Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Latvijos istorija

    Autoriai: Ilgvars Butulis, Antonijs Zunda

    Knygoje pateikiama Latvijos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, apžvelgiamas ne tik latvių tautos, bet ir kitų Latvijos teritorijoje gyvenusių ir gyvenančių tautų istorinis likimas. Teritorijos atžvilgiu Latvija yra mažas kraštas, turintis nedaug gyventojų ir visada buvęs didžiųjų kelių kryžkelėse bei didžiųjų valstybių geopolitinių interesų sankirtose, todėl autoriai, kiek leido galimybės, savo krašto istoriją siejo su viso Baltijos regiono ir Europos istorijos kontekstu.

  • Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje

    Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve", suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąlygas. Transformacija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką, video technologijos išplitimą kine, televizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių.

    Knyga „Politinis lūžis ekrane. (Po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje" (sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė; autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė) apima savitus vizualinio diskurso klausimus, tuo metu dominavusius medijose (dokumentiniame kine, televizijoje, vaizdo (video) įrašuose).

    Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Monografijoje atskleidžiama, kas permainingų praėjusio šimtmečio devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Knygoje atskleidžiama, kaip audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir kokie politiniai bei socialiniai naratyvai dominuoja atgimstančioje Lietuvoje.

  • Bravo estradai!

    Autorė: Inga Liutkevičienė

    Tai ne muzikos antologija, o populiariai parašyta knyga apie 6-ojo – 9-ojo dešimtmečių estradą. Knygoje šmaikščiai, su lengvu humoru aprašomos neįtikėtinos dainininkų, muzikantų, kompozitorių ir dainų tekstų autorių (Stasio Povilaičio, Birutės Petrikytės, Laimos Žemaitytės, Miko Suraučiaus, Alekso Lemano, Algimanto Raudonikio ir daugybės kitų žinomų muzikos pasaulio žmonių) gyvenimo istorijos. Sužinosite, kaip buvo sukurti iki šiol dainuojami šlageriai - daina apie raudoną rožę, „Žalioj stotelėje“, „Berniukai“. Kartu su ansambliais „Nerija“, „Estradinės melodijos“, „Plius minus“, kitais gastroliuosite po atokiausias Sibiro, Mongolijos, Vidurinės Azijos vietoves, varvinsite seiles prie anuometinių socialistinių šalių parduotuvių vitrinų. Knygoje su sovietmečio specifika susipažinsite per kitą prizmę – estradą. Ji buvo ir to laikotarpio dalis, ir ryškus reiškinys, dėl kurio pilką sovietmečio gyvenimą daug kas prisimena su spalvotais intarpais. 
    Knyga primins malonias akimirkas ir žinomas dainas tiems, kurie lankėsi estradiniuose ir taps įdomia kelione sovietmečio estrados keliais tiems, kurie net nagli įsivaizduoti, kaip tada viskas buvo. Knyga gausiai iliustruota originaliomis to meto archyvinėmis nuotraukomis, atspindinčiomis laikmetį, madas.   
     Citatos iš knygos: 
     xxx
    „Stasys Povilaitis – sudėtingo likimo žmogus. Stasys sakydavo, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis. Ir pats tą įrodė. Ne vieną naktį jam, paaugliui, yra tekę nakvoti prie jūros po žvaigždėtu dangumi, klausantis bangų mūšos, kirų, todėl jis jūrą mylėjo kaip žmogų.“
     xxx
    „Uzbekijoje varginami alinančios kaitros „Estradinių melodijų“ muzikantai apsimovė šortus, bet vietiniai, vilkį ilgais nacionaliniais chalatais, išdrįsusius rodyti nuogas kojas atlikėjus apspjaudė.“
     xxx
    „Sovietmečiu buvo griežtai saugomas suaugusių žmonių dorybingumas. Apsigyventi viename viešbučio kambaryje galėdavo tik susituokusios poros, įrodžiusios tai pasais su įrašytomis vienodomis pavardėmis. Šiaip vyrų pas moteris neleisdavo, moterų pas vyrus – irgi. Milžinišką pasisekimą turėję vyrai visgi rado išeitį – merginas įsinešdavo paslėpę kontraboso dėkle.“
  • Slaptieji Vilniaus klubo užrašai

    Nauja knyga apie Vilnių? Per paskutinį dešimtmetį jų atsirado bent dešimt... Vis dėlto ji kitokia – tai šiame mieste gyvenančių filosofų, rašytojų, architektų ir tiesiog miesto stebėtojų tekstai, provokuojantys klausti – kuo Vilnius mus taip pririšo? Ko mes šiandien iš jo norime? Ir kokį jį vis dar mylėsime, net jei jis keisis? Kas apskritai yra Vilnius, mūsų Vilnius?

