Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus

    Aurorius: Dietrich Schwanitz

    Kartais atrodo, kad skęstame informacijos ir žinių sraute, bet neaprėpiame visumos ir nesuvokiame priežastinių kultūros raidos ryšių. Mūsų žinios priėjo kryžkelę, mūsų ugdymas išgyvena krizę ir šaukte šaukiasi sistemos. Autorius ieško atsakymo į klausimus: kiek kultūros pažinimas padeda mums pažinti pačius save? Kodėl šiuolaikinė visuomenė, valstybė, mokslas, demokratija ir valdymo sistema susikūrė būtent Europoje? Kodėl taip svarbu artimiau susipažinti su Don Kichotu, Hamletu, Faustu? Ką pasakė Martinas Heidegeris, ko mes iki tol nežinojome? Kur buvo pasąmonė iki Sigmundo Freudo?

  • Laiškai mano dukroms

    Autorė: Emma Hannigan

    Emma Hannigan (1972–2018) – airių rašytoja, daugelio bestselerių autorė, mirusi po ilgos kovos su vėžiu. Rašymas jai tapo terapija ir atspara gyvenime; gal todėl jos romanai suteikė šilumą ir paguodą tokiai daugybei moterų. „Laiškai mano dukroms“ – paskutinė jos knyga.
    Trys Breidžių seserys auklę Mėją visuomet mylėjo labiau, nei mamą – visuomet užsiėmusią ir savo darbui visiškai atsidavusią akušerę Martą. Mėja joms buvo ne antroji, bet beveik pirmoji mama: ji visuomet buvo šalia, spinduliavo meilę ir palaikymą ir geriausiai jas pažinojo. Todėl Mėjai mirus seserys pasijunta nepaprastai vienišos. Ypač sužinojusios, kad prieš mirtį mylima auklė kiekvienai paliko po laišką. Tačiau laiškai su paskutiniais meilės ir išminties žodžiais paslaptingai dingo...
    Trys suaugusios seserys, trys labai skirtingi gyvenimai. Beatrisė, sumaniai vadovaujanti vestuvinių suknelių salonui ir jam atiduodanti visą save, nepriekaištinga šeimos motina, puikaus namo ir interjero kompanijos savininkė Rouzė, ir Džinė, su perspektyviu plastikos chirurgu gyvenanti JAV – ko joms galėtų trūkti? Joms nieko nestinga.
    Tačiau kiekviena iš seserų turi po paslaptį…
    Ir kiekvienos iš jų laukia gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos jos nė neįtaria. Kiekviena turės padaryti po svarbiausią gyvenime sprendimą. Kur auklės patarimai, kai jų taip reikia? Kas nuslėpė paskutinius jos žodžius nuo Beatrisės, Džinės ir Rouzės? Ir ką apie jų gyvenimus galvoja tikroji mama? 
    „Laiškai mano dukroms“ – šilta, emocinga ir jautri istorija apie vienos šeimos trijų kartų moteris. Apie dukteris, seseris ir motinas. Apie tai, kad kraujo ryšys ir šeima gyvenime yra patys svarbiausi. Ir apie tai, kad meilė į gyvenimą gali ateiti daugybe būdų.

     

