Ne boboms

Rūta Vanagaitė

Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba?

Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima.

Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save.

Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis!

Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu?

• Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio.
• Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje.
• Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį.
• Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.
• Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i.
• Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?