Šiek tiek atidžiau į Šatrijos Raganos – Marijos Pečkauskaitės įsižiūrėjimus

Jos gyvenimo laikotarpis: 1877 m. kovo 8 d. Medingėnai -1930 m. liepos 24 d. Židikai

Žvelgimai – rašytojos Šatrijos Raganos atminčiai, jos mirties 95 -ųjų metinių proga

Anot pačios rašytojos, ,,Visa kūdikystė – auksinė, saulėta. Gyvenau daugiausia fantazijos pasaulyje.‘‘ ,,Reikia nuolat, nenuilstamai šlifuoti savo sielą, kad ji imtų laužyti ir atmušinėti Dievo spindulius, kaip šlifuojamas deimantas‘‘; ,,aš turiu tikrai lietuvių būdą: esu labai savyje užsidarius – labai labai retai parodau kitiems savo dvasią.“ ,,Laimė – tai lyg ta rudens saulė: užšvies valandėlę, ir vėl ilgai, ilgai jos nematyti...“ Beje, kaip pastebi kritikai, Šatrijos Raganos kūriniuose gyvenimas aprašomas kaip pasiruošimas į Viešpaties karalystę.

Šią liepą jau minime 95-ąsias Rašytojos mirties metines. Iš tiesų itin subtili šiluma užlieja, kai Miesto bibliotekoje, šia proga skirtoje parodoje, galima susipažinti per 30 spaudinių – ne tik jos pačios kūrinių, išleistų labai skirtingu laikotarpiu, bet ir literatūros vertintojų, literatūros mokslo žmonių įžvalgų apie minčių sutelktį, moteriškumo, motiniškumo sampratą,  patvirtinimų apie pirmenybę žmogaus dvasios augimui. Galų gale, pasak Viktorijos Daujotytės, ,,Poetinė būtis, aukštasis būties lygmuo, pradedantis formuotis tylume ir atskirume, išaugantis iki egzistencinio atvirumo‘‘. Tokie įsižiūrėjimai – pagrindimai, jog Šatrijos Ragana – lyrinės - psichologinės lietuvių prozos autorė. Ir ne tik – ji ,,yra tarp pirmųjų lietuvių rašytojų, atsistojusių prieš amžinybę, ne tik kaip būties, bet ir kaip kūrybos klausimą. Žmogaus siela jos kūryboje ir apskritai mąstyme iškyla į svarbiausią vietą.‘‘ ,,Viena pirmųjų lietuvių kultūroje Šatrijos Ragana bandė perskirti meno, kaip auklėjimo priemonės, grandinę.‘‘ Apie tai galima plačiau pasiskaityti V. Daujotytės knygoje ,,Parašyta moterų“, 2001.

Šatrijos Ragana – klasikė, rašytoja, atvėrusi žmogaus vidinį pasaulį, grožio gelmę, atskleidusi tautinio savitumo, erdvės ir tikėjimo paslaptis.   Be jokios abejonės kiekvienas esame susipažinę su Šatrijos Raganos apysakomis ,,Viktutė‘‘, ,,Vincas Stonis‘‘, Sename dvare‘‘ – kūriniais, pamėgtais nuo mokyklos dienų. Neišdylantys įspūdžiai apsakymo ,,Irkos tragedija‘‘ – be galo rimti ir nuolat gvildenami šeimos klausimai.  Tai lyg dvasinio augimo vadovėliai. Didžiulis Rašytojos vertybinis darbas,  pagrįstas pastovumo ir džiaugsmo ieškojimu. Norisi paminėti, kad parodoje galima pavartyti ir pasigilinti į Rašytojos Raštus, išleistus 1928 metais. Tai vyr. bibliotekininko Gedimino Petrulio asmeninės kolekcijos spaudiniai, gerai išsilaikę ir žadinantys skaitytojų smalsumą. Atmintis, regis, dar artesnė: ir Rašytoja prisiminta – tarsi aplenkus visas nebūties patirtis... 1928 metai – tai dar Jos gyvenamasis laikas... Būna ir tokių sugrįžimo akimirkų – ypač skaitančiojo žmogaus gyvenime! Žinoma, atidžiau įsižiūrėjus…

Taip, rašytojos Šatrijos Raganos suvokta, viskas praeina. Bet – yra kelias, amžinasis kelias, ir svarbu, pasak rašytojos, ,,laikyti skaisčią širdį ir sielą.’’ Visus – su Šatrijos Raganos skaitymais – su mintimis, kurios stiprina esatį ir veda per gyvenimą. Būkime prisiminę – perskaitę, kas Mūsų Klasikės įsižiūrėta, išsaugota dėl mūsų. 

Miesto biblioteka, 2025 m. liepa.