Ieva Rudžianskaitė
Eilėraščių rinkinyje įvairiapusiškai apmąstomos prisiminimų, ilgesio, laikinumo ir laikiškumo temos. Nuolat kintančioje, katastrofų ir praskaidrėjimų paženklintoje tikrovėje eilėraščių kalbančioji tarytum atranda save vis iš naujo, atsigręždama į gimtąjį miestą, kuris kartais suvokiamas it gyva būtybė. Žvilgsnis į miesto detales neeliminuoja mąstymo apie globalias problemas, veikiau priešingai – jos išryškinamos kaip neatsiejama asmeninių patirčių dalis.
