KUR: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje
KADA: 2026 m. spalio 7 d., trečiadienį, 17.15 val.
RENGINYS: rašytojos, muziejininkės, Juozo-Tumo Vaižganto premijos laureatės Aldonos Ruseckaitės knygos „Naktiniai pokalbiai. Juozo-Tumo Vaižganto ir Ričardo Mikutavičiaus gyvenimo paralelės“ sutiktuvės.
Viešnią kalbins poetė Irena Daubarienė.
NAUJIENA! Iš spaustuvės atvyko naujausia Aldonos Ruseckaitės knyga „Naktiniai pokalbiai“.
Tai fikcijų romanas, kurio pagrindiniai veikėjai – rašytojai ir kunigai Juozas-Tumas Vaižgantas ir Ričardas Mikutavičius. Vėlyvais vakarais jie susitinka ir kalbasi apie gyvenimą, meną, literatūrą, tikėjimą ir visuomenę.
Autorė tarp šių dviejų asmenybių atranda daug paralelių: abu klebonavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje, gyveno tame pačiame bute, buvo ryškios ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo figūros, garsėjo kaip iškalbingi pamokslininkai ir meno kolekcininkai.
Vėlyvų jų pokalbių temų centre – diskusijos apie meną, literatūrą, populiarumo kainą, apie santykius su visuomene ir savo hierarchais, apie knygas, pamokslus. Per šiuos pokalbius atsiveria visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kontekstas, išryškėja abiejų asmenybių panašumai ir skirtumai.
Romane svarbi ir trečioji veikėja – Moteris, tampanti jungiamąja grandimi tarp dviejų kunigų. Ji dalijasi autentiškais prisiminimais apie R. Mikutavičių, pasakoja apie J.-T. Vaižgantą, jo memorialinio muziejaus-buto kūrimą ir klasiko palikimo išsaugojimą.
Vaizdingame ir įtaigiame pasakojime fikcija persipina su dokumentine medžiaga: romane remiamasi tikrais faktais, autentiškomis R. Mikutavičiaus ir J.-T. Vaižganto citatomis, tačiau kuriama ir intriga, leidžianti į žinomas Lietuvos kultūros asmenybes pažvelgti iš netikėtos ir gyvos perspektyvos.
Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Autorė Aldona Ruseckaitė: „Skaitytojai manęs dažnai klausia, apie ką toliau rašysiu. Gal dabar apie Vaižgantą? Neketinu, sakydavau, nes daug apie šį klasiką prirašyta. Susitikimų metu Kaune nuskamba ir kitas klausimas: ar parašysite apie kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių? Irgi neketinu, atsakydavau, dar daug jį prisimenančiųjų (nors, deja, jų lieka vis mažiau...), bijočiau jiems neįtikti, o ir mirtis jo sudėtinga, tebesklando sąmokslų teorijos... Tačiau širdies gilumoje jau daugelį metų ruseno meilė klasikui Vaižgantui, o kunigui Ričardui jaučiausi lyg turinti skolą – ne asmeninę, nors buvome geri pažįstami ir nemažai bendravome. Skola liko muziejinė. Jis brangino Maironio lietuvių literatūros muziejų, jį lankė ir, svarbiausia, buvo dosnus mecenatas, dovanojęs šimtus senų vertingų knygų, nupirktų antikvariatuose, kartais paremdavęs finansiškai. Labai vertinęs, gerbęs, net mylėjęs Juozą-Tumą Vaižgantą ir padėjęs įkurti jo muziejų. Visa tai galėjo likti ramybėje.
Tokių kūrybinių planų tarsi neturėjau. Bet keista – neturėjau ir tikros ramybės. Vis dingtelėdavo mintys: aha, kunigai Juozas ir Ričardas klebonavo Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, abu ir gyveno tame pačiame bute, abu šioje žemėje sulaukė tiek pat metų, abu buvo didūs oratoriai ir pritraukė minias... Taip ir radosi ši knyga.“
*Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