    Knyga „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai" radosi kaip Vilniaus klubo sumanytas bandymas sučiupti laiką, kuris bando pabėgti – dabartį ir netolimą praeitį, taip pat prisiliesti prie atimos ateities – su viltimi ir tikėjimu.

    „Slaptieji Vilniaus Klubo užrašai" yra dvylikos skirtingų autorių esė rinktinė, gimusi iš to paties pavadinimo skilties žurnale „Naujasis Židinys–Aidai". Knyga atsirado kaip įvairių autorių mėginimas pažvelgti į Vilnių iš skirtingų, visada asmeninių patirčių. O drauge – apibrėžti savo santykį su mums brangiu miestu. Tai yra bandymai aiškiau suvokti, koks Vilnius mums yra dabar ir kodėl jis yra būtent toks. Skiltis ėjo nuo 2018 m. rudens iki 2020 m. vasario, o jos pavadinimą bei finansines galimybes šiems tekstams atsirasti bei materializuotis knygelės pavidalu suteikė Vilniaus klubas.

    Knygos autoriai: Mantas Adomėnas, Gintaras Čaikauskas, Viktoras Bachmetjevas, Julius Sasnauskas, Edmondas Kelmickas, Giedrė Kazlauskaitė, Ramūnas Terleckas, Regimantas Dima, Andrius Jakučiūnas, Ingvaras Butautas, Ernestas Parulskis, Vilius Šimkus.

  • Danielius Martinas

    Autorius: John Fowles

    Britų romanistas Džonas Faulzas (John Fowles, 2026–2005 m. ) lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas iš knygų „Prancūzų leitenanto moteris“, „Magas“, „Kolekcionierius“ ir „Juodmedžio bokštas“. 1977 m. išleistas, pasak autoriaus, autobiografiškiausias jo romanas, „Danielius Martinas“ kritikų laikomas bene geriausia jo knyga.
    Pagrindinis romano herojus – savo karjera ir gyvenimu nusivylęs Holivudo scenaristas. Vieną dieną Danielius gauna žinutę iš sunkiai sergančio savo jaunystės bičiulio Entonio, prašančio sugrįžti į Angliją atsisveikinti. Danielius nusprendžia vykti. Po daugybės metų vėl išvydus Džeinę, Danieliaus širdyje atgyja seni jausmai. Jis įkalba ją vykti kartu į Egiptą. Ši kelionė jiems abiem tampa kelione į save. Per savo herojus autorius bando atsakyti į klausimą – ar įmanoma iki galo pažinti tiek kitą žmogų, tiek save patį?
    Nors pagrindinės romano mintys ir klausimai yra universalūs, knygoje netrūksta ir tikslių antrosios XX a. pusės laikmečio ženklų. Su pavydėtina įžvalga autorius nagrinėja britų ir amerikiečių charakterių skirtumus, populiariosios kultūros invaziją, atskleidžia isterišką ir nužmogintą moderniojo pasaulio tikrovę, ją nuspalvindamas nepakartojamu sąmoju ir ironija.
    Dž. Faulzo kelias į literatūrą prasidėjo nuo mokytojavimo – baigęs Oksfordo universitetą, dėstė anglų kalbą Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Kaip rašytojas debiutavo 1963-aisiais, romanu „Kolekcionierius“. Dž. Faulsas yra septynių romanų ir keliolikos esė knygų autorius. 2003, 2005 m. išėjo du dienoraščių tomai.
    „Didžiausio šiuolaikinio anglakalbės literatūros stilisto šedevras [...] Dž. Faulzas – vienintelis dabarties autorius, savo mastu prilygstantis L. Tolstojui ir H. Džeimsui, o „Danielius Martinas“ – jo geriausia knyga.“ – John Champlin Gardner (JAV rašytojas ir kritikas).
  • Follow Me, Like Me

