Tik draugai. Tik draugai. TIK DRAUGAI. Jei dažnai kartosi, gal tai net taps tiesa…
Heizelė žino, kad su ja nelengva – jei atvirai, daugumai vyrų ji neįveikiamas iššūkis. Jei jų neatbaido krūva augintinių ar pomėgis kvailioti, tai negebėjimas laiku užsičiaupti ir polinkis leptelėti ką netinkamo tikrai atbaidys. Patys kalti. Heizelė ne kiekvieno jėgoms.
Džošas pažįsta Heizelę nuo studijų laikų. Po pirmo susitikimo, kai ji apvėmė jam batus, ar to karto, kai apsvaigusi atsiuntė sunkiai perskaitomą elektroninį laišką, Džošas visada Heizelę laikė labiau keistuole, o ne drauge. Bet dabar, po dešimties metų, kai neištikima mergina apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis, išeiti su Heizele į žmones tarsi šviežio oro gūsis.
Tačiau jie ir nesusitikinėja. Bent jau ne vienas su kitu. Organizuoti vis baisesnius dvigubus aklus pasimatymus vienas kitam reiškia, kad tarp jųdviejų nieko nėra… tiesa?
