Rugpjūčio 3–31 d. eksponuojama EMILIJOS ŽILINSKIENĖS miniatiūrų paroda „Maži dalykai su didele meile“.
Autorė: „Mano miniatiūrų kūrimo kelias prasidėjo, kai laukiausi dukrelės. Bet kiek save atsimenu, nuo vaikystės žavėjo maži dalykai: detalės, maži žaisliukai... Jaučiau įkvėpimą sukurti kažką mažo, mielo širdžiai ir gražaus. Taigi pradėjau kurti miniatiūrinius kambarius dėžutėse, paskui namelius, o galiausiai – kambarėlius rėmeliuose.
Pati kūrybos pradžia buvo iš to, ką radau namuose: medinis pagaliukas, popierius, kartonas ar folija. Vėliau teko įsigyti daugiau įrankių, aksesuarų. Dabar savo kūryboje derinu įsigytus mažus daiktelius su savo pagamintais, sujungdama juos į visumą.
Jeigu, žvelgiant į mano miniatiūras, jums bent kartą kilo mintis, jog norėtumėte pasivaikščioti po šiuos kambarius ir pajausti juose esančią atmosferą, tuomet tai man – didžiausias įvertinimas.
Tegul ši paroda būna įkvėpimas kiekvienam nebijoti kurti ir paversti kūnu tai, kas gyvena dar tik širdyje. Kas žino, gal tokie dalykai reikalingi mūsų vidiniams vaikams?“
Rugpjūčio 3–31 d. – MYKOLO ŠIMKEVIČIAUS atvirlaiškių paroda „Lapino kelionės“.
Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 20 val. – kūrybinės dirbtuvės ir parodos „Lapino kelionės“ pristatymas. Dirbtuvių metu dalyviai, pasitelkdami Lapino iliustracijų fragmentus, kurs savo vizualią Lapino kelionės istoriją. Vėliau kartu apžiūrėsime parodą ir ieškosime sąlyčio taškų bei skirtumų tarp dalyvių sukurtų istorijų ir parodoje eksponuojamų „Lapino kelionių“ atvirlaiškių. Susitikimo pabaigoje visi norintieji galės parašyti laišką Lapinui ir tapti jo kelionės dalimi.
Rugpjūčio 4–31 d. – RENĖS GUDAUSKIENĖS tapybos paroda.
Rugpjūčio 11 d., antradienį, 17.15 val. – parodos atidarymas.
Autorė: „Gimiau 1948 m. gruodžio 7 d. Prienų rajone. Baigiau Marijampolės J. Jablonskio vidurinę mokyklą. Profesinis orientavimas man rekomendavo studijuoti architektūrą, nes buvau mokyklos dailininkė. Jau vaikystėje sakydavo: šitas vaikas gražiai piešia. Mano mama buvo gerai žinoma rūbų dizainerė (siuvėja). Ir aš mėgstu modeliuoti savo rūbus (siuvėjai tenka tik pasiūti). Pasirinkau mediko profesiją – vaikų ir naujagimių gydytojos.
Mėgstu keliauti. Aplankiau daug egzotiškų šalių. Kur bebūčiau, visuomet aplankiau dailės parodas ir muziejus. Neatsispirdavau neeiliniams įvairių dailininkų tapybos darbams, kuriuos įsigydavau.
Baigusi profesinę veiklą, turiu laisvo laiko. Piešiu ir tapau, kadangi man gera tai daryti.
Pradėjau mokytis Telšių meno mokyklos suaugusiųjų dailės skyriuje. Piešimo ir tapybos paslapčių mane moko nuostabios mokytojos dailininkės: Vaida Šepikaitė ir Irena Siaurienė. Joms nuoširdžiai dėkoju.
Žmogus gyvas ne tik savo praktiniais interesais, kasdieniais rūpesčiais ir darbais. Kiekvieno mūsų likimą galiausiai lemia dvasiniai siekimai, o be jų mūsų žvilgsnis į pasaulį darosi blankus, jam abejingas ir mažai reikalaujantis“.
