Spalio 23 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su Aldona Ruseckaite – poete, eseiste, rašytoja, muziejininke, biografinių romanų autore ir, kaip ją pristatė renginį moderavusi telšiškė poetė Irena Daubarienė, asmenybe, perskaičiusia bene daugiausiai Lietuvoje meilės laiškų. Stulbina rašytojos kūrybos aprėptys – kiek gali daug nuveikti vienas Lietuvos kultūros istorijai neabejingas žmogus.
Autorė atvirai, nuoširdžiai ir nuosekliai atvėrė savo kūrinių parašymo istorijas. Prisipažino – kaip muziejininkė, neturi laiko ribų tvirtumo... „Aš dažnai prisipažįstu, kad man šimtas metų – ar čia, ar ten... Laike labai laisvai jaučiuosi. Šimtmečių kaip ir nebėra...“ – atviravo autorė, paprašyta pasakyti, ką šiandien jai kalbėtų Vaižgantas...
Išties, kiekvienas renginio dalyvis turbūt sutiko su viešniai ir ją kalbinusiai poetei dėkojusios bibliotekos direktorės Jolantos Zubienės žodžiais, kad Aldona Ruseckaitė šį vakarą mums buvo dovana! Plačiajai visuomenei ji padėjo pažinti labai svarbias Lietuvai asmenybes: Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį, Vincą Mykolaitį Putiną...
***
A. Ruseckaitė baigė Vilniaus universiteto Kauno fakultetą (lietuvių filologiją). 1975–2002 m. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto lietuvių kalbos lektorė. 1976–1980 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus (iki 1989 LSSR literatūros muziejus) mokslo darbuotoja, 1980–1989 m. skyriaus vedėja, 1989–2019 m. direktorė. Nuo 1993 m. Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto Kaune dekanė. Nuo 1997 m. Tarptautinės muziejų tarybos narė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.
Kaip poetė debiutavo 1994 m. Prienų krašto moterų poezijos antologijoje „Gimtinės upeliai“. Po metų išleido atskirą savo lyrikos knygą „Liūdesys kaip sekmadienis“. Vėliau pasirodė ne viena jos apysaka, dar kelios poezijos knygos.
Nuo 2012 m. A. Ruseckaitė parašė keletą biografinių romanų apie didžiuosius lietuvių literatūros kūrėjus – Maironį („Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografijos etiudai), Žemaitę („Žemaitės paslaptis“), V. Mačernį („Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“), Salomėją Nėrį („Padai pilni vinių“).
Pelnė daugybę apdovanojimų tiek už muziejinę, tiek už literatūrinę veiklą: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžius, 2016 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Rašytoja mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, įkvėpimo semiasi iš gamtos, turėdama laisvą minutę vaikštinėja po Maironio sodą, mėgsta fotografuoti. Ji teigia, kad nė vieno biografinio romano nebūtų, jei ne jos darbas muziejuje, kur ji nuolat yra arti žymiausių ir įdomiausių Lietuvos asmenybių, rašytojų.
2025 m. rugsėjį Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, vykusio tradicinio respublikinio renginio – Vaižgantinių – metu rašytojai A. Ruseckaitei įteikta Juozo Tumo-Vaižganto premija. Apdovanojimas skirtas rašytojai už knygą „Vienatybė. Rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės likimo vingiai“, kurią 2024 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Premija A. Ruseckaitei suteikta už reikšmingą kūrybinį ir tiriamąjį darbą, toliau puoselėjant Juozo Tumo-Vaižganto tradicijas, idėjas, vertybes bei jų raišką literatūroje ir publicistikoje, taip pat už naujų faktų atskleidimą ir Lietuvos kultūros paveldo sklaidą.