    Autorė: Charlotte Seager

    Dvi merginos. Du skirtingi gyvenimai.
    Naujoje mokykloje šešiolikmetei Amberei sunkiai sekasi susirasti draugų. Tačiau tai nesutrukdo jai įsimylėti žavaus trenerio praktikanto Reno. Tiesa, nei pats Renas, nei kas kitas apie Amberės jausmus nė neįtaria. Išgirdusi apie Reną skleidžiamus negražius gandus, Amberė pasiryžta įrodyti, kad tai melas, ir neria į interneto platybes ieškoti teisybės.
    Nei drąsos, nei draugų, nei įžūlumo netrūksta mokyklos gražuolei Klojai. Kartą, norėdama sukelti savo vaikinui pavydą, mergina užmezga internetinę pažintį su nepažįstamuoju Svenu. Tačiau panorusi naująją pažintį nutraukti, Kloja supranta, kad tai nebus paprasta, nes Svenas toli gražu nėra toks simpatiškas, koks atrodė.
    Iš pradžių tokie skirtingi, Amberės ir Klojos gyvenimai netikėtai ima panašėti. Kvapą gniaužiančių aplinkybių, sutapimų ir netikėtų atradimų vedinos, abi merginos supras, kad interneto platybėse toli gražu ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. O kai kurie žmonės pasiryžę padaryti bet ką, kad tiesos apie juos niekas niekada nesužinotų.
    „Talentingas ir įtampos nestokojantis romanas, tobulai atskleidžiantis socialinėse medijose slypinčius pavojus – kaip nekaltas dviejų nepažįstamųjų susirašinėjimas labai greitai gali pavirsti į kai ką kur kas grėsmingesnio. Rekomenduoju visiems paaugliams.“ (Library Looter). 
     
  • Savanoris. Misija – sunaikinti Aušvicą. Tikra Witoldo Pileckio istorija

    Autorius: Jack Fairweather

    „Savanoris“ – tikra istorija, kaip Lenkijos pasipriešinimo kovotojas pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą norėdamas ją sabotuoti, apie drąsius ir rizikingus jo bandymus perspėti Sąjungininkus apie beviltišką kalinių padėtį ir nacių planus, apie jo pastangas organizuoti kalinių pasipriešinimą ir, kol ne vėlu, prisišaukti pagalbą iš išorės.
    Siekdamas išsiaiškinti tūkstančių į paslaptingą nacių koncentracijos stovyklą Reicho pasienyje patekusių žmonių likimą, trisdešimt devynerių metų lenkų pasipriešinimo kovotojas Witoldas Pileckis savo noru ryžosi drąsiai misijai – su suklastotais tapatybės dokumentais tyčia patekti į koncentracijos stovyklą, kad galėtų informuoti pogrindį, kas nutiko anksčiau į šią stovyklą patekusiems jo tautiečiams.
    Vis dėlto informacijos rinkimas nebuvo vienintelis Witoldo tikslas: jis nusprendė organizuoti išpuolį iš vidaus – ten, kur vokiečiai mažiausiai to tikėjosi.
    „Pileckis turbūt yra vienas iš mažiausiai žinomų Antrojo pasaulinio karo didvyrių <...> Ši knyga geriausiai atspindi nepaprastą jo gyvenimą.“ (Economist).

     

  • Vėtrų kalnas

    Autorė: Emily Bronte

    Tai pasakojimas apie meilę, stipresnę už mirtį, beveik metafizines aistras, kuriose stipriai susipina prigimtis ir aplinkybės, rojus ir pragaras, į kurių sūkurį atšiaurokame Anglijos provincijos krašte įtraukiamos kelios giminės kartos.  Iki tol ramų Ernšo šeimos gyvenimą Vėtrų kalne išjudina vieną naktį šeimininko parsineštas vaikas - juodbruvas, apiplyšęs, niekam nežinomos kilmės.   Hitklifas auga mylimas senojo Ernšo ir beveik neišskiriamas su įsesere, tokio pat karšto būdo Ketrina. Jo nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas  namuose tampa tik tarnu, niekinamu ir žeminamu. Ketrina išsirenka sau būsimą vyrą - ramų, gražų ir turtingą Lintoną. Įskaudintas Hitklifas mįslingai dingsta. Tačiau po kiek laiko sugrįžta ir peržengia naujųjų Ketrinos namų slenkstį... Jis pasiryžęs sugriauti visą pasaulį aplink savąją Ketę.

