Žinau, kad turiu daugiau bendrauti su žmonėmis, mažiau reaguoti į kritiką, mažiau abejoti savo verte kitų akyse... Bet negaliu to padaryti.
Jei W. Churchillis nebūtų buvęs apdovanotas sudėtingu charakteriu, kurį dar komplikavo alkoholizmas, gal jis nebūtų parodęs tokio ryžto Hitlerio ir nacių grėsmės akivaizdoje?
Visais laikais netrūko „sunkių“ žmonių – sudėtingų asmenybių, kurių elgesys erzina, kenkia bendrabūviui ir netgi jiems patiems. Ribinės, narciziškos, psichopatinės, paranojiškos, nerimastingos, obsesyvios, šizoidinės, į depresiją linkusios asmenybės – sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Kaip atsirado tokia jų įvairovė?
Pasak mokslininkų, tokių asmenybių genai atlaikė natūraliąją atranką ir atkeliavo iki šių laikų, nes tam tikros jų charakterio savybės buvo naudingos – ir pačiam individui, ir visuomenei. Juk vikingai nebūtų atradę Islandijos ar plaukę užkariauti Europos, jei dėl visko būtų nerimavę. Bet turbūt kaip tik nerimastingųjų ir obsesyviųjų dėka drakarai buvo taip gerai suprojektuoti ir aprūpinti maisto atsargomis. Taip, tai suprantama, bet ką daryti, jei tokia perdėm nerimastinga, narciziška, obsesyvi ar psichopatinė asmenybė yra tavo viršininkas ar šeimos narys?
Knygoje F. Lelordʼas ir Ch. André, remdamiesi moksliniais tyrimais, aprašo 12 sudėtingos asmenybės tipų ir pateikia patarimų, kaip juos atpažinti ir priimti, kaip bendrauti ir ko jokiu būdu nedaryti norint su jais sugyventi. Tai neįkainojamas instrumentas kiekvienam, susiduriančiam su „sunkiais“ žmonėmis namie ar darbe.
