Kaunatavos biblioteka surengė kraštiečio, vieno iš garsiausių XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios Žemaitijos liaudies meistro, Kazimiero (Kazio) Mockaus (1870-1944) paminėjimą skirtą jo 145-osios gimimo metinėms.

Žemaitijos liaudies meistras K.Mockus gimė Kinčiulių kaime, netoli Ubiškės, 10 hektarų valdžiusio ūkininko šeimoje. Jokios mokyklos nelankė, o skaityti ir rašyti jį išmokė tėvai. Piemenaudamas išmoko drožinėti ir turėdamas 16 metų jis išdrožė pirmąjį Rūpintojėlį, kuris buvo įstatytas koplytėlėje Bivainės miške ( dabar jis yra ,,Alkos" muziejuje). Atėjus šaukimo į carinę kariuomenę laikui, K.Mockus išvyko į Ameriką, kur dirbo anglių kasyklose. Po dešimties metų grįžęs jis paveldėjo tėvo ūkį, užsiėmė staliaus darbais ir aplinkiniams gyventojams gamindavo baldus, kuriuos gausiai išpuošdavo drožiniais. Taip pat droždavo šventųjų skulptūras. Jo drožtos Šv. Petro ir Povilo skulptūros Kaunatavos bažnyčiai, Šv. Roko -- Biržuvėnų mūrinei koplytėlei, o Janapolėje, Girkantuose ir Jonaičiuose stovėjo jo kryžiai.

Šventųjų skulptūrėles ir koplytėles bei kryžius dirbdavo pagal užsakymus, daugiausia iš užsakovo medienos. Jis nebuvo religingas, tad laisvalaikiu kurdavo ne religinės tematikos skulptūrėles. Savo drožinių, rankšluostinių, šaukštų dėžučių į turgų neveždavo, nes juos išpirkdavo vietiniai Kaunatavos, Luokės ir Ubiškės gyventojai.

Paminėti garbaus žemaičio atminimą Kaunatavoje susirinko gausus būrys artimųjų -- vaikaičių ir provaikaičių. Pirmiausiai už šviesų drožėjo atminimą uždegtos žvakutės ant jo kapo Ubiškės kapinėse, vėliau visi rinkosi pasimeldė Kaunatavos bažnyčioje aukotose šv.Mišiose, kur altorių puošia K. Mockaus drožtos Petro ir Povilo skulptūros. Po mišių naujojoje kaimo bendruomenės amatų klėtelėje susirinkusieji dalijosi prisiminimais, kalbėjosi apie medžio drožėjo kūrybinį palikimą.

Žemaičių „Alkos" muziejaus direktorė Elvyra Spudytė papasakojo apie dievdirbį K.Mockų, jo gyvenimo epochą, apie meistro asmenybę ir muziejuje saugomus eksponatus. Surengta parodėlė iš bibliotekoje turimų knygų, kuriose yra straipsniai apie dievdirbį , nuotraukos, ekspedicijų užrašai apie drožėją. K. Mockaus vaikaitė Rita Vargalytė parodą papildė senomis nuotraukomis, anūkas Jonas atnešė senelio drožtą dėžutę susidėti skutimosi priemonėms, o anūkė Skaistė - Jėzaus Kristaus skulptūrėlę.

Prasmingas prisilietimas prie šimtmečio senumo drožinių ir šviesios asmenybės sušildė daugelio susirinkusių širdis didžiuotis savo protėvių, jaunąją kartą, gal būt, paskatino išmėginti save amatuose, o Kaunatavos gyventojams priminė savo kraštietį bei įpareigojo tausoti jo palikimą. Renginiui skirta paroda, papildyta nuotraukomis iš paminėjimo, bibliotekoje veiks viską rugsėjo mėnesį.