Saraja susidurdavo su košmarais ir juos sapnuodavo nuo tada, kai sukako šešeri. Keturis tūkstančius naktų lankėsi Raudų miesto žmonių sapnuose, stebėjo jų košmarus ir kūrė savuosius. Ji buvo Košmarų Mūza. Šimtas pasiųstų naktinių drugių klusniai nutūpdavo ant kiekvieno žmogaus kaktos. Joks vyras, moteris ar vaikas nebuvo saugus. Žinojo jų gėdas, kančias, sielvartą ir baimes ir manė... tikėjo... žinanti visus siaubus, bet dabar teko nustebti.
Nei Laslas, nei Saraja nebėra tokie, kokie buvo iki juos ištikusios tragedijos. Vienas dabar – dievas, o kitas – šmėkla. Jiems teks ne tik pažinti naujas galias ir pasikeitusias pasaulio taisykles, bet ir rasti būdą pasipriešinti Sarajos seseriai Minijai, ketinančiai žiauriai atkeršyti visiems Raudų miesto gyventojams.
Laslui teks pasirinkti tarp dviejų neįmanomų dalykų. Ką gelbėti: mylimą moterį ar visus kitus žmones? Savo ruožtu Saraja jaučiasi visiškai bejėgė. Bet ar iš tiesų tokia yra? Kartais pavojaus akivaizdoje galime atrasti savyje neregėtų galių. Saraja, Košmarų Mūza, dar nežino, ką iš tiesų sugeba.
Įtampos kupinoje istorijoje veikėjai ieško atsakymų į jau seniai kankinusius klausimus. Iš kur ir kodėl atsirado dievai? Kas nutiko tūkstančiams citadelėje gimusių vaikų? Ir visų svarbiausia: ar tikrai herojai privalo nukauti pabaisas? Galbūt įmanoma išgelbėti ir jas?