  • Gėlių kolekcininko duktė

    Autorė: Kayte Nunn

    Jas skiria šimtmečiai ir platūs vandenynai. Tačiau jos turi bendrą tikslą.
    Dabartis, Sidnėjus, Australija.
    Pastaruoju metu Anos galvoje sukasi tik dvi mintys: kaip sėkmingai įkurti gėlininkystės verslą ir kaip kuo greičiau atnaujinti neseniai ją palikusios močiutės namus, kad juose būtų galima gyventi. Tačiau griaudami sienas darbininkai aptinka šį tą netikėto. Vos nukėlusi dėžės, ištrauktos iš šimtmetį saugotos slėptuvės, dangtį, Ana supranta, kad gyvenime ką tik atsivėrė neišaiškinta paslaptis: mergina nebegalės nurimti, kol nesužinos, kas ir kodėl jos namuose paslėpė dienoraštį ir saujelę niekad neregėtų sėklų.
    1886-ieji, Kornvalis, Anglija.
    Elizabetė – smalsi ir energinga jauna mergina, kurios laisvės troškimą kiekviename žingsnyje varžo Viktorijos laikų aukštuomenės etiketas. Bet nelengva sutramdyti maištingą sielą. Gulėdamas mirties patale jos tėvas, garsusis Anglijos botanikas ir augalų kolekcininkas Džonas Trebitikas, paprašo išpildyti paskutinį jo norą – leistis į tolimą kelionę ir surasti paslaptingiausią pasaulio augalą, kuris, kalbama, gali ne tik suteikti nemirtingumą, bet ir grąžinti gyvybę. Elizabetė pasiryžta išpildyti tėvo valią ir jau po kelių dienų laivas išplukdo ją Pietų Amerikos link.
    Kayte Nunn (Keit Nan) gimė Singapūre, augo Jungtinėje Karalystėje ir JAV, dabar gyvena Australijoje. Karjerą pradėjo leidybos srityje, tačiau vėliau atsidavė savo tikrajai aistrai – knygų rašymui. „Gėlių kolekcininko duktė“ – du skirtingus laikotarpius apimantis istorinis romanas, nukeliantis į XIX a. ir šių dienų Angliją, Čilę bei Australiją. 
  • Trys moterys

    Autorė: Lisa Taddeo

    „Nusprendžiau užfiksuoti moters aistros karštį ir skausmą, kad vyrai ir kitos moterys geriau ją suprastų prieš pasmerkdami.“
     Megė, jauna moteris, kurią kitos moterys, dar jaunesnės, vadina kekše. Ji kaltinama tuo, kad užmezgė santykius su savo vedusiu mokytoju. Jos istorija pateikiama teismo prisiekusiesiems. Daugelis šią moterį ir jos seksualinę patirtį atstumia. Kada, kodėl ir kas tiki moterimis – ir kada, kodėl ir kas jomis netiki?
     Lina, namų šeimininkė iš Indianos. Daugelį metų jos niekas nebučiavo. Tačiau ji delsia palikti savo vyrą, nes neturi pinigų gyventi atskirai. Vėliau ji laukia, kol kitas vyras paliks savo žmoną. Paskui laukia vėl.
     Sloun, sėkminga restorano savininkė. Leidžia savo vyrui stebėti, kaip ji užsiima seksu su kitais. Kartkartėmis lovoje atsiduria dvi poros, bet dažniausiai Sloun vyras tiesiog stebi – vaizdo įraše arba tiesiogiai – ją su kitu vyru. Sloun graži. Vyras žiūri, kaip ji miega su kitais, o už jų miegamojo lango atsiveria plati putojančio vandenyno panorama.
     Tirdama šias trijų paprastų moterų intymaus gyvenimo istorijas, Lisa Taddeo užtruko aštuonerius metus, šešis kartus apvažiavo šalį, kraustėsi gyventi ten, kur gyveno šios moterys. Akis į akį valandų valandas klausėsi intymiausių jų gyvenimo liudijimų, kad galėtų geriau suprasti jų likimus, kad suteiktų joms galimybę kalbėti ir būti išgirstoms. „Trys moterys“ – ilgų pokalbių, žurnalistinio virtuoziškumo ir literatūrinio talento jungtis, kuri moters geismą, meilę, seksualinius poreikius, dužusias viltis atskleidžia be pagražinimų ir labai atvirai – su visais sudėtingais ir nepatogiais niuansais. Tai ne tik šių moterų istorijos – tai ir mūsų istorijos.
     „Moters geismo vivisekcija.“ (Washington Post). 
     „Pasaulio moterims, kurios jaučia, kad jų seksualinių troškimų nepaisoma ir kad jų balso nesiklausoma.“ (Sunday Times).
     „Drąsus kūrinys, pasirodęs pačiu laiku.“  (New Statement).
     „Nėra žemėje moters, kuri pašėlusiai plakančia širdimi neatpažintų to, ką teko patirti Megei, Linai ar Sloun.“ (Observer).
     Lisa Taddeo (Liza Tadeo, g. 1980) – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja. Jos tekstai spausdinti „New York Magazine“, „Granta“, „Esquire“, „Elle“, „Glamour“ ir kituose leidiniuose, apsakymai pelnė du literatūros apdovanojimus „Pushcart Prize“. „Trys moterys“ – debiutinė autorės knyga, užkopusi į „New York Times“, „Sunday Times“ ir „Der Spiegel“ bestselerių sarašų pirmąją vietą. Ši knyga laimėjo negrožinės metų knygos titulą knygynų tinklo „Foyles“ (2019) ir „British Book Awards“ (2020) apdovanojimuose. Lisa Taddeo su vyru ir dukterimi gyvena Konektikute.
  • Lietui lyjant laimė kvepia stipriau

    Autorė: Virginie Grimaldi

    „Polina, aš noriu skirtis. Aš tavęs nebemyliu.“
     Vos keli žodžiai, – bet Polinos Frėmon gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ilgai negalvojusi, ji susikrauna daiktus ir pasiėmusi ketverių metų sūnų išvyksta pagyventi pas tėvus. Prisiekia sau, kad tikrai neilgam, – tik kol praeis išsiskyrimo skausmas. 
     Tačiau net po pusės metų Polina nesijaučia „išgijusi“: tą nelemtą dieną ji vis iš naujo išgyvena mintyse, o skausmas žioji lyg atvira žaizda, kuriai niekad nelemta užsitraukti. Polina įsitikinusi, kad vyras ją vis dar myli, tad nutaria griebtis paskutinio šiaudo: kasdien savo brangiam Benui išsiųsti po laišką ir priminti, kokie neapsakomai laimingi jie buvo visą kartu praleistą laiką. Tik geriausius norus ir gražiausias praeities akimirkas dažnai temdo neišsakyti jausmai, paslaptys ir nuoskaudos, kurie verčiau niekada neiškiltų į paviršių.
     „Grimaldi švelniai ir jautriai prabyla apie jausmus, kurių taip dažnai nedrįstame ar nenorime parodyti kitiems.“  (La Provence).
     „Dar kartą įsitikinsite, kad meilė ir liūdesys dažnai eina koja kojon.“ (Romans français). 
     Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. „Lietui lyjant laimė kvepia stipriau“ – antrasis Prancūzijos bestselerių autorės romanas lietuvių kalba.
  • Lauksiu tavęs Paryžiuje

    Autorė: Sarah Jio

    Kelias paras išbuvusi be sąmonės, Karolina pabunda Paryžiaus „Pitié Salpêtrière“ ligoninėje. Sutrikusi, išsigandusi, staiga susivokia neatsimenanti nė menkiausio dalyko apie save: nei kas ji tokia, nei kas jai nutiko, nei kodėl ji apskritai atsidūrė šiame mieste. Palydėta į prabangų butą netoli Senos krantų, Karolina desperatiškai stengiasi išsiaiškinti savo praeitį: kasdien ieškodama užuominų, galinčių atgaivinti pažirusius prisiminimus, svečių kambario spintoje ji aptinka šūsnį senų laiškų, rašytų moters vardu Selina. Karolina panyra į svetimą istoriją, tikėdamasi, kad prieš daugiau nei pusšimtį metų rašytos eilutės taps raktu ir į jos pačios gyvenimą.
     1943-ieji. Vokiečių okupuotame Paryžiuje gražuolė Selina kartu su tėvu ir dukrele Kozi nedidelėje parduotuvėlėje Kler gatvėje komponuoja visame mieste gražiausias gėlių puokštes. Žinia apie sėkmingai prekiaujančią šeimą netrukus sužadina aukšto rango SS karininko susidomėjimą. Selina suvokia, kad toks dėmesys nieko gero nežada, tačiau – kad ir ką tektų iškęsti, kad ir kiek reikėtų nusižeminti ir paaukoti – ji pasiryžusi bet kokia kaina išgelbėti brangiausius žmones.
     „Verianti meilės, drąsos ir gebėjimo atleisti istorija.“ (Library Journal)
     Sarah Jio (Sara Džijo, g. 1978) romanai kaskart patenka į „New York Times“ ir „USA Today“ perkamiausių knygų sąrašus. Skaitytojai jais mėgaujasi jau daugiau nei 25 pasaulio šalyse. „Lauksiu tavęs Paryžiuje“ – naujausias autorės romanas, pasirodantis lietuvių kalba.
  • Slaptas rašytojų gyvenimas

    Autorius: Guillaume Musso

    „– Kokią žinią norėtumėte perduoti naujos knygos laukiantiems skaitytojams?
    – Kad nebelauktų. Neberašysiu.“
    1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje.
    Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti. 
     „Žaižaruojantis, įtemptas, netikėtas.“ (Grande Librairie)
    „Kaip negailestingai, lyg mėgaudamasis, Musso žaidžia skaitytojų nekantrumu!“  (Parisien).
     Guillaume Musso (Gijomas Muso, g. 1974) – populiariosios literatūros fenomenas, devynerius metus iš eilės pripažintas skaitomiausiu autoriumi Prancūzijoje. Jo knygos išverstos į 41 pasaulio kalbą, o „Slaptas rašytojų gyvenimas“ ilgiau nei metus po pasirodymo išsilaikė aukščiausiose Prancūzijos knygų topų pozicijose.
     
     
  • Lizos butas

    Autorė: Vaiva Rykštaitė

    Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais – benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza – palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda – laukinio kapitalizmo pradžia. Lizos bute dabar gyvena maža mergaitė, kuri užaugusi nori būti tokia kaip jos mama – mylėti tiek pat vyrų, dažytis lūpas ir rūkyti balkone. Išėjus į kiemą, su čigonėmis geriau nesisveikinti, šitaip kalba kaimynai. Į butą kartą įsiveržė mafiozai, išdaužė viską, kas buvo po ranka. Į butą braunasi vyrai, kantriai, atkakliai, kiekvienas lyg lokio kailį savo moteriai dovanoja vis kitokio stiliaus remontą. Motina rūko balkone, čigonės kviečia praeivius paburti iš rankos, maža mergaitė pirmąsyk išeina į kiemą ieškoti draugų. Storos buto sienos nepraleidžia nei saulės, nei riksmo, bet viską atsimena…
    Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – filosofijos magistrė, tinklaraštininkė. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dvi dukras. „Lizos butas“ – aštuntoji jos knyga.

  • Dėl to verta gyventi

    Autorius: Richard Roper

    Richard Roper (Ričardas Roperis) – negrožinės literatūros redaktorius Headline leidykloje Londone. „Dėl to verta gyventi“ – pirmasis jo romanas, jį įkvėpė straipsnis apie žmones, kuriems tenka pasirūpinti tais, kurių nėra kam palaidoti. Tačiau tai – anaiptol ne tragiška istorija. Priešingai, ji juokinga, švelni ir jaudinanti. Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, ji išversta į 19 kalbų.
    Endrius – tikrai ne svajonių vyriškis. Jam jau per keturiasdešimt, jis nedrąsus, ne gražuolis, nežarsto sąmojų ir dirba municipalinėje tarnyboje. Jo pareiga – apžiūrėti butus žmonių, kurie mirė vieniši ir pranešti apie įvykį artimiesiems (jei tokių yra). Ar stebina tai, kad Endrius – visiškai vienišas? Ne, palaukite, namuose jo laukia mylinti žmona Diana ir du vaikai. Tiksliau – taip galvoja jo bendradarbiai. Iš tiesų tai – tik Endriaus fantazija. Įsivaizduojama šeima jam – tarsi malonus pabėgimas nuo vienišos tikrovės, kur draugiją jam palaiko tik Ellos Fitzgerald dainos. Tačiau kai pasirodo nauja bendradarbė Pegė, Endriaus rutinai ateina galas. Jam tenka rinktis: pasakyti tiesą ir pradėti gyventi tikrą gyvenimą, bet prarasti Pegės palankumą? Ar likti saugiame melo kokone?
    „Dėl to verta gyventi“ – knyga apie tai, kad vienatvė baigiasi, jei turi drąsos ieškoti meilės ir atsiverti gyvenimui, puikiai parašyta šilta ir šmaikšti tragikomiška istorija apie svarbius gyvenimo sprendimus.

 
Savanoris bibliotekoje