Prieš 167 metus (1859 m.) užgeso poetės, vertėjos gyvenimas. Ji išgyveno vos trisdešimt vienerius metus, tačiau paliko jautrų pėdsaką lietuvių literatūros istorijoje.
Prieš mirtį Karolina paprašė motinos sudeginti „visus savo popierius“. Motina nedrįso pasipriešinti mirštančiosios valiai. Tik sesuo Teklė Borisevičienė, atvykusi po kelių valandų, dar rado kelis išlikusius sąsiuvinius – trapų atminimą apie kūrybą, kurios dalis taip ir liko nepažinta.
K. Praniauskaitė palaidota Utenos bažnyčios šventoriuje. Ant jos kapo pastatytas kryžius su jautriu užrašu lenkų kalba: „Giedojo trumpas daineles Dievo didžiojo garbei, Jo šventiesiems ir angelams. Atminimui draugams.“ Kartais didžiausios istorijos telpa ne storuose tomuose, o keliuose išlikusiuose sąsiuviniuose ir žmonių atmintyje.
