Knygoje autorius analizuoja vienatvę, nuobodulį ir tuštumą. Žvelgdamas į juos giliau, aptaria kiekvienam įgimtą savivertės jausmą ir dažnai gyvenimo sukeliamą nerimą. Jis bando atskleisti paslėptus asmenybės sluoksnius, ypač jau minėtąjį savivertės jausmą. Knygoje paaiškinama kebli mūsų padėtis šiame nerimo kupiname amžiuje ir duodama patarimų, kaip pasirinkti, apsispręsti ir veikti.
Reikia daugiau drąsos išsaugoti vidinę laisvę, žengti į naujas sferas, nes mūsų egzistenciją neišvengiamai lydi kūryba – vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Būtent ji suteikia gyvenimui prasmę. Žmogus geba naudoti praeities darbo ir patirties vaisius, išmintį kaip protinį ir dvasinį dabarties kūrimo kapitalą. Dabarties akimirka nėra apribota laikrodžio. Ji visada turininga, kupina idėjų, visada pasirengusi atsiverti ir jas parodyti. Reikia tik pamėginti giliau pažvelgti į save.
Pagrindiniai kriterijai yra sąžiningumas, darna, drąsa ir meilė kiekvieną mūsų ryšio akimirką. Jei jų neturėsime, nemokėsime kurti ateities. O jeigu turėsime, patys įveiksime ateities sunkumus.
