Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Vaikis iš miško

    Autorius: Harlan Coben

    Prieš trisdešimt metų Vaildas pastebėtas miškuose, kur gyveno kaip laukinukas ir neprisiminė savo praeities. Nūnai jo paprašoma surasti dingusią merginą Naomę. Po kurio laiko iš namų išeina ir negrįžta bendraamžis vaikinas.
     
    Regis, niekas nesirūpina, kad Naomė Pain nebelanko mokyklos, netgi jos tėvas. Tik advokatė Estera Krimštein suklūsta, kai anūkas papasakoja, kad iš Naomės žiauriai tyčiojasi bendraklasiai. Estera paprašo Vaildo padėti surasti Naomę.
     
    Vaildas nori padėti į bėdą patekusiai atstumtajai, bet kad ją surastų pačiam tenka grįžti į bendruomenę, kurioje niekada nepritapo, kurioje galingieji neliečiami, net jei slepia paslaptis, galinčias sugriauti milijonų žmonių gyvenimą, paslaptis, kurias Vaildas turi atskleisti, kol dar ne per vėlu.
  • Būtinoji mirtis

    Šiame romane Rojus Greisas, Detektyvų rašytojų asociacijos apdovanojimą „Deimantinis durklas“ pelniusio rašytojo Peterio Jameso herojus, susiduria su bene daugiausia mįslių užminusia byla.
    Lorna Beling trokšta ištrūkti iš pragaru virtusios santuokos ir pasiduoda vyriškio, žadančio jai dovanoti pasaulį, kerams. Tačiau netrukus sužino, kad gyvenimas retai klostosi taip, kaip nori. Atsitiktinė fotografija jos klientės mobiliajame telefone sužlugdo visas svajones.
    Vieno buto Braitone vonioje randama negyva moteris. Vyresnysis detektyvas Rojus Greisas iškviečiamas įvykio vieton. Iš pradžių atrodo, jog pagrindinis įtariamasis — aiškus ir nusikaltimas tuojau bus ištirtas. Tačiau netrukus įsipina kitos galimos įvykio versijos, ir kiekviena iš jų — erzinamai įtikima. Galiausiai, įvykiams rutuliojantis netikėta linkme, Greisas su siaubu ima suvokti susidūręs su blogiu, kokio nė neįsivaizdavo.
     
    Atsiliepimai
     
    „Peteris Jamesas taip įsigilino į vidines policijos darbo procedūras ir procesus ir netgi prasiskverbė į tikrų detektyvų mintis, kaip iki šiol nepavyko nė vienam anglų detektyvų rašytojui. Jo romanų veikėjas Rojus Greisas gal ir nėra pats įsimintiniausias policininko personažas, — jis nėra išsekintas besaikio gėrimo, per didelio svorio ar gyvenimo kančių, — bet būtent todėl jis toks įtikimas.“
    * The Times
     
    „Peteris Jamesas — vienas geriausių šiuo metu knygas apie nusikaltimus rašančių autorių.“ 
    * Karin Slaughter
     
    „Džeimso kūryba vis gerėja ir nusipelno pasisekimo, kurio sulaukė ši pirmarūšė romanų serija.“ 
    * Independent on Sunday
     
    „Skrupulingai išstudijuota ir surinkta informacija suteikia jo prozai išskirtinio autentiškumo. Jamesas sugeba įpinti tiek netikėtumų ir dramos, kad į romano pabaigą tiesiog sergi už policiją ir nežinai, ar jiems pavyks pričiupti tikrąjį nusikaltėlį.“
    * Sunday Express
     
    „Niekas nepaneigs, kad Jamesas — puikus detektyvų rašytojas. Pasakojimai apie Greisą beveik visuomet pakyla į bestselerių sąrašų viršūnes. O tai, be kita ko, lemia nepaprastas Jameso gebėjimas taip kruopščiai atvaizduoti betarpiškai ištyrinėtą policijos darbo kasdienybę, kad, regis, gali užuosti iš valgyklos sklindantį kavos kvapą... Kerinti knyga.“
    * Daily Mail
     
    „Per trisdešimt ketverius tarnybos policijoje metus man dar neteko susipažinti su rašytoju, kuris taip tikroviškai aprašytų šį darbą.“
    * Detektyvas tyrėjas Patas Laniganas, Apygardos prokuroro biuras, Niujorko policijos departamentas
  • Mirusios sielos

    Autorė: Angela Marsons

    Tiesa buvo užkasta... iki šiol.
    Kai per archeologų praktikantų kasinėjimą randami žmonių kaulai, sklypas Juodajame Krašte detektyvei Kimai Stoun staiga virsta nusikaltimo vieta. Atverčiama dar viena paini byla, kurios užuomazgos skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį.
    Surūšiavus padrikus kaulus paaiškėja, kad kape toli gražu ne viena auka. Kaulai liudija apie neįsivaizduojamą siaubą, nes ant palaikų likusios kulkų ir žvėrių spąstų paliktos žymės.
    Priversta dirbti kartu su detektyvu Trevisu, su kuriuo sieja nemaloni patirtis, Kima pradeda aiškintis kitų dviejų šeimų tamsius santykius. O kol detektyvė panirusi į šį sudėtingą tyrimą, jos komanda tiria virtinę šlykščių neapykantos nusikaltimų. Priartėjusi prie tiesos apie žmogžudystes apleistame sklype Kima sužino, kad vienam jos komandos nariui gresia mirtinas pavojus ir... laikas senka. Ar pavyks jį išgelbėti nuo dar vieno nepaženklinto kapo?
  • Foto Vėros Šleivytės

    1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje gimusi Veronika (Vėra) Šleivytė, anksti suprato, kad nori tapti menininke ir ryžtingai siekė užsibrėžto tikslo. Baigusi keturias Kupiškio progimnazijos klases, metus (1923–1924 m.) mokytojavo kaimo bendruomenės įkurtoje mokykloje, organizavo kursus. 1924 m. ėmėsi studijų Kauno meno mokykloje, kur dėl silpnos sveikatos praleido dešimtmetį, bei įsitraukė į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Dviejose skirtingose epochose gyvenusi menininkė, gimtinėje iki šiol buvo žinoma kaip grafikė ir tapytoja, tad nedaug kam buvo girdėta, kad tarpukariu ji reiškėsi kaip fotografė. Įsigijusi savo pirmąjį fotoaparatą Šleivytė aistringai fiksavo šeimos kasdienybę, keliones, parodas ir mylimasias, o likusi viena, asmeninėje erdvėje ji objektyvo pagalba neretai ironišku žvilgsiu stebi save tarsi klaustų – Kokia ta Vėra?
    Leidinyje pristatoma plati autorės fotografijų kolekcija nejučia virstanti ištisu jos gyvenimo pasakojimu. Atidžiai, žalio rašalo antspaudu 'Foto Vėros Šleivytės' ir komentarais nuotraukas virtusias atvirlaiškiais žymėjusi Šleivytė tokiu būdu išsaugojo savo istoriją.
    Autorės palikimas, kurį sudaro fotografijos, draugų ir mylimų moterų laiškai, eskizai, užrašai ir paveikslai, po jos mirties 1998 m. perduotas į Kupiškio etnografijos muziejaus fondus.

  • Valios galia

    Autoriai: John Tierney, Roy F. Baumeister

    Valia veikia kaip raumuo: ji pavargsta naudojama pernelyg intensyviai, tačiau treniruojama sustiprėja. Pasižadėjote sau darbo metu nė minutei nelįsti į feisbuką ir trūks plyš pažado laikotės? Visą pusdienį tvardėtės nepažvelgę į tuos viliojančius keksiukus ant stalo darbe? Ką gi, dabar jums liko žymiai mažiau valios sutelkti dėmesį į tai, ką šneka jūsų viršininkas. Šiaip taip ištvėrėte? Pagirtina! Užtat pakeliui namo jus smarkiau nei turėtų suerzins automobilių spūstis, o jei kuo nors neįtiks namiškiai, tikrai leptelėsite vieną kitą nemalonų žodelį. Tai – ne šiaip irzlumas. Tai jūsų valia pavargo. 

    Knygoje „Valios galia“ vienas įtakingiausių pasaulyje psichologų Roy’us F. Baumeisteris kartu su New York Times mokslo žurnalistu Johnu Tierney’umi pristato naują požiūrį į ypatingą mūsų savybę – valią.

     Knygoje aptariama:
     
    • Kaip susikaupti ir nepasiduoti įgeidžiams.
    • Kaip atsisakyti žalingų įpročių.
    • Kaip išsikelti realistiškus tikslus ir stebėti savo progresą.
    • Kodėl sirguliuodami neturėtume sėsti už vairo ar eiti į darbą.
    • Kaip mityba ir gliukozės kiekis kraujyje keičia mūsų valią.
    • Kaip numaldyti vaikų „ožiukus“ ir kodėl vaizdo žaidimai nėra taip jau blogai. 
    • Kodėl laikantis dietos sulieknėti vis tiek nepavyksta.
    • Ką daryti moterims, kai vargina PMS, o irzlumas liejasi per kraštus.
    • Kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti lavinti savikontrolę.
     
    Roy’us F. Baumeisteris vadovauja socialinės psichologijos programai Floridos valstijos universitete. Jis publikavo daugiau nei 450 mokslinių straipsnių ir nuolat patenka tarp dažniausiai cituojamų pasaulio psichologų.
    Johnas Tierney’us rašo The New York Times mokslo skiltį Findings („Atradimai“). Autoriaus darbai pelnė Amerikos mokslo skatinimo asociacijos ir Amerikos fizikos instituto apdovanojimų. Tai jau trečioji jo knyga.
  • Pamiršta Provanso karuselė

    Autorė: Juliet Blackwell

    Vidur levandų laukų ir alyvmedžių giraičių Provanse stūkso pilis, menanti šlovingus laikus. Kadaise ji bylojo apie Klementų turtus, o dabar virtusi apleista seno kaprizingo rašytojo Fabricijaus Klemento buveine. Pilies mūrai, kaip ir atsiskyrėlis senolis, saugo seniai užmarštin nugrimzdusias giminės paslaptis. Vieną dieną ramybę sudrumsčia amerikietė fotografė Keidė Dreik, atvykusi fotografuoti Paryžiaus karuselių fotoalbumui.
    Kadaise vestuvių proga Keidė gavo dovanų triušį Gusą – karuselės figūrą, kuri dabar bemaž vienintelė palaiko jai draugiją. Iširus santuokai, netekusi brangaus žmogaus, moteris liko viena. Neturėdama, ko prarasti, ji leidžiasi į Prancūziją įgyvendinti sumanymo, kartu vildamasi įminti mįslę, kurią užminė Guso pilve rasta dėžutė su plaukų sruoga, paslaptingu rašteliu ir moters nuotrauka, daryta XIX–XX amžių sandūroje ir pažymėta Klementų antspaudu.
    Paryžiuje susikerta Keidės ir patrauklaus architekto Žano Polio Miraso keliai, o Guso užuominos nuveda moterį į Provansą. Keidė apsukriai įsiprašo apsistoti pilyje pas įnoringą rašytoją Fabricijų. Ji įsitraukia į painią Klementų giminės istoriją ir nuostabią Provanso kasdienybę. Panašu, kad nuojauta neapgavo – Klementų istorijoje slypi šis tas daugiau, apie ką niekas nė nebūtų pagalvojęs...
  • Laimė – tai jūsų pasirinkimas

    Autorius: John Leland

    Johno Lelando knyga „Laimė – tai jūsų pasirinkimas“ – ypatingas žvilgsnis į senatvę, senėjimo procesus ir seniausius visuomenės narius. Autorius – „The New York Times“ žurnalistas – kiek daugiau nei vienerius metus (18 mėnesių) redakcijos užsakymu vykdė žurnalistinį projektą – stebėjo šešių iš anksto atrinktų itin senų niujorkiečių (trijų moterų ir trijų vyrų) gyvenimą iš arti, tuo pat metu rašydamas apie tai seriją straipsnių savo leidiniui. Jais remiantis ir gimė ši jautri, įžvalgi ir sąmojinga knyga. J. Lelandas ypač pabrėžia, kad vieneri metai senukų draugijoje labai daug ko išmokė jį patį ir gerokai pakeitė jo mąstymą, o kartu – ir gyvenimą. Lietuvių skaitytoją neabejotinai sudomins tai, kad vienas iš šešių senyvų knygos herojų – mums puikiai pažįstamas žymus menininkas, poetas, kino kūrėjas Jonas Mekas (1922–2019). Kaip aš praleidau metus su šešiais senoliais ir tapau labai, labai laimingas. 2015 metais stebėjau šešis žmones, sulaukusius daugiau nei 85-erių. Maniau, kad panirsiu į senatvės sunkumus. Anaiptol. Iš jų gavau pamokas, pakeitusias mano gyvenimą. Tai buvo džiaugsmo, valios, ryžto, dėkingumo ir palankumo pamokos. Sužinojau, kaip atgauti fi zines ir dvasines jėgas, kodėl vyresni žmonės yra džiugesni už jaunuolius, kodėl net kalbėdami apie norą mirti jie verčia tave jaustis palaimingai. O svarbiausia – sovokiau: tam, kad išmoktume šias pamokas, nereikia laukti, kol pasensime. (John Leland).

  • Urvų gyventojai

    Autorius: Romualdas Barauskas

    Knygutėje trumpai pristatomi visi mūsų šalyje gyvenantys ar trumpam užklystantys plėšrieji žvėrys, iš kurių trims rūšims – lapei, barsukui ir usūriniam šuniui – skiriamas didesnis dėmesys. Apie jų gyvenimo būdą sužinosite ne tik iš tekstų, bet ir gausybės puikių išraiškingų nuotraukų bei trumpų videosiužetų.

  • Per orchidėjų pievas ir miškus

    Autorius: Bronius Šablevičius

    Vienos nuostabiausių ir paslaptingiausių mūsų krašto augalijos grupių – laukinių orchidėjų – pažinimo vadovas. Knygos autorius dalijasi savo potyriais ir atradimais tiriant bei stebint šiuos nepaprastus augalus.

  • Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda

    Lietuvos Respublikos seimas 2020-uosius metus paskelbė habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Taip minimos 100-osios mokslininkės gimimo metinės bei darbų svarba ir nuopelnai žmonėms. Žurnalistas Stasys Lipskis parengė biografiją „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ sudarytą iš žolininkės užrašų, laiškų, vaizdinės medžiagos bei atsiminimų.
    Eugenija Šimkūnaitė – habilituota gamtos mokslų daktarė, farmacininkė, žolininkė. Paprasti žmonės ją vadino tiesiog žiniuone, draugai – Lietuvos Ragana. Iš tiesų, nėra kito tokio žmogaus, kuris būtų taip gerai pažinęs mūsų šalies gamtą. 2020-tais metais švenčiamos šimtosios iškilios moters gimimo metinės. Pasaulį ji išvydo 1920-tais, Krasnodare, Rusijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jos šeima sugrįžo gyventi į Tauragnus.
    Tauragnuose šeima atidarė vaistinę, kurios antrame aukšte ir gyveno. Eugenija nuo pat mažumės pradėjo domėtis gydymo paslaptimis, vaistiniais augalais, receptais. Mergaitė padėdavo tėvui vaistinėje, taip pat iš savo tetų žolininkių mokėsi natūralaus gydymo paslapčių.
    ProfesijąEugenija Šimkūnaitė pasirinko lengvai ir 1939-tais metais įstojo mokytis farmacijos Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Deja, svajonę dirbti šeimos vaistinėje sužlugdė karas, kurio metu namai sudegė, tėvas žuvo, o mama buvo suluošinta. Eugenija pradėjo dirbti vaistinės vedėja Vilniuje, o vėliau Kaune įsidarbino Botanikos sodo jaunesniąja moksline bendradarbe bei apsigynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją.
    Mokslininkę Eugeniją Šimkūnaitę labiausiai domino dvi sritys. Pirmoji – vaistažolininkystė. Šia tema ji parašė dvi knygas bei bendradarbiavo ruošiant kitų autorių leidinius. Taip pat parengė daugybę mokslinių bei plačiajai visuomenei skirtų straipsnių. Antroji domėjimosi sritis – mūsų šalies vaistažolininkystės ir liaudies medicinos skirtumai bei panašumai su kitų pasaulio vietovių patirtimi. Atlikdama lyginamąją analizę Eugenija daug keliavo po įvairias šalis.
    Knyga „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ – supažindina skaitytojus su savo srities garsenybe, daug nuveikusią mūsų šalies labui ir niekada neatsakiusią padėti pagalbos prašantiems žmonėms. Leidinyje pateikiama autobiografija, rašytinis paveldas, mokslininkės laiškai, įvairūs atsiminimai bei vaizdinė medžiaga.
    Stasys Lipskis – Lietuvos žurnalistas, literatūros kritikas, literatūrologas, leidėjas, publicistas, knygų autorius. Jis parengė ne vieną knygą, dedikuotą žymiems Lietuvos žmonėms: mokslininkams, rašytojams, poetams.

     

  • 16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa

    Autorė: Rasa Borodina

    Jaučiatės taip prastai, kad nebesinori gyventi? Niekas jūsų nesupranta? Kaklą smaugia nerimas ir besitęsiantis liūdesys? Sergate depresija? Galbūt neištrūkstate iš priklausomybių? O gal jūs esate tas (-a), šalia, kurio gyvena toks žmogus ir kas rytą nubundate su mintimis, kaip jam ar jai padėti?
    Knygoje „16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa" Rasa pasakoja tikras, Lietuvoje gyvenančių žmonių istorijas. Tai žmonės, kurie pabuvojo emociniame dugne ir nebematė gyvenimo prasmės. Jie rado jėgų pakilti, tad nori su jumis pasidalinti savo patirtimi.
    Neapsigaukite, ši knyga nėra paviršutiniškas liūdnų istorijų rinkinėlis apie tai, kaip sunku gyventi. Visi herojai įveikė sunkumus, tad dalinasi ne tik sunkiuoju etapu, bet ir savo sveikimo patirtimi bei patarimais norėdami įkvėpti. 
    Knygoje aptariamos temos: įprasta ir pogimdyminė depresija, priklausomybės pančiai, emocinis ir fizinis smurtas, toksiška vaikystė, savižudiškos mintys.
    Be istorijų, knygos pabaigoje rasite įvairių psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktų ir literatūros sąrašą, kuris pravertė tiek autorei, tiek knygoje pristatytiems žmonėms.
    „Dabar suvokiu, kad norint suprasti kitą reikia apsiauti jo batus ir pajusti, kaip jie spaudžia. Bet dažnai padėti niekuo negali, kol neateina tam tikras laikas. Šiandien aš manau, kad ne kiekvienam įmanoma padėti, ne kiekvienam ir reikia padėti. Pirmiausia reikia pabandyti suprasti. Manau, kad tai yra svarbiausia. Man atrodo, kad mes, žmonės, per mažai vienas kitą suprantame, priimame ir toleruojame, iškart norime ką nors su kitu žmogum padaryti, jį sutvarkyti: pagerinti jo būklę, įvertinti elgesį, sudėlioti į lentynėles visas bėdas. Tai atitolina, stato sienas. Bent jau mano atveju buvo kaip tik taip”.
  • Spindesio valanda

    Autorė: Iona Grey

    „Galvok apie šiandieną, ne apie rytojų. Šok per plyšį, kad neįkristum. Žingsnis po žingsnio eik pirmyn. Nežiūrėk žemyn.“
    Devynmetė Alisa vieši pas senelius Blekvudo Parke. Viešnagė ne itin maloni – spaudžia sausio šaltukas, seneliai anūkei irgi nepuoselėja šiltų jausmų, jos guvernantė tikra nuoboda, o mylima mama Selena ir tėtis Rupertas toli Azijoje rūpinasi šeimos verslo reikalais. Pabėgti nuo niūrios kasdienybės Alisai padeda mamos laiškai, skatinantys pradėti lobių medžioklę.  Kitados lobių ieškojo ir jos mama Selena, tada 22 metų mergina. Tiesa, šitai vyko vieną 1925-ųjų naktį Londono gatvėse po vakarėlio su draugais, tokiais pat nerūpestingais plevėsomis kaip ir ji pati. Toji lobių naktis Selenai tapo lemtinga – akimirką pamiršusi lengvabūdiškumą ji atsiskyrė nuo draugų ir sutiko Lorensą.
    Tolesnės Alisos paieškos skaitytojui atskleidžia, kas vis dėlto nulėmė jos mamos sprendimą susieti savo likimą ne su skurstančiu menininku Lorensu, o su Rupertu ir kokia yra tikroji mergaitės lobių medžioklės priežastis.    
     „Laiškų iš praeities“ autorė Iona Grey maloniai nustebina dar vienu puikiu romanu apie praeitį. Talentingos rašytojos dėka knygos puslapiuose atgyja pašėlęs trečiojo dešimtmečio Londono gyvenimas ir skaudus tarpukario prieštaringumas – visiškai atsiduoti gyvenimo džiaugsmams ir malonumams atrodo nepagarbu ir net žiauru, kita vertus, švęsti gyvenimą bemaž neišvengiama. Autorės meistriškai pateikiami romano veikėjų prisiminimai ir laiškai pamažu atskleidžia, kas anuomet nulėmė jų likimą. 
  • Miškas ten sutinka žvaigždes

    Autorė: Glendy Vanderah

    The Washington Post, The Wall Street Journal ir Amazon Charts bestseleris.
    Netekusi mamos, išvarginta kovos su krūties vėžiu universiteto doktorantė Džoana Tyl sugrįžta baigti mokslo darbo apie paukščių lizdus kaimiškojoje Ilinojaus dalyje. Nuo aušros iki sutemų į tyrimą įnikusios vienišės kasdienybę vieną vakarą sujaukia prie namelio pasirodęs paslaptingas basas vaikas.
    Mergaitė prisistato Ursa ir atkakliai tvirtina esanti atsiųsta iš žvaigždžių, kad savo akimis išvystų penkis stebuklus. Džo nenoriai sutinka leisti Ursai pasilikti – kol sužinos apie ją daugiau.
    Mėgindama atskleisti šio žavaus vaiko paslaptį, Džo sulaukia atsiskyrėlio kaimyno Geibrielio Nešo pagalbos. Tačiau kuo daugiau laiko jiedu praleidžia kartu, tuo daugiau klausimų jiems kyla. Kodėl mažametė ne tik skaito, bet ir supranta Šekspyrą? Ir kodėl jos akivaizdoje nuolat nutinka geri dalykai?
    Tarp trijulės užsimezga neįtikėtinas ryšys, o Džo ir Geibas nustoja tikrinti tinklalapį, kuriame skelbiama apie dingusius vaikus...
  • Gilios žaizdos

    Autorė: Nele Neuhaus

    Nedidelio Taunuso miestelyje savo namuose šūviu į pakaušį nužudytas Davidas Džosua Goldbergas. Vos prieš pusmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų į gimtąją Vokietiją sugrįžęs 92 metų senolis buvo neeilinė asmenybė, Antrojo pasaulinio karo metais kalėjęs Aušvice, po karo emigravęs į Ameriką ir tapęs įtakingu politiniu veikėju bei gerbiamu žydų bendruomenės nariu.
     
    Tirti Goldbergo nužudymą imasi vyresnysis komisaras Oliveris fon Bodenšteinas su bendradarbe Pija Kirchhof. Nusikaltimo vietoje jie aptinka aukos krauju užrašytus ant veidrodžio penkis skaitmenis, o lavoną skrodęs teismo medicinos ekspertas kairio jo žasto vidinėje pusėje randa išblukusią tatuiruotę. Priblokšti tyrėjai suvokia, kad tokiomis kraujo grupės tatuiruotėmis buvo ženklinami ne Aušvico kaliniai, o nacistinės Vokietijos sukarintos organizacijos SS nariai.

    Tuo metu miestelį sukrečia dar dvi senolių žmogžudystės. Siekdami išsiaiškinti negailestingo žudiko motyvus, Oliveris ir Pija žingsnis po žingsnio atskleidžia kruviną melo ir išdavystės istoriją, apnuoginančią gilias Vokietijos praeities žaizdas.
     
    Nuo vaikystės Taunuse gyvenanti knygos autorė Nele Neuhaus laikoma viena populiariausių mūsų laikmečio detektyvinio žanro rašytojų. Jos knygos išleistos daugiau nei 20 šalių, o kriminaliniai romanai, kuriuose veikia detektyvų pora Oliveris fon Bodenšteinas ir Pija Kirchhof, yra skaitomiausi ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. 
  • Regėjimo taisyklės

    Autorius: Joe Heap

    Sakykime, žmogus gimė aklas, – mintyse šnibžda sau Nova prisimindama Džono Loko „Esė apie žmogiškąjį supratimą". – Sakykime, jis išmoksta apčiuopos būdu atpažinti du objektus – rutulį ir kūgį. O dabar, sakykime, po daug metų – dėl mokslo laimėjimų arba įvykus stebuklui – žmogus išgijo nuo aklumo. Ar jis galės vien tik regėdamas atskirti, kur rutulys, o kur kūgis?
    Nova gali daug ką. Ji kalba penkiomis kalbomis. Visose situacijose įžvelgia gerąją pusę. Yra linksma ir draugiška. Dirbdama vertėja policijoje iš žmogaus balso tono gali nuspėti, kai jis meluoja.
    Tik vieno dalyko Nova negali. Ji negali regėti, nes gimė akla.
    Tačiau brolis įtikina ryžtis operacijai, po jos pradėjusi matyti, Nova atsibunda naujame pasaulyje, kurio nebepajėgia suvokti. Iki tol, kol sutinka Keitę.
    Tarp dviejų jaunų moterų užsimezga ypatingas ryšys. Tačiau Keitės praeitis grėsmingai panardina jas į kitokią tamsą. Ar Nova ir Keitė sugebės išmokti matyti pasaulį kitaip?
 
Savanoris bibliotekoje