Įspūdingas susitikimas su Edita Mildažyte

2026 Balandžio 16 d.
Skaitykla

Pagaliau ir Telšius aplankė Edita Mildažytė! Balandžio 16 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnaliste, televizijos laidų vedėja, jos autobiografinės knygos „Pelynų medus. Mano istorija“ sutiktuvės. Tai nuoširdus, gyvas, įtraukiantis pasakojimas apie autorės gyvenimo kelią.
Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta Zubienė. Linksmai ir taikliai į pokalbį įsiterpdavo ir E. Mildažytės vyras – menotyrininkas, TV laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas ir redaktorius Saulius Pilinkus.

Ypač gausiai susirinkusieji į susitikimą buvo pasiilgę tikrumo, nuoširdumo, o jo šį vakarą buvo per akis. Visus papirko viešnios atvirumas ir drąsa dalintis savo gyvenimu: nepagražintu ir neišfiltruotu. Ji – pavyzdys, kaip galima savo klaidas pripažinti, iš jų pasimokyti. Kaip sakė pati knygos autorė, „supratus, kad kritai veidu į purvą, pasidaro aišku, kad arba murzina toliau gyvensi, arba prausiamės. Jeigu nebūtų to dribimo veidu  į purvą, tai šiandien prieš jus gal ir nestovėčiau...“

Viena garsiausių, populiariausių ir mylimiausių Lietuvos moterų pristatė knygą apie savo gyvenimą, kuriame tiršta stiprių jausmų, smagių įvykių, skaudžių išgyvenimų ir lemtingų pasirinkimų. Ir, žinoma, – kultinių TV laidų, projektų, dokumentinių filmų, visuomeninės veiklos. Savo istoriją Edita Mildažytė pasakoja kaip moka tik ji – atvirai, lengvai ir išmintingai.
„Pasiūlymų parašyti kažką panašaus į „savo istoriją“ esu gavusi tikrai ne vieną sykį. Ir kaskart atsisakydavau. Dėl įvairių priežasčių. Tačiau dabar esu tokia subrendusi, kai jau galiu ramiai žvelgti į praeities klaidas ir nuotykius, aiškiai suprasdama, kad kiekviena nesėkmė yra tik kelio į sėkmę etapas. Mano gyvenime buvo tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų nepapasakoti. Buvo ir istorijų, prasidėjusių visai neromantiškai, bet išsivysčiusių į aukščiausią žmogiškų jausmų būseną.
Šitoje knygoje stengiausi būti sąžininga, korektiška ir... linksma. Kodėl turėtumėte ją perskaityti? Bent jau dėl to, kad įsitikintumėte – kaimyno žolė nėra žalesnė“, – sako E. Mildažytė.

„Pelynų medus“ tampa metafora autorės gyvenimui: net iš kartėlio galima sukurti saldumą, nes svarbiausia ne tai, kas nutiko, o kaip į tai reaguoji. Įkvepianti knyga ne tik Editos Mildažytės gerbėjams ir ne tik moterims. Ji skirta visiems, ieškantiems savęs, stiprybės ir tikėjimo, kad kiekvienas gyvenimo nuopuolis gali tapti naujo pakilimo pradžia.