę metro, langeliai ir durys nedideli, lubos su skobniais. Tebestovi autentiškas kaminas, dalis krosnies su įspausta plytoje 1966 m. data ir ženklu, tebenaudojamas akmenų šulinys su svirtimi, namus saugo šventųjų paveikslai.

  Surinktą medžiagą visi dalyviai suvežė į bendrą 5 dienų stovyklą „Atžalyno“ poilsio namuose (Kurtuvėnų regioninis parkas), kur specialistai konsultavo kaip ją geriau sutvarkyti, galima buvo pamatyti, ką įdomaus surinko kiti. Stovyklos metu vyko įvairūs senųjų amatų užsiėmimai kurių metu galima buvo išmokti dainų, suverti sodą, išsiausti juosta ar nusikalti žalvario papuošalą. Patys atkakliausi ir darbščiausi, su vadovų pagalba, dirbinosi net būgnus. Čia daugelis pirmą kartą išgirdome gaudžiant daudytes, o vakarais etnografiniai šokiai ir rateliai išjudindavo net pačius nejudriausius.

Nors projektas dar nesibaigė ir laukia baigiamasis susitikimas ir medžiagos apibendrinimas, dalyvavimas jame atnešė begalę įdomių akimirkų, parodė svarbą kraštotyrinės veiklos, padėjo susirasti bendraminčių, išmokė įvairių amatų, o svarbiausiai norą išsaugoti tai kas taip sparčiai nyksta.