Telšių rajono žymių datų kalendorius 2026 m.
SAUSIO
1 d. – 100 metų
Kazys Petkevičius. Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, LKKI dėstytojas. Gimė 1926 m. sausio 1 d. Steigviliuose, Pakruojo rajone, mirė 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Vaikystę praleido Telšiuose, mokėsi Telšių gimnazijoje, žaidė Telšių „Džiugo" krepšinio komandoje.
5 d. – 95 metai
Leonardas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas, vertėjas. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, akademikas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyr. mokslo darbuotojas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. Apdovanotas Jono Basanavičiaus ir Lietuvos mokslo premijomis. Mirė 2022 m. spalio 17 d Vilniuje.
8 d. – 60 metų
Jolanta Šalkauskaitė. Tapytoja. Gimė 1966 m. sausio 8 d. Galaičiuose, Telšių rajone. 1984–1989 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1991–1994 m. mokėsi J. Stauskaitės dailės studijoje ir J. Vienožinskio dailės mokykloje. 1992–1993 m. išklausė dailės kursą Filadelfijos menų universitete, Lietuvių kultūros centre (Filadelfija) surengė pirmąją savo kūrybos parodą. Profesionalios tapytojos kelią pradėjo 2001 m.
11 d. – 105 metai
Leonas Jovaiša. Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. Gimė 1921 m. sausio 11 d. Lieplaukėje (Telšių raj.). 1937-1941 m. – Telšių gimnazijoje mokėsi kartu su Vytautu Mačerniu. 2001 m. apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu. Mirė 2017 m. sausio 17 d.
12 d. – 200 metų
Juozapas Silvestras Dovydaitis. Kunigas, mokytojas, prozininkas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose (Radviliškio raj.), mirė 1883 m. sausio 9 d. Ilūkstėje (Latvijos respublika). Vyskupo Motiejaus Valančiaus sekretorius, 1860-1863 m. Varnių kunigų seminarijos rektorius. Turėjo didelės įtakos vyskupui Motiejui Valančiui, ypač blaivybės akcijoje.
12 d. – 80 metų
Irena Tumavičiūtė. Vilniaus universiteto dėstytoja, germanistė, vertėja, publicistė, filologė. Gimė 1946 m. sausio 12 d. Dirmeikiuose, netoli Tryškių. 1947 m. su tėvais ištremta į Tomsko sritį. Į Lietuvą grįžo 1958 m.
15 d. – 180 metų
Tadas Blinda. Žemaičių plėšikų vadas, apie XIX a. vidurį Žemaitijoje pagarsėjęs „Svieto lygintojas“. Gimė 1846 m. (kituose šaltiniuose 1847 m. ir 1848 m.) sausio 15 d. Kinčiulių kaime, netoli Luokės, mirė 1877 m. balandžio 22 d. Luokėje. Padavimus ir legendas apie Tadą Blindą pirmoji surinko Lazdynų Pelėda (S. Pšibiliauskienė).
15 d. – 140 metų
Juozas Jagminas. Dailininkas. Gimė 1886 m. sausio 15 d. Luokės valsčiaus Girviškių kaime. (Šalt: Prušinskas, K. (2015). Iškilūs Luokės krašto žmonės. Žemaičių žemė, 2015, Nr. 3, p. 47.)
29 d. – 100 metų
Nikolajus Artiomovas. Poetas. Gimė 1926 m. sausio 29 d. Vasiljevskoje (Tulos sritis), mirė 1982 m. spalio 29 d. Telšiuose. Rašė rusų kalba. Išleido tris poezijos rinkinius. (Šalt: Švėgždavičienė, J. (2016, vasario 9 d.). Te neapleidžia manęs nerimas... Kalvotoji Žemaitija, 2016, vasario 9 d., p. 10)
29 d. – 105 metai
Adolfas Sprindis. Lietuvių rašytojas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose, mirė 1986 gruodžio 21 d. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.
29 d. – 75 metai
Sofija Daubaraitė. Žurnalistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja. Gimė 1951 m. sausio 29 d. Telšiuose. 1958-1968 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. 1996-2000 m. – Seimo narė. Nuo 2021 m. Lietuvos teisės universiteto dėstytoja, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja.
VASARIO
11 d. – 60 metų
Arūnas Bladžius. Kunigas. Gimė 1966 m. vasario 11 d. darbininkų šeimoje Telšiuose. Nuo 1973 m. lankė Telšių 2-ąją vidurinę mokyklą, nuo 1974 m. – 5-ąją vidurinę mokyklą, nuo 1980 iki 1984 m. – Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. Mirė 2022 m. gruodžio 15 d.
15 d. – 130 metų
Donatas Bubinas. Prozininkas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 d. Tryškiuose (Telšių raj.), mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės raj.). Donatas Bubinas rašė į laikraščius „Lietuvos žinios“, socialistinės krypties „Darbo žemaitis“. Paskelbė apsakymų, išvertė A. Čechovo prozos. Rankraščiuose liko apysakos ir romanai „Martynas“, „Ežero dukra“, „Prarasta laimė“ ir „Vargo mokykla“.
19 d. – 150 metų
Adolfas Konradas Gužauskis (Guževskis). Kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius. Gimė 1876 m. vasario 19 d. Dirvonėnuose (Telšių raj.). Sant Peterburge baigė Rusijos muzikos draugijos konservatoriją. Profesoriavo ir gyveno Varšuvoje. 1918 m. grįžo gyventi į Dirvonėnus, dvarą rado nuniokotą. Mirė 1920 m. kovo 21 d. Dirvonėnuose. Palaidotas Luokėje.
22 d. – 95 metai
Mečislovas Šilinskas. Telšių miesto garbės pilietis, fotomenininkas. Gimė 1931 m. vasario 22 d. Skirpsčių kaime (Plungės raj.). Nuo 1972 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Mirė 2021 m. spalio 2 d. Telšiuose.
22 d. – 135 metai
Juozas Mačernis. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1891 m. sausio 22 d. Šarnelėje (Plungės raj.), mirė 1976 m. Argentinoje. 1925-1944 m. mokytojavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje, redagavo „Žemaičių prietelių“, Telšiuose įsteigė vyskupo M. Valančiaus liaudies universitetą.
28 d. – 140 metų
Albinas Jasenauskas. Profesionalus muzikas, vargonininkas, chorvedys, dirigentas, kompozitorius. Gimė 1886 m. vasario 28 d. Suvalkuose. 1933 m. atvyksta į Telšius, čia išvysto plačią muzikinę veiklą. Mirė 1973 m. kovo 21 d. Telšiuose.
28 d. – 225 metai
Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1801 m. vasario 28 d. Nasrėnų kaime, Salantų valsčiuje (Kretingos raj.), mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Iki 1864 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose.
KOVO
3 d. – 110 metų
Aleksandras Žadeikis. Teatro ir kino aktorius, režisierius. Gimė 1916 m. kovo 3 d. Kalnėnų kaime, Telšių rajone. Mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, vėliau Kauno universiteto filologijos fakultete. Jis buvo vienas iš Telšių kultūros namų įkūrėjų ir pirmasis čia dirbęs meno vadovas. 1944 m. Telšiuose pradėjus organizuoti profesionalų Žemaičių teatrą , jis vienas iš pirmųjų įsijungė į jo kūrybinę trupę. Mirė 1993 m. kovo 15 d. Klaipėdoje.
10 d. – 140 metų
Juozas Gedminas. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1886 m. kovo 10 d. Geidučiuose (Skuodo raj.), mirė 1965 m. gruodžio 27 d. Telšiuose. Dirbo Telšių gimnazijos lietuvių kalbos ir geografijos mokytoju, 1922-1930 m. Telšių mokytojų seminarijos direktoriumi.
23 d. – 145 metai
Juozapas Piekarskas. Provizorius. Gimė 1881 m. kovo 23 d. Virmėnų kaime, Nevarėnų valsčiuje. Pakrikštytas Nerimdaičių Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. Juozapas 1911 m. baigė Petrogrado karo medicinos akademiją ir įgijo provizoriaus specialybę. Apsigyvenęs Nevarėnų miestelyje 1927 m. atidarė pirmąją vaistinę. Buvo aktyvus visuomenės veikėjas, jo iniciatyva Nevarėnuose akmenimis išgrįsta pagrindinė gatvė (Liepų gatvė), įsteigė gaisrininkų organizaciją, nupirko siurblį gaisrų gesinimui. 1926 m. įkūrė Šaulių organizaciją ir jai vadovavo. 1940 m. jo vaistinė buvo nacionalizuota, o J. Piekarskas ištremtas į Krasnojarsko sritį. 1947 m. grįžo į Nevarėnus, tačiau vaistinės pastato nebeatgavo. Dirbo į kitą pastatą perkeltoje vaistinėje. Mirė 1949 m. spalio 10 d., palaidotas Nevarėnų bažnyčios šventoriuje.
25 d. – 90 metų
Jurgis Ukrinas. Muzikantas. Gimė 1936 m. kovo 25 d. Sviraičiuose, Ubiškės apylinkėse. Šeimoje augo keturi broliai muzikantai, Jurgis – pats jauniausias. Nuo ankstyvos vaikystės grojo smuiku ir kitais instrumentais. Jaunystėje grojo Tryškių kapeloje. 1955 m. pašauktas į kariuomenę, priklausė Dobelės garnizonui. Kariuomenėje grojo kariniame orkestre. 1994 m. Jurgis Ukrinas pradėjo dirbti koncertmeisteriu Rygos kultūros departamente, grojo šokių kolektyvuose „Daugavietis“ ir „Jampadracis“. Aktyviai įsitraukė į Rygos Lietuvių kultūros draugijos veiklą. Mirė 2025 m.
26 d. – 105 metai
Juozas Klimas. Violončelininkas, dirigentas, pedagogas. Gimė 1921 m. kovo 26 d. Miežeiniuose, Varnių valsčiuje (Telšių aps.). Mirė 1985 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdoje.
27 d. – 120 metų
Juozas Kikilas. Telšių Kikilas. Legendomis, įvairiais pasakojimais apipintas Telšių keistuolis. Gimė 1906 m. kovo 27 d. Telšiuose, mirė 1971 m. taip pat Telšiuose. Palaidotas senosiose Telšių kapinėse. (Šalt: Zvonkuvienė, J. (2025). Žmonės vis dar prisimena keistuolį žemaitį – Telšių Kikilą. Žemaičių žemė, 2025, Nr. 5, p. 22–26)
31 d. – 95 metai
Genovaitė Milašauskaitė-Petrulienė. Pedagogė, poetė. Gimė 1931 m. kovo 31 d. Livoniškėse (Raseinių raj.). Gyveno Padvariuose (Telšių raj.). Išleistos dvi jos eilėraščių knygos: „Audros šiąnakt nebus“ ir „Rudens vaivorykštė“ . Mirė 2020 m. rugpjūtį.
BALANDŽIO
5 d. – 100 metų
Antanas Vaičius. Telšių vyskupas. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Skuodo rajone, Geidučių kaime, mirė 2008 m. lapkričio 25 d. Palaidotas Telšių Katedros šventoriuje. 1982 m. liepą konsekruotas vyskupu.
6 d. – 70 metų
Albertas Krajinskas. Dailininkas, dizaineris, tapytojas, akvarelistas, Kuršių marių laivų modelių kūrėjas. Gimė 1956 m. balandžio 6 d. Varniuose. Gyvena Vilniuje.
17 d. – 90 metų
Stasys Kurmanskis. Poetas. Gimė 1936 m. balandžio 17 d. Padegimuose (Skuodo raj.), mirė 1968 m. liepos 19 d. Telšiuose, palaidotas Alsėdžiuose (Plungės raj.). Kurį laiką gyveno ir dirbo Telšiuose. Telšių literatai išleido jo eilėraščių rinkinį „Nusileido naktis“ (2003 m.).
21 d. – 150 metų
Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas. Gimė 1876 m. balandžio 21 d. Parausių kaime (Vilkaviškio raj.), mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d. Baigė Seinų kunigų seminariją, dėstė joje, o vėliau Kauno seminarijoje. Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijos kurijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“ (1938), Ovidijaus kūrinius, užrašė liaudies dainų ir jų melodijų.
25 d. – 70 metų
Giedrė Kvieskienė (Pronckutė). Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Gimė 1956 m. balandžio 25 d. Varniuose. Monografijų autorė.
28 d. – 130 metų
Domas Andrulis. Kompozitorius, choro dirigentas. Gimė 1896 m. balandžio 28 d. Juodlaukyje (Kelmės raj.), mirė 1973 m. Šiauliuose. Nuo 1930 m. Telšių gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Moksleivių ir suaugusiųjų jėgomis statė savo ir kitų autorių muzikinius veikalus, organizavo dainų šventes.
29 d. – 200 metų
Jurgis Petras Daukantas. Gydytojas. Gimė 1826 m. balandžio 29 d. Mitkaičiuose, Telšių paviete. Mirė 1913 m. sausio 11 d. Tiškų dvare, Telšių paviete. Mokėsi Telšiuose. 1855 m. baigė Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją. Gyveno Sankt Peterburge vėliau grįžo į Žemaitiją. Šalia Mitkaičių kaimo Dadotkuose įrengė ligonių kabinetą, priiminėjo lankytojus. Palaidotas Mitkaičių bažnyčios šventoriuje.
GEGUŽĖS
1 d. – 110 metų
Balys Stulpinas. Elektrochemikas, profesorius, habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas. Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Rešketėnuose (Telšių raj.), mirė 1999 m. sausio 22 d.
2 d. – 60 metų
Vilija Vaigauskaitė Banešienė. Pedagogė. 2000 m. pradėjo vadovauti Luokės etnografiniam ansambliui „Šatrija“. Gimė 1966 m. gegužės 2 d.
12 d. – 90 metų
Alfonsas Beresnevičius. Rezistencijos metraštininkas, fotografas, visuomenininkas. Gimė 1936 m. gegužės 12 d. Telšių rajone, Šašaičių kaime. Mokėsi Ubiškės septynmetėje mokykloje. A. Beresnevičius fotografuoja bažnyčias, koplytstulpius, kryžius, kapų paminklus, atlaidus, miestelių senamiesčius, kol jų dar nesunaikino laikas. Už savo veiklą A. Beresnevičius 2010 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2017 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija jam įteikė medalį „Vilties žvaigždė“.
15 d. – 80 metų
Irena Matijošaitytė-Pivoriūnienė. Gydytoja. Gimė 1946 m. gegužės 15 d. Telšiuose. Nuo 1980 m. Lietuvos televizijos vyresn. redaktorė. Rengia laidas sveiko gyvenimo būdo temomis.
15 d. – 135 metai
Jonas Valickis. Lietuvos pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1891 m. gegužės 15 d. Gečių kaime, Telšių apskrityje. 1918 m. grįžo į Telšius. 1919 m. buvo paskirtas eiti Telšių apskrities policijos vado pareigas, po mėnesio – Telšių apskrities viršininko padėjėjas. Po 3 mėn. paskirtas Telšių gimnazijos direktoriumi. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1944 m. pasitraukė į JAV. Mirė 1959 m. liepos 31 d. Toronte, Kanadoje.
18 d. – 70 metų
Liucija Citavičiūtė. Lietuvių filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja. Gimė 1956 m. gegužės 18 d. Telšiuose. 1963–1974 m. mokėsi Telšių 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė Telšių „Atžalyno“ progimnazija). 2001 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį.
25 d. – 100 metų
Leonas Barauskas. Aktorius. Gimė 1926 m. gegužės 25 d. Želvaičiuose, Telšių valsčiuje, mirė 1975 m. kovo 21 d. Čikagoje. 1941 m. baigė Telšių amatų mokyklą. Vaidino Telšių Žemaičių [Žemaitės] teatre. 1949 m. persikėlė į Kanadą. 1963 m. persikėlė į JAV.
BIRŽELIO
3 d. – 80 metų
Zofija Lingienė (Milkontaitė). Gadūnavo krašto garbės pilietė (2018), bibliotekininkė. Gimė 1946 m. birželio 3 d. Sarakų II kaime, šalia Gadūnavo, Telšių rajone. Išleido knygą-albumą „Šalia Gadūnavo – gimtieji Sarakai“ (2018). Mirė 2025 m. gegužės 26 d.
5 d. – 105 metai
Vytautas Mačernis. Poetas. Gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijos valsčiuje, Telšių apskrityje, gausioje šeimoje. 1935 m. baigė Sedos gimnaziją, 1935-1939 m. mokėsi Telšių gimnazijoje. Baigęs gimnaziją pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Klausė Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio Putino paskaitų, dalyvavo Balio Sruogos seminaruose. Susipažino su būsima istorijos mokytoja Brone Vildžiūnaite (1920–2022), su kuria vėliau susižadėjo, bet taip ir nespėjo susituokti. Po V. Mačernio mirties B. Vildžiūnaitė niekuomet neištekėjo. 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu, pataikius į galvą artilerijos sviedinio skeveldrai, Vytautas Mačernis mirė. Palaidotas Šarnelėje. Skvere prie Telšių Žemaitės gimnazijos 2018 m. spalio 12 d. atidengtas paminklas „Išsprogdinimas“, skirtas Žemaitijos ir Lietuvos poeto Vytauto Mačernio atminimui. Skulptūros autorius – profesorius Gediminas Karalius, liejikas – skulptorius Žilvinas Pabrinkis.
10 d. – 70 metų
Rolandas Paksas. Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas, lakūnas. Šeštasis Lietuvos Respublikos prezidentas (2003 01 –2004 04) nušalintas nuo pareigų po Seimo narių inicijuotos apkaltos dėl šiurkščių Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo. Gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 2006 m. R. Paksui suteiktas Telšių miesto garbės piliečio vardas.
14 d. – 140 metų
Vladas Opulskis. Karininkas, kapitonas. Gimė 1886 m. birželio 14 d. Telšiuose. Opulskiai turėjo kilmingas šaknis, bajorystės dokumentus ir giminės herbą. 1914 m. Vladas baigė Telšių miesto mokyklą. Pašauktas į Rusijos caro kariuomenę 1915 m., dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Baigė Pskovo karo mokyklą. 1921 m. gegužės 2 d. kaip karininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1928 m. gegužės mėnesį apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, 1934 m. Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu. 1936 m. birželio 24 d., pačiam prašant, paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Telšiuose, Kęstučio g. 12. Karininkas Vladas Opulskis buvo NKVD suimtas 1941 m. balandžio 29 d., kalintas Kaune, išvežtas į Minską. Nušautas 1941 m. birželio 26 d. ties Červenės mišku. (Šalt: (2012) Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai, Vilnius, 2012, t 4, p. 466–471)
20 d. – 125 metai
Juozapas Gasiūnas. Katalikų kunigas, žydų gelbėtojas. Gimė 1901 m. birželio 20 d. Stasių kaime, Rokiškio apskrityje. Kunigavo Žemaitijoje, įvairiose Telšių vyskupijos parapijose. 1940–1943 m. klebonavo Varniuose, 1943–1949 m. buvo Tverų parapijos klebonas. Per karą gelbėjo žydus, jam padėjo Varnių klebonijos šeimininkė, vienuolė Elena Rakelytė (Elena Rakel). Nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos kunigas Juozapas Gasiūnas klebonavo Lauko Sodoje. Mirė 1989 m. rugsėjo 18 d. Lauko Sodoje, Telšių rajone. 1997 m. rugsėjo 16 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
24 d. – 145 metai
Vladas Mažonas-Mažonavičius. Marijonų vienuolis kunigas, žurnalistas, pedagogas. Gimė 1881 m. birželio 24 d. Telšiuose Jono ir Marijos (Ginčauskaitės) Mažonavičių šeimoje, kurioje augo trys vaikai. Baigė keturklasę Telšių miesto mokyklą ir Liepojoje gavęs vaistininko padėjėjo diplomą, 1900 m. įstojo į Mogiliavo arkivyskupijos seminariją Sankt Peterburge, tuo pačiu pasirinkdamas tarnauti Rusijos vyskupijose. 1906 m. gegužės 27 d. gavo kunigo šventimus, kuriuos jam suteikė Vilniaus vyskupas Eduardas von Roppas. Mirė 1945 m. sausio 21 d. Maskvoje.
26 d. – 70 metų
Saulius Mušinskas. Dailininkas, pedagogas, tapytojas, grafikas, metalo plastikas. Gimė 1956 m. birželio 26 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą, 1979 m. – Kauno politechnikos institutą, kur studijavo elektroniką.
28 d. – 115 metų
Miriam Todesaitė-Blatienė. Žydų kilmės Lietuvos medikė, diplomuota chirurgė ir viena žymiausių gydytojų Telšiuose. Gimė 1911 m. birželio 28 d. Panevėžyje. Nuo 1939 m. iki pat mirties 1968 m. gegužės 22 d. dirbo Telšiuose. Dirbo Telšių žydų ligoninėje, po karo – Telšių centrinėje ligoninėje.
LIEPOS
5 d. – 90 metų
Steponas Šarapovas. Skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Kaunatavos kaime, Telšių rajone, mirė 1981 m. vasario 23 d. Vilniuje. 1958 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1967 m. – Lietuvos dailės institutą. Žymiausi kūriniai – monumentalūs reljefai „Disputas“ ir „Kelias“ Lietuvos Respublikos seimo I rūmų eksterjere Vilniuje (1979–1981).
6 d. – 125 metų
Adolfas Nezabitauskis (Zabitis). Kraštotyrininkas. Gimė 1901 m. liepos 6 d. Baidotų kaime, Skuodo rajone. Mirė 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose, palaidotas Kretingos rajone. 1919 m. baigė Telšių gimnaziją. Parašė straipsnių iš Telšių rajono istorijos. 1956 m. atvyko į Šiaulius ir iki 1968 m. buvo „Aušros“ muziejaus fondų saugotojas. 1968 m. persikėlė į Telšius, dirbo „Alkos“ muziejuje. Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Vertė įvairius istorinius šaltinius.
13 d. – 35 metai
Reda Vėla. Rašytoja. Romano „Sindromas“, paremto tikrais gyvenimo įvykiais, autorė. Gimė 1991 m. liepos 13 d. Telšiuose.
17 d. – 105 metai
Kazys Knoras. Chorvedys, vargonininkas, kompozitorius. Gimė 1921 m. liepos 17 d. Stabinės kaime, Telšių rajone, mirė 2004 m.
RUGPJŪČIO
15 d. – 105 m.
Tadas Kojelis. Statybos inžinierius. Gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d. Viekšnaliuose, Luokės valsčiuje, Telšių apskrityje. Filologo, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Kojelio brolis. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir iki 1943 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. baigė statybos inžinerijos studijas Miuncheno universitete. 1951 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Studijavo Ilinojaus technologijos institute, 1959 m. bakalauro laipsniu baigė civilinės statybos studijas. Plėtojo kompiuterinių programų panaudojimą civilinėse statybose. 1970 m. buvo pakviestas į Japoniją įvertinti didelio gamtinių dujų gavybos statinio projektą, jį racionalizavo.
22 d. – 140 metų
Ramūnas (Romanas) Bytautas. Filosofas, psichologas, publicistas. Gimė 1886 m. rugpjūčio 22 d. Drobiūkščiuose, Varnių valsčiuje (Telšių raj.), mirė 1915 m. gegužės 22 d. Leizine (Šveicarija). Derino materializmą su idealizmu, aiškinosi tautos esmės ir savimonės klausimus, nacijos formavimosi principus. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu.
22 d. – 270 metų
Antanas Jackus Feliksas Klementas. Rašytojas, bajoras, teisininkas, vienas pirmųjų žemaičių kultūrinio sąjūdžio poetų. Gimė 1756 m. Laumių dvare (Skuodo raj., netoli Žemaičių Kalvarijos). A. Klementas pakrikštytas 1756 rugpjūčio 22 d. Sedoje. Dirbo advokatu Raseiniuose, o nuo 1792 m. pradėjo dirbti Telšių apskrities teisme. 1802–1808 m. Telšių teismo teisėjas. 1814–1817 m. Telšių apskrities vėliavininkas. Mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. Savo kūrybos nespausdino. Rankraščiuose paliko apie 140 kūrinių lietuvių kalba. 1972 m. Vilniuje išleista jo eilėraščių knyga „ Žemaitiška giesmelė".
23 d. – 95 metai
Jonas Andriusevičius. Muziejininkas, kraštotyrininkas, istorikas, pedagogas. 1979–1986 m. vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“. Gimė 1931 m. rugpjūčio 23 d. Rokiškio rajone. Mirė 2000 m. vasario 11 d. Telšiuose. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno).
RUGSĖJO
8 d. – 105 metai
Simas Kvečas. Visuomenininkas. Gimė 1921 m. rugsėjo 8 d. Telšiuose, mirė 1992 m. liepos 5 d. Los Angelese, JAV. Palaidotas Čikagoje. Mokėsi Telšių amatų mokykloje. 1950 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės veikloje.
9 d. – 115 metų
Vladas Montvydas (slapyvardžiai Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė). Vienas Žemaitijos antisovietinių partizanų vadų. Pulkininkas (1998 m., po mirties). Karys savanoris (1997 m., po mirties). Gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime, Varnių valsčiuje. Mirė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Reistruose (prie Lūksto ežero). Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1944 m. liepos mėnesį su kitais įkūrė Telšių apskrities Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ grupę, jai vadovavo. Įrengė 3 pirmąsias partizanų slėptuves (dėl to 1944 m. gruodžio 24 d. sovietinė okupacinė valdžia sudegino tėvų sodybą). Nuo 1945 m. rugpjūčio priklausė Šatrijos rinktinei, 1947 m. buvo paskirtas jos vadu. Buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų tarybos narys. V. Montvydo rūpesčiu Žemaičių apygardoje leisti laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Maldos giraitė“, „Laisvės balsas“, 1952 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“. Žuvo išduotas su adjutantu B. Alūza (slapyvardis Bedalis) pasaloje, Žemaičių apygardos štabo bunkeryje, po nuožmaus, apie 2 valandas trukusio susišaudymo su vidaus kariuomenės kareiviais ir stribais. Manoma abu nusišovė. Jų kūnai išniekinti Varniuose prie stribų būstinės. Užkasimo vieta nežinoma. 1999 m., po mirties, suteiktas apdovanojimas – Vytauto Kryžiaus ordino Komandoro kryžius.
10 d. – 75 metai
Zita Budrienė. Poetė. Gimė 1951 m. rugsėjo 10 d. Eidinčiuose (Telšių raj.). Išleido 6 eilėraščių knygas. Rašo ir žemaičių dounininkų tarme.
17 d. – 115 metai
Antanas Jonušas. Šatrijos apylinkių kraštotyrininkas. Gimė 1911 m. rugsėjo 17 d. Žylakių kaime, Telšių rajone. Mirė 1978 m. birželio 12 d. Rinko medžiagą ir rašė apie Šatrijos ir kitų gamtos, istorijos ir meno paminklų išsaugojimą. Publikacijas skelbė rajono ir respublikinėje spaudoje, „Kraštotyroje“. (Šalt: Prušinskas K. (2015). Iškilūs Luokės krašto žmonės. Žemaičių žemė, 2015, Nr. 3, p. 47.)
24 d. – 85 metai
Ona Skaistutė Idzelevičienė. Šokėja, baletmeisterė, Klaipėdos universiteto sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ vadovė ir vyriausioji baletmeisterė (1965–2014), nuo 1994 m. ir vyriausioji trenerė. Gimė 1941 m. rugsėjo 24 d. Lieplaukėje, Telšių rajone.
30 d. – 165 metai
Pranciškus Karevičius. Lietuvių katalikų bažnyčios veikėjas, Žemaičių vyskupas (1914–1926), arkivyskupas. Gimė Giršinuose, Mosėdžio valsčiuje, Telšių apskrityje. Mokėsi Mosėdžio pradinėje mokykloje, Paurupės aukštesniojoje mokykloje (Latvijoje), vėliau įstojo į Liepojos gimnaziją. 1881m. įstojo į Mogiliovo arkivyskupijos kunigų seminariją Sankt Peterburge. 1914 m. vasario 27 d. paskirtas Žemaičių vyskupu. Rūpinosi Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimu, lietuvių kalbos įteisinimu Lietuvos bažnyčioje. Lietuvių kalba oficialiai buvo pradėta vartoti katedrose, kunigų seminarijose, kunigų susirinkimuose ir vyskupo rūmuose. Rūpinosi lietuviško moterų vienuolyno steigimu. Daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir rūpinosi jos įtvirtinimu. 1923 m. birželio 16 d. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius įsteigė Nerimdaičių parapiją, kurios pirmuoju klebonu tapo jos buvęs kuratas kunigas Stanislovas Urbelis. 1926 m. atsisakė Žemaičių vyskupo sosto, tais metais pakeltas į arkivyskupus. 1926 m. balandžio 24 d. įstojo į marijonų vienuolyną ir apsigyveno Marijampolėje. Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Vadove“, „Šaltinyje“, „Tiesos kelyje“, „Lietuvybėje“, „Sargyboje“, „Židinyje“, „XX amžiuje“. Mirė 1945 m. gegužės 30 d. Marijampolėje, palaidotas Kauno arkikatedroje.
SPALIO
5 d. – 75 metai
Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė. Mokytoja, poetė. Gimė 1951 m. spalio 5 d. ties Bežecko miestu (Kalinino sritis) link Krasnojarsko dundančio traukinio gyvuliniame vagone. Šešerių metų su tėvais grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Telšių rajone, Traulėnų kaime. Baigė Viekšnalių aštuonmetę mokyklą ir Luokės vidurinę. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. Dirbo pedagoge Telšių miesto ir rajono mokyklose.
12 d. – 80 metų
Arūnas Lukoševičius. Lietuvos elektronikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Gimė 1946 m. spalio 12 d. Telšiuose. 1999 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
18 d. – 120 metų
Romualdas Juknevičius. Režisierius, aktorius, teatro pedagogas. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Sankt-Peterburge, mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Žemaičių teatro Telšiuose režisierius 1946–1948 m.
18 d. – 85 metai
Irena Nakienė-Kontautaitė. Choro dirigentė ir pedagogė. Gimė 1941 m. spalio 18 d. Pervainių kaime, Telšių rajone. 1967–1977 m. Telšių rajoninių kultūros namų meno vadovė, chorvedė. Buvo 1972 m., 1973 m. ir 1975 m. Telšių rajono dainų švenčių meno vadovė ir vyriausioji dirigentė.
19 d. – 90 metų
Aleksas Stanislovas Girdenis. Kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas. Gimė 1936 m. spalio 19 d. Tryškiuose. 1962 m. baigęs Vilniaus universitetą jame dėstė. 1973–1994 m. ir nuo 2001 m. eksperimentinės fonetikos laboratorijos mokslinis vadovas. Šiaulių universiteto garbės daktaras nuo 2000 m. Mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.
20 d. – 70 metų
Irena Maskolenkaitė-Žutautienė. Pedagogė. Gimė 1956 m. spalio 20 d. Pervainių kaime, Telšių rajone. 1963–1974 m. mokėsi Ubiškės vidurinėje mokykloje, 1974–1978 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagogikos institute fizikos matematikos fakultete. 1978–1986 m. Nevarėnų vidurinės mokyklos matematikos mokytoja, nuo 2000 m. Nevarėnų vidurinės mokyklos direktorė. Nevarėnų bendruomenės pirmininko pavaduotoja.
29 d. – 50 metų
Nerijus Juška. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijus, vienas garsiausių solistų Lietuvos baleto istorijoje. Gimė 1976 m. spalio 29 d. Telšiuose. 1994 m. baigė Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, baleto skyrių, D. Kiršio klasę. Baigęs studijas pradėjo šokti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2010 m. įkūrė „N. Juškos baleto mokyklą“, kuriai ir vadovauja.
31 d. – 60 metų
Rolandas Bružas. Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politikos bei visuomenės veikėjas. Gimė 1966 m. spalio 31 d. Nuo 2008 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos seniūnas. Nuo 2010 m. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas.
LAPKRIČIO
3 d. – 90 metų
Vytautas Konstantinas Savickas. Tautodailininkas, medžio drožėjas, Telšių miesto Garbės pilietis. Gimė 1936 m. lapkričio 3 d. Šakėnų kaime, Klaipėdos rajone. Gyveno ir kūrė Telšiuose. Sukūrė per 50 stogastulpių. 2000 m. suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. Mirė 2023 m. balandžio 10 d.
4 d. – 75 metai
Danielius Mušinskas. Rašytojas, prozininkas. Gimė 1951 m. lapkričio 4 d. Telšiuose. 1974–1975 m. mokytojavo Tryškiuose, 1976–1988 m. dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos kultūros skyrius vedėju. 1996–2001 Žurnalistų etikos inspektorius. 1994–2015 m. mėnraščio „Metai“ vyriausiasis redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1983 m.
5 d. – 60 metų
Kęstutis Gusarovas. Politikas, visuomenės veikėjas. Gimė 1966 m. lapkričio 5 d. Pagirgždūtėje, Telšių rajone. 1992 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigė inžinieriaus mechaniko specialybę. 2006–2016 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, 2016–2018 m. dirbo mero pavaduotoju. 2018–2019 m. UAB „Orlis“ technikos direktorius. 2015–2019 m. ir nuo 2023 m. Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. 2019–2023 m. ėjo Telšių rajono savivaldybės mero pareigas.
14 d. – 160 metų
Justinas Staugaitis. Vyskupas, visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras. Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose (Šakių apskrityje), mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Palaidotas Telšių katedros kriptoje. 1926 m. atkeltas į Telšius vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai.
16 d. – 90 metų
Aleksandra Pagojienė (Rimkevičiūtė). Pedagogė. Gimė 1936 m. lapkričio 16 d. Antalkių kaime, Kauno rajone. Baigusi tuometį Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijusi vokiečių kalbos mokytojos specialybę, Telšių rajone, Nevarėnų vidurinėje mokykloje dirbo nuo 1958 m. 1963 m. paskirta direktoriaus pavaduotoja, o nuo 1971 m. gegužės iki 1991 m. rugsėjo Aleksandra Pagojienė dirbo Nevarėnų vidurinės mokyklos direktore. Mirė 2009 m. gegužės mėnesį.
17 d. – 70 metų
Vytautas Barsteiga. Visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1956 m. lapkričio 17 d. Luokėje. Baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1979 m. – Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Nuo 1998 m. – kredito unijos „Germanto lobis“ administratorius ir valdybos pirmininkas. Nuo 1997 m. iki 2011 m. Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. (Šalt: Prušinskas, K. (2015). Iškilūs Luokės krašto žmonės. Žemaičių žemė, 2015, Nr. 3, p. 33, 35.)
17 d. – 65 metai
Saulius Bartkus. Lietuvių žurnalistas, televizijos laidų prodiuseris. Gimė 1961 m. lapkričio 17 d. Mokėsi Telšių 5-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė Telšių „Džiugo“ gimnazija).
18 d. – 70 metų
Alfredas Bumblauskas. Istorikas, VU profesorius, knygų autorius ir bendraautorius, televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas. Gimė 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose. Lietuvos, Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos šalių ordinų kavalierius. 2006 m. prof. Alfredui Bumblauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
18 d. - 170 metų
Domininkas Bubėnas. Knygnešys, ūkininkas. Gimė 1856 m. lapkričio 18 d. Dūseikiuose (Telšių raj.). Mirė 1940 lapkričio mėnesį, palaidotas Ubiškėje. Draudžiama spauda aprūpindavo apie 40 knygnešių – knygų platintojų. 4 kartus buvo suimtas.
18 d. – 75 metai
Romualdas Kondrotas. Muzikos mokytojas, chorvedys. Gimė 1951 m. lapkričio 18 d. Telšiuose. Mokėsi Telšių 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Telšių „Atžalyno“ progimnazija) ir muzikos mokykloje. Studijavo muziką Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute 1969–1973 m. Nuo 1994 m. iki 2020 m. Romualdas Kondrotas buvo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius.
21 d. – 70 metų
Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Gimė 1956 m. lapkričio 2 d. Telšiuose.
23 d. – 130 metų
Juzefas Perkovskis. Grafikas, žemaičių etnografijos tyrinėtojas. Gimė 1896 m. lapkričio 23 d. Varšuvoje, mirė 1940 m. liepos 14 d. Džiuginėnų dvare. 1928 m. baigęs mokslus, apsigyveno Džiuginėnuose. Palaidotas Gorskių šeimos kape miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro.
26 d. – 100 metų
Birutė Raubaitė. Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Gimė 1926m. lapkričio 26 d. Kaune. 1933—1937 m. mokėsi Telšių pradinėje mokykloje. Mirė 2018 m. lapkričio 20 d.
29 d. – 70 metų
Algirdas Kumža. Politikas, diplomatas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras. Gimė 1956 m. lapkričio 29 d. Palūksčio kaime, Telšių rajone.
GRUODŽIO
1 d. – 60 metų
Evaldas Rimkūnas. Kalvis, juvelyras, tautodailininkas. Gimė 1966 m. gruodžio 1 d. Telšiuose. 1989 m. baigė tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą.
2 d. – 110 metų
Juozas Kojelis. Žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, rezistentas, pedagogas. Gimė 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšnaliuose, Luokės valsčiuje, ūkininkų šeimoje, kurioje augo aštuoni vaikai. Mokėsi Kražių „Žiburio“ gimnazijoje, nuo 1935 m. VDU studijavo klasikinę filosofiją. 1941–1943 m. buvo Kretingos gimnazijos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas. 1942 m. įsijungė į Lietuvos laisvės armijos gretas.1943 m. kaip vienas iš antinacinio pasipriešinimo organizatorių buvo gestapo suimtas ir iki 1944 m. kalintas Klaipėdos, Ragainės ir Kauno kalėjimuose. Emigravo į Vokietiją 1944 m., o 1949 m. persikėlė į JAV. 2005 m. su žmona Elena grįžo į Lietuvą. Mirė 2010 m. lapkričio 11 d. Kaune.
2 d. – 100 metų
Andrius Lepeškevičius. Matematikos specialistas, Lietuvos edukologijos universitete dėstė matematikos didaktiką. Gimė 1926 m. gruodžio 2 d. Telšių apskrityje, Nevarėnų valsčiuje, Pamarkijos kaime. Mokėsi Pamarkijos ir Nevarėnų pradžios mokyklose, 1947 m. baigė Telšių gimnaziją (dabartinę Žemaitės gimnaziją). 1950-1951 m. dirbo Telšių raj. Nevarėnų septynmetės mokyklos direktoriumi. 1951–1959 m. dirbo mokytoju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi Pandėlio vidurinėje mokykloje. 1956 m. baigė VVPI matematikos specialybę. Parengė mokomųjų priemonių iš elementariosios matematikos didaktinės medžiagos rinkinių mokyklai, paskelbė didaktinių straipsnių.
4 d. – 155 metai
Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantų kaime (Telšių raj.), mirė 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje, palaidotas Smiltynės kapinėse.
25 d. – 130 metų
Feliksas Juškevičius. Žarėnų valsčiaus viršaitis. Gimė 1896 m. gruodžio 25 d. Karštenių kaime Žarėnų parapijoje, bajorų Felikso Stanislovo Juškevičiaus ir Dominykos Misevičiūtės Juškevičienės šeimoje. 1938 m. Feliksas Juškevičius dirbo Žarėnų valsčiaus viršaičio padėjėju, buvo valsčiaus tarybos narys, veiklus visuomenininkas – Šaulių sąjungos, Lietuvos tautininkų sąjungos, organizacijos „Geležinis vilkas“ narys. Tapęs Žarėnų valsčiaus viršaičiu, Feliksas buvo ir Telšių apskrities tarybos narys. 1941 m. birželio 14 d. F. Juškevičius su broliu Pranciškumi areštuotas ir įkalintas Rešotų koncentracijos lageryje, o šeimos ištremtos į Komiją. 1942 m. rugsėjo 19 d. sušaudytas. (Šalt: Sud. Girdvainis, J. (2021). Lietuvos valsčiai. Žarėnai, Vilnius, 2021, p. 900–908)
26 d. – 100 metų
Adolfas Kišonas. Dailininkas tapytojas, dendrologas. Gimė 1926 m. gruodžio 26 d. (pase nurodyta 1927 m. sausio 1 d.) Mažeikiuose. Mokėsi ir dirbo Telšiuose. Gyvena Degaičiuose, Telšių rajone. 2024 m. A. Kišonui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
29 d. – 95 metai
Stanislovas Stonkus. Krepšininkas, teisėjas, sporto mokslininkas. Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose, mirė 2012 m. vasario 19 d. Kaune. Daugiau negu 10 knygų autorius ir bendraautorius.
Mirties sukaktys
195–osios mirties metinės
Stanislovas Čerskis. Kunigas, spaudos darbuotojas, grafikas. Mirė 1831