Jam viskas buvo įdomu: demonai ir sparnakaliai, serafimai ir dvasios. Lyg vaikas tikėjo magija, lyg valstietis tikėjo šmėklomis. Jau pirmąją dieną užkritus pasakų knygai susilaužė nosį, ir kiti ėmė kalbėti, kad šis nutikimas viską pasako apie keistuolį Laslą Streindžą: jis išsiblaškęs, gyvena savame pasakų ir išgalvotų istorijų pasaulyje.
Todėl ir vadino jį svajokliu, dėl to neklydo, bet nesuprato svarbiausio. Laslas buvo kitoks svajoklis, nei jie įsivaizdavo. Jis turėjo svajonę – rodančią kelią ir tokią stiprią, kad net tapo antrąja siela. Visos mintys sukosi tik apie ją.
Sakoma, kad svajonė pasirenka svajoklį, o ne atvirkščiai. Jaunesnysis bibliotekininkas ir karo našlaitis Laslas Streindžas visad įtarė, kad jo svajonė pasirinko neteisingai. Nuo pat mažens jis kaip apsėstas domėjosi paslaptingu Raudų miestu, kadaise egzistavusiu, o vėliau dingusiu iš visų įrašų ir žmonių pasakojimų. Tačiau tam, kad išdrįstum palikti namus ir leistumeisi į tolimus kraštus ieškoti prarasto miesto, reikėtų kur kas narsesnio žmogaus nei Laslas. Bet vieną dieną drauge su grupe legendinių karių atvyksta herojus vardu Dievažudys, ieškodamas mokslininkų ir specialistų, galinčių padėti įspėti Raudų miesto paslaptį. Tai vienintelė Laslo galimybė, kurią reikia griebti už ragų – arba pamiršti savo svajonę amžiams.
Kas nutiko prieš du šimtus metų Raudų mieste, kad apie jį daugiau niekas nebegirdėjo? Ką užmušė Dievažudys, kad buvo taip pramintas? Ir kokiai paslapčiai įminti jis ieško pagalbininkų?
Visi atsakymai – ir dar daugiau klausimų – slypi Raudų mieste.
Čia laukia košmarai ir naktiniai drugiai, žudynės ir meilė, kaustantis siaubas ir neįtikėtini stebuklai. Sveiki atvykę į Raudų miestą.
