KUR: Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje
KADA: 2026 m. lapkričio 13 d., penktadienį, 16 val.
RENGINYS: Tarptautinės tapybos praktikos Telšiuose dalyvių paroda „Telšiū gruožis“.
Parodos dalyviai: Jolanta Čiupkevičienė, Laimutė Datkūnienė, Rasa Dikienė, Birutė Gadišauskienė, Inga Grebliauskienė, Austėja Kniškaitė, Nadežda Kovaliova, Gabija Malinauskaitė, Eglė Marinskytė, Viltė Mikšaitė, Kristina Padleckienė, Romarika Pikelienė, Rūta Paražinskienė, Vita Rinkevičienė, Rita Semelytė, Sigita Senulytė, Laura Vaišnorė, Vilius Vaikšnoras.
Praktikos vadovai: Rima Blažytė ir Justinas Vaitiekūnas.
Parodos kuratorė: Kristina Padleckienė.
Parodos architektės: Kristina Padleckienė ir Romarika Pikelienė.
Praktikos organizatorė: Tapybos ir piešimo mokykla „Drobė, aliejus“.
Eksponuojama iki gruodžio 31 d.
*Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse
***
2026 m. rugpjūčio 1–5 dienomis Telšiuose vykusi tarptautinė tapybos praktika, kurią organizavo Tapybos ir piešimo mokykla „Drobė, aliejus“, subūrė aštuoniolika skirtingų meninių patirčių ir kūrybinių individualybių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jurbarko, Liuksemburgo ir Hamburgo. Tai jau vienuoliktoji mokyklos organizuota tapybos praktika, tęsianti nuo 2019 metų puoselėjamą, septynerius metus gyvuojančią kūrybinių susitikimų, meninių ieškojimų ir bendrystės tradiciją. Penkias dienas Žemaitijos sostinė tapo atvira tapybos studija, kurioje miesto architektūra, kalvotas reljefas, Masčio ežero pakrantės ir vasaros šviesos kaita virto kūrybinių ieškojimų atspirties taškais.
Parodos pavadinimas „Telšiū gruožis“ iš pirmo žvilgsnio žada pažįstamų vietovaizdžių pasakojimą. Tačiau eksponuojami kūriniai kviečia grožį suvokti plačiau – ne kaip iš anksto apibrėžtą estetinę kategoriją, o kaip asmeninį santykį su regima tikrove. Kiekvienas autorius savaip renkasi, ką išsaugoti drobėje: architektūrinės formos charakterį, kraštovaizdžio ritmą, spalvinį įspūdį, šviesos virpėjimą ar vos pastebimą kasdienybės fragmentą.
Plenerinės tapybos tradicija neatsiejama nuo tiesioginio gamtos ir aplinkos stebėjimo, tačiau šiuolaikiniam tapytojui natūra nėra vien objektas, kurį reikia tiksliai atkartoti. Ji tampa atspirties tašku savarankiškam plastiniam mąstymui. Parodos darbuose galima įžvelgti skirtingus šio santykio būdus: nuo dėmesio architektūros detalėms ir erdvinei perspektyvai iki apibendrintų spalvinių plokštumų, laisvesnio potėpio ir atmosferos perteikimo.
Ypač svarbus čia tampa laikas. Tapyba iš natūros reikalauja ne tik gebėjimo matyti, bet ir apsisprendimo – ką pasirinkti, ką atmesti, kada sustoti. Kintanti dienos šviesa, debesų judėjimas, vandens atspindžiai ar šešėlių slinktis verčia menininką nuolat derinti stebėjimą su intuicija. Todėl šie kūriniai yra ne tik konkrečių vietų vaizdai, bet ir juose praleisto laiko, patirto įspūdžio bei kūrybinio sprendimo liudijimai.
Ne mažiau reikšminga šios praktikos dalis – kūrybinė bendrystė. Nors tapyba dažnai suvokiama kaip individuali, susikaupimo ir asmeninio santykio su pasauliu reikalaujanti veikla, bendroje kūrybinėje aplinkoje ji įgyja ir dialogo formą. Dalyvių pokalbiai, dalijimasis patirtimi, bendros darbų peržiūros ir diskusijos apie tapybinius sprendimus leidžia į savo kūrybą pažvelgti iš šalies, atrasti naujų raiškos galimybių. Skirtingi požiūriai čia ne konkuruoja, o papildo vienas kitą, kurdami atvirą, pasitikėjimu ir abipuse pagarba grįstą kūrybinę atmosferą.
Nuo 2019 metų puoselėjama tapybos praktikų tradicija atskleidžia ir kitą svarbų meno aspektą – kūrybinės bendruomenės reikšmę. Tokie susitikimai tampa erdve, kurioje mezgasi profesiniai ir žmogiškieji ryšiai, perduodama patirtis, o individualūs meniniai ieškojimai įsilieja į bendrą kūrybinį vyksmą. Ši bendrystė nesuvienodina meninės raiškos – priešingai, ji padeda ryškiau atsiskleisti kiekvieno autoriaus savitumui.
Parodoje susitinka skirtingos meninės patirtys, individualūs temperamentai ir tapybos sampratos. Ši įvairovė leidžia tą pačią aplinką pamatyti daugeliu žvilgsnių, o atskirus kūrinius suvokti kaip platesnio vizualinio pasakojimo dalis.
„Telšiū gruožis“ – tai ne vien paroda apie Telšius. Tai pasakojimas apie žiūrėjimą, matymą ir tapybinį atradimą. Apie vietą, kuri kiekvienam atsiveria skirtingai, ir apie tapybą, gebančią įprastą reginį paversti savita menine patirtimi. Kartu tai pasakojimas apie žmones, kuriuos suvienija kūryba, ir apie bendrystę, kurios vertė nesibaigia pasibaigus tapybos praktikai.
Parodos dalyviai
Jolanta Čiupkevičienė, Laimutė Datkūnienė, Rasa Dikienė, Birutė Gadišauskienė, Inga Grebliauskienė, Austėja Kniškaitė, Nadežda Kovaliova, Gabija Malinauskaitė, Eglė Marinskytė, Viltė Mikšaitė, Kristina Padleckienė, Romarika Pikelienė, Rūta Paražinskienė, Vita Rinkevičienė, Rita Semelytė, Sigita Senulytė, Laura Vaišnorė, Vilius Vaikšnoras.
Praktikos vadovai: Rima Blažytė ir Justinas Vaitiekūnas.
Parodos kuratorė: Kristina Padleckienė.
Parodos architektės: Kristina Padleckienė ir Romarika Pikelienė.
Praktikos organizatorė: Tapybos ir piešimo mokykla „Drobė, aliejus“.
Parodos atidarymas: 2026 m. lapkričio 13 d., penktadienį, 16.00 val.
Paroda veiks iki: 2026 m. gruodžio 31 d.
Parodos vieta: Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka.
Rima Blažytė
Menininkė, tapybos praktikos vadovė