  • Vidinis gyvenimas

    Autorius: Christophe Andre

    Christophe André (Kristofas Andrė; g. 1956) – prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas. Jis yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje, vienas iš pirmųjų psichoterapijoje ėmęs taikyti meditaciją. Christophe’as André yra parašęs apie 30 knygų, skirtų plačiajai visuomenei, kiekviena iš jų sulaukė didžiulio populiarumo. Lietuviškai jau išleistos jo knygos „Netobuli, laisvi ir laimingi“, „Tik nepamiršk būti laimingas“, „Ramybė“ ir „Trijų minučių meditacija“. Naujausia jo knyga skirta nepaprastai svarbiam dalykui – kiekvieno iš mūsų vidiniam gyvenimui. Tai gebėjimas įsileisti pasaulį į save. Tai būdas daug stipriau patirti gyvenimo skonį. Tai galimybė pasijusti daug žmogiškesniems, suprasti, kas mes esame iš tiesų. 
    Visuomenė verčia mus skubėti, priimti sprendimus, kurių visai nenorime priimti, rinktis tokį gyvenimo būdą ir ritmą, kuris svetimas mūsų prigimčiai. Ji verčia mus pirkti, kad jaustumės laimingi, vartoti, kad nusiramintume. Ji verčia mus nuolat ką nors daryti, nes tik taip gali išgyventi, ir verčia mus jausti kaltę dėl neveiklumo. Tačiau taip darydami mes savo vidiniam gyvenimui visiškai nebepaliekame vietos. Šioje knygoje – 40 tekstų, padedančių atskleisti ir puoselėti vidinį gyvenimą. Skaitykite lėtai, įdėmiai, vieną tekstą per dieną, ir leiskite jam skleistis.
    Skirkite laiko sau. Atsigręžkite į savo vidų. Puoselėkite savo vidinį sodą.
  • Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai

    Autorius: Stefan Zweig

    Stefan Zweig (Stefanas Cveigas, 1881–1942) – vienas žymiausių pasaulio rašytojų, publicistų, literatūros kritikų; daugybės apsakymų, žymių žmonių biografijų, romanų autorius. Gimęs Vienoje, pasiturinčioje žydų šeimoje, rašytojas dukart pergyveno Europos griūtį – Pirmojo, o paskui ir Antrojo pasaulinio karo metus. Palikęs tėvynę po Austrijos anšliuso, Zweigas išvyko į Londoną, vėliau – Niujorką ir galiausiai apsistojo Petropolyje, Brazilijoje, kur, nebeištvėręs depresijos ir nusivylimo, 1942 m. nusižudė.  “Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai” – knyga, išleista jau po rašytojo mirties. Tai ir autobiografija, ir epochos dokumentas, pražuvusio Europos aukso amžiaus metraštis. Parašyta likus keliems mėnesiams iki mirties, ši knyga nostalgiškai piešia amžiams prapuolusį pasaulį – prarastą saugumo ir stabilumo rojų, kaizerio laikų Vieną, keliones po Europą, sutiktus garsiausius to meto menininkus. Drauge tai – žiauri iliuzijų žlugimo kronika. Tikras europietis plačiąja prasme, Zweigas visuomet tikėjo, kad barbarybę galima nugalėti vien dvasios ginklu. Tačiau tikrovė pasirodė visiškai kitokia.

     Tai knyga apie Europos ir europietiškos civilizacijos žlugimą. Apie “saugumo ir kūrybinio proto pasaulio” netektį. Apie intelektualų naivumą ir netikėjimą, apie ateinančios grėsmės požymius, grėsmės, kurios niekas nenorėjo matyti ir įvardyti. Apie tai, ką išgyvena kūrėjas, kai karas pasibeldžia į jo numylėtų namų duris. Istorija kartojasi. 
  • Šokoladas su pipirais. Mano verslo istorija

    Autorius: Algimantas Jablonskas

    Algimantas Jablonskas (g. 1965 m.) – garsios ir žinomos tarptautiniu mastu įmonės „AJ šokoladas“ įkūrėjas, šokolado kultūros Lietuvoje plėtotojas. Tačiau kelias į saldžiąją imperiją buvo vingiuotas, būdingas daugeliui nepriklausomos Lietuvos verslininkų. Išbandyta daug kas: restoranų, žuvų, statybų, net transportinių laivų verslai. Išgyventa prabanga ir finansinės duobės, pakilimai ir bankrotai, daug kas sukurta ir viskas prarasta, bet vėl pradėta iš naujo. 
     
    Ši knyga, verslo pasauliui išgyvenant sukrėtimą, kaip niekada svarbi ir reikalinga. Jos autorius savo patirtimis parodo, kiek daug lemia žmogaus psichologinės savybės, sutapimai, gebėjimas atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Tačiau ne kartą klausiama: ar tikrai viskas žmogaus rankose, kas padiktuoja pačius netikėčiausius, jokiuose vadovėliuose neaprašytus, bet teisingus sprendimus? Autorius pataria: nebijokite, svajokite, kelkite sau kuo didžiausius tikslus. O kai juos įgyvendinsite – nemanykite, kad tai amžiams...
    Tikro verslininko, kuriančio iš pašaukimo, istorija. Knyga, kuri įkvėps nenuleisti rankų,  bandyti ką nors naujo, nebijoti dar nepažinto kelio ir, žinoma, tikėti savo kuriamo verslo sėkme.
    Verslininkas Antanas Zabulis.
     
    Algimantai, per Tave neišsimiegojau – iki 4 valandos ryto skaičiau Tavo knygą!
    Robertas Žebrauskis, Muzikinio teatro „Legendos klubas“ vadovas, Niujorkas.
    Mane sužavėjo dinamiškas pasakojimas, perskaičiau vienu įkvėpimu ir susimąsčiau. Iš tiesų, kiek daug gyvenime lemia atsitiktinumai, kokiu įdomiu laiku gyvename, kiek daug galimybių, tačiau ne kiekvienas Algimanto kartos verslo žmogus trykšta tokiu nepaprastu optimizmu, charizma, energija, linksma ironija ir tikėjimu tuo, ką daro. 
    Evalda Šiškauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė.

     

  • Meilė pagal sutartį, arba Romantinė komedija

    Autorė: Rachel Winters

    Rachel Winters – žurnalistė, skiltininkė, vieniša, neturi nei vaikų, nei gyvūnų, gyvena Londone, šiuo metu dirba Orion leidykloje redaktore, todėl yra labai panaši į pirmosios savo knygos veikėją Evę. Tik Evė, nors visada svajojo kurti scenarijus, yra užstrigusi agentūroje kaip asistentė. Atrodo, amžiams.
    Evės bosas Montis, kino ir televizijos agentūros savininkas – girtuoklis ir plevėsa. Evės socialinis gyvenimas – apgailėtinas. Evės karjera jau 7 metus stovi vietoje. Evės asmeninis gyvenimas… neegzistuoja. Ir čia dar ne viskas – ji greit gali netekti savo darbo vietos. Nes svarbiausias klientas, gražuolis scenaristas Ezra Česteris atsisako rašyti scenarijų romantinei komedijai – Oskaro laimėtojai nerašo tokių niekų ir apskritai – jis, matote, jomis netiki! O be scenarijaus Evės agentūrai – galas.
    Evė iš nevilties meta Ezrai beprotišką iššūkį: jeigu ji sugebės jam įrodyti, kad romantiška meilė egzistuoja, jis privalės parašyti tą prakeiktą scenarijų. Ir jai nelieka nieko daugiau, kaip tik…bandyti susitikinėti su vyriškiais pačiai. Taip, kaip filmuose!
    „Meilė pagal sutartį“ – romantinė komedija knygos pavidalu. Tai taip juokinga, kad pamiršite visus filmus, o Evė taps nauja geriausia jūsų drauge. Jūs juk norite, kad jai pasisektų? 
     
  • Propagandos kerai: šimtas nuomonės kontroliavimo metų

    Autorius: Joonas Pörsti

    Pasibaigus šaltajam karui ir sugriuvus Sovietų Sąjungai, pasaulis pasitiko kupiną vilčių dešimtmetį. Vis daugiau valstybių tapo demokratinės, o politinė propaganda, rodės, drauge su diktatūromis nugrimzdo į istorijos užmarštį. Vis dėlto šimtmetis, kuriame gyvename, parodė, kad demokratija nėra apsaugota nuo šio reiškinio. Karas Irake, konfliktas Ukrainoje ir iškilusi radikalioji Islamo valstybė išstūmė propagandą į pasaulio politikos centrą. Europoje ir JAV piliečiai renkasi valdžią brukančius demagogus. Propagandininkai tebežengia priekyje. Kaip tai įmanoma?
     
    Žurnalistas Joonas Pörsti knygoje „Propagandos kerai“, remdamasis naujausiais tyrinėjimais, apžvelgia šimtą nuomonės kontroliavimo metų – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiandien. Jis pasitelkia istorinius šaltinius, straipsnius ir faktus, bet kartu neapsunkina skaitytojo –publicistinis stilius įtaigus, jam netrūksta humoro ir ironijos. 
     
    Joonas Pörsti (g. 1974) Helsinkio universitete baigė istorijos magistro studijas, yra ilgametis žurnalo apie užsienio politiką „Ulkopolitiikka“ redaktorius, bendradarbiauja su kitais Suomijos laikraščiais ir žurnalais, kuriuose rašoma tarptautinės politikos ir ekonomikos temomis. Vos pasirodžiusi, knyga „Propagandos kerai“ sulaukė didžiulės sėkmės – pasipylė puikūs atsiliepimai Suomijos spaudoje, 2018 m. leidinys apdovanotas Valstybės premija už informacijos sklaidą, taip pat nominuotas Bonnier Grand Journalist Prize už aukšto lygio žurnalistiką. 
  • Stiklo gaubtas

    Autorė: Sylvia Plath

    Dabar turėtų būti gražiausi Esteros Grynvud gyvenimo metai. Pavydėti galėtų bemaž visos bendraamžės – laimėjusi konkursą, ji kartu su dar vienuolika kitų merginų mėnesį padirbės garsiame žurnale Niujorke. Tikėtina, kad tai atvers daugybę durų siekiant karjeros. O kur dar kiti malonūs priedai: apgyvendinimas viešbutyje, apmokėti prabangūs pietūs ir įvairiausios dovanos – kosmetika, bilietai į baletą, kvietimai į madų šou, susitikimai su daug pasiekusiais žmonėmis. Tačiau Esteros tai nebedžiugina. Ji ima abejoti savo gebėjimais, o ramybės vis neduoda klausimas, ką veiks baigusi koledžą. Ji žino: kad ir ką pasirinks, tai užkirs kelią bet kokiai kitai galimybei – ji galėtų turėti laimingą šeimą arba būti garsi poetė, puiki redaktorė, išmintinga profesorė, arba keliauti po pasaulį. Pasirinkimų daugybė – kaip galima norėti kažko vieno, jei norisi visko vienu metu? Iš lėto grimzdama į depresiją, Estera jaučiasi tarsi įkalinta po stiklo gaubtu. „Stiklo gaubtas“ – iš dalies autobiografinis romanas: nuo mažens Sylvia Plath buvo vadinama Amerikos literatūros viltimi. Studijuodama koledže mėnesį dirbo redaktore moterų žurnale „Mademoiselle“ Niujorke, tačiau ši patirtis pasirodė ne tokia, kokios ji tikėjosi. Mergina susirgo depresija, kentėjo nuo nemigos, buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Romane atsiveria JAV šeštojo dešimtmečio jaunimo pasaulis, ateities viltys, požiūris į psichikos problemų turinčius žmones, jų gydymo metodus. Autorė atidžiai stebi savo personažus, jų charakterius perteikia su lengvu humoru. Iš pradžių leidėjų atmestas romanas dabar yra tapęs modernia klasika.

  • Peterburgo meistras

    Autorius: John Maxwell Coetzee

    Romano veiksmas vyksta vėlyvą 1869 metų rudenį. Į Sankt Peterburgą iš Drezdeno išsiaiškinti posūnio Pavelo mirties aplinkybių slapčiomis atvyksta Fiodoras Dostojevskis. Slegiamas sielvarto ir kaltės, jis seka pėdsakais, kurie nuveda rašytoją prie Sergejaus Nečiajevo. Negi Pavelas buvo Nečiajevo pasekėjas? Ar jis mylėjo savo patėvį, ar niekino? Dostojevskis persikelia į posūnio kambarį, guli jo lovoje, vilki jo drabužiais. Aiškindamasis mirties aplinkybes, rašytojas atsiskleidžia kaip beribių prieštaravimų figūra.
    Realios istorinės asmenybės, Dostojevskio romanų veikėjai ir J. M. Coetzee’s sukurti personažai susitinka tikrovėje neegzistavusiomis aplinkybėmis ir leidžia autoriui tarsi pratęsti dialogą su skaitytoju Dostojevskio kūrinių temomis. Nors romane neišeinama už vaizduojamojo laiko ribų, tiek autorius, tiek skaitytojai žino, kad rusų rašytojo įžvalgas patvirtino kruvinų Rusijos ir kitų pasaulio revoliucijų patirtis, todėl jo idėjos suvokiamos iš kito laiko perspektyvos. J. M. Coetzee gilinasi į tėvų ir vaikų konfliktą kaip visų revoliucijų pamatą, kelia kūrybos ištakų ir galios klausimą, vyro ir moters ryšius atskleidžia gėrio ir blogio kovos žmogaus sieloje aspektu, vaizduoja beviltišką žmogaus bandymą sulaukti iš Dievo atsakymo į prasmės klausimus. Kodėl vaikai tokie kritiški savo tėvams, netiki jų meile, taip karštai gina nuo tėvų savo laisvę, bet visiškai paklūsta manipuliatorių valiai ir patiki nežmoniškomis jų idėjomis? Kūrėjas turi galią formuoti jaunos sielos tikėjimą gėriu, bet lygiai taip pat jis gali tą tikėjimą sugriauti.
    John Maxwell Coetzee (g. 1940), Pietų Afrikos Respublikos rašytojas, nuo 2002 m. gyvenantis Australijoje, yra vienas žinomiausių šiuolaikinių romanistų, Nobelio literatūros premijos laureatas, du kartus pelnęs „Man Booker“ premiją. Romanas „Peterburgo Meistras“ (1994 m.) apdovanotas „Irish Times International Fiction Prize“.
     
  • Remontas

    Autorė: Jurga Tumasonytė

    TRAGIKOMIŠKA GYVENIMO ISTORIJA SU DETEKTYVO ELEMENTAIS
    Rašytoja Jurga Tumasonytė pristato romaną „Remontas“, kuriame nemažai laikmečio ženklų ir situacijų, artimų šiuolaikinių trisdešimtmečių kartai. Tai ir vietomis tragikomiška pagrindinės bevardės veikėjos gyvenimo istorija, ir detektyvo elementų turintis pasakojimas. Romano pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – veikėjai po sudėtingų šeiminių išgyvenimų atlieka namų remontą, taip tarsi paslėpdami skaudulius po baltu dažų sluoksniu. Kita vertus, remonto reikia ir sergančioms sieloms, kurios, net ir užgriuvus sunkumams, mėgina atsitiesti ir viską pradėti iš naujo. 
    Kauštelėjęs vyriškis netyčia žoliapjove nupjauna dukrelei kojas – paskui jas prisiuva garsus gruzinų chirurgas. Mergaitės vardu pavadintoje gatvėje dabar stovi mūsų daugiabutis, į kurį prieš trisdešimt metų atsikraustė mano tėvai. Turiu pagrindo sakyti, kad mano gyvybė užsimezgė masinių Kašpirovskio hipnozės seansų per televiziją metu. Pastojusios tą patį mėnesį – mama ir kaimynė Nienė – greitai tapo neišskiriamomis draugėmis. Su Egle gimėme tą pačią dieną ir tapome beveik seserimis. Mudvi draugavome, kol paauglystėje nutiko šis tas baisaus. Ilgai jos nemačiau, o kai suaugusios susiėjome ir aš vėl patikėjau, kad turiu geriausią draugę, dėl kurios galima daug ką paaukoti arba net padaryti nusikaltimą, ji ėmė ir dingo. Pranešėme apie jos dingimą policijai...
    Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką. Antrasis autorės apsakymų rinkinys „Undinės“ (2019) pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija.
  • Kalbasi susitikę

    Autorė: Vanda Juknaitė

    VANDOS JUKNAITĖS POKALBIAI SU ĮVAIRIAIS ŽMONĖMIS
     
    „Šioje knygoje skelbiami 2002–2010 metais spaudoje išsibarstę Vandos Juknaitės pašnekesiai su skirtingų išsilavinimų ir profesijų žmonėmis. Kaip ankstesnėse rašytojos knygose, taip ir šioje, pokalbiais perteikiamą socialinę įvairovę nustelbia iš susitikimo su savimi ir Kitu atsirandanti vidinė tikrovė ir ją į vientisą pasakojimą sujungianti mintis apie drąsą gyventi. Pokalbiai rodo, kad šioji drąsa dažnai – iracionalus vidinės valios aktas. Jis naikina skirtį tarp įvairių išsilavinimų ir profesijų žmonių, ir parodo, jog kultūros gyvastį palaikantys impulsai randasi kasdienybės plotmėje.
    Ši Vandos Juknaitės knyga atveria platų, įvairialypį, esmingai tikrą ir pozityvų gyvenimo vaizdinį, kuriame pro gyvenimo tragizmą prasišviečia vilties gyventi šviesa“, – Gitana Vanagaitė.
    „Keistas dalykas, pokalbiai sustabdo, tarytum kalbėtumės čia ir dabar. Ir sustabdo gal net ne žodžiais, o santykio skaidrumu. Žmogiškų ryšių skaidrumu, kuriuos taip netikėtai išgrynino bėgantis laikas“, – Vanda Juknaitė, 2020 kovas.
     
    Knygoje rasite pokalbius:
    • Apie mėlyną. Su dailininke Eva Labutyte
    • Aš nuolat šoku per ugnies lanką. Su skulptoriumi Stanislovu Kuzma
    • Apie išsitrinančias jungtis. Su profesore Viktorija Daujotyte
    • Turbūt. Taip. Ir tikrai taip. Su profesore Vanda Zaborskaite
    • Esu įkaitas. Su rašytojo Balio Sruogos dukra Dalia Sruogaite
    • Mano žmonės sugebėjo. Su austrų žurnalistu, vertėju Corneliusu Helliu
    • Kuo rizikuoja religiją keičiantis žmogus. Su rašytoja Jurga Ivanauskaite
    • Su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos. Susirašinėjimas su rašytoju Icchoku Meru
    • Mes kalbamės. Vanda Juknaitė, Gitana Vanagaitė, Ginta Čingaitė, Žydronė Kolevinskienė.
  • Mano vardas - Marytė

    Autorius: Alvydas Šlepikas

    Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais. „Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie – tik vaikai. Tačiau – vilko vaikai. Ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.“ – Alvydas Šlepikas

  • Bėgūnai

    Autorė: Olga Tokarczuk

    Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knyga apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką.
    Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.
    Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi praėjusią vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.
    Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus.
  • Jos dukters motina

    Autorė: Daniela Petrova

    „Ji kaip viesulas įsiveržė į mano gyvenimą juokdamasi ir šokdama, kad ir mane įtrauktų į šį sūkurį, o po to lygiai taip pat netikėtai pradingtų.“ Aštuonerius metus su nevaisingumu kovojanti Lana pagaliau išvysta šviesą tunelio gale. Atsirado kiaušinėlių donorė iš Bulgarijos – kaip tik tokia, kokios ilgai ieškojo. JAV gyvenanti, bet bulgariškų šaknų turinti Lana visada norėjo, kad protėvių kraujo paveldėtų ir vaikas, todėl naujiena atrodo kaip neįtikėtina proga pagaliau susilaukti išsvajoto kūdikio. Vis dėlto po daugybės ankstesnių nesėkmingų bandymų jos partneris Taileris šįkart nuleidžia rankas – įsibėgėjus naujam kiaušinėlių perkėlimo ciklui palieka Laną vieną. Įskaudinta moteris įtaria neištikimybę ir turi apsispręsti, ar tęsti procedūrą be antrosios pusės. Kas, jeigu tai paskutinė galimybė tapti motina? 

    Tačiau likimas Lanai siunčia ženklus – netikėtai Niujorko metro ji sutinka Katią – kiaušinėlių donorę. Vedama smalsumo, moteris paslapčia ją paseka ir net susipažįsta, nors visada norėjo išlaikyti abipusį anonimiškumą. Lana susižavi gyvybinga jauna studente, bet užsimezgusi draugystė trunka neilgai – po vakarėlio naktiniame klube mergina dingsta. Gali būti, kad Lana paskutinė, kuri ją matė. Siekdama išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, moteris kreipiasi į policiją, tačiau ji pati ir jos buvęs ilgametis partneris tampa pagrindiniais įtariamaisiais. Pasirodo, kad Taileris jau seniau pažinojo Katią, tačiau iš kur?
     
    „Jos dukters motina“ – aktualias ir jautrias socialines temas paliečiantis psichologinis trileris, prisodrintas bulgariško atspalvio. Romano autorė Daniela Petrova gimė ir užaugo Sofijoje, Bulgarijoje, sulaukusi 22-ejų persikėlė į JAV, kur baigė bakalauro ir magistro studijas. „Jos dukters motina“, paremta asmenine patirtimi, vos pasirodžiusi išrinkta kaip geriausia knyga The Oprah Magazine, The New York Post, CrimeReads ir kt. 
  • Blogio šnabždesys

    Autorius: Donato Carrisi

    Viduryje miško – šeši maži kapai. Kiekviename jų – po ranką. Penkios priklauso apylinkėse dingusioms mergaitėms, šeštoji dar neidentifikuota. Glumina tai, jog iki šiol nerasta nė viena auka – gyva ar mirusi.

     
    Pareigūnė Mila Vaskez, per savo karjerą išaiškinusi aštuoniasdešimt devynias dingusių asmenų bylas, kartu su kriminologu Goranu Gavila pasineria į tyrimą. Radę įtariamąjį, neilgai trukus jie jaučiasi atsidūrę akligatvyje – šis išties įvykdė nusikaltimą, tačiau ne tą, dėl kurio jį sulaikė, – mergaičių jis negrobė. Klausimų iškyla daugiau, nei tyrėjai randa atsakymų.
     
    Sekdami klastingo pagrobėjo pėdsakais, pareigūnai atskleidžia dar vieną, nesusijusį ir seniau įvykdytą, nusikaltimą. Tyrėjų komanda suklūsta: ar gali būti, kad jų ieškomas nusikaltėlis savo darbais siekia atskleisti kitų asmenų įvykdytus žiaurius nusikaltimus? O gal viskas tėra makabriškas sutapimas?
     
    Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, rašo detektyvus. 
     
    „Blogio šnabždesys“, išverstas į daugiau nei dvidešimt kalbų ir tapęs sensacingu bestseleriu daugelyje Europos šalių, kritikų vadinamas retu grynuoliu – tai intelektualus trileris, provokuojantis klausimus, susijusius su blogio esme bei tamsiausiais žmogiškos sąmonės užkaboriais. Anksčiau autoriaus išleista knyga „Mergina rūke“ („Sofoklis“, 2018) sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.
 
Savanoris bibliotekoje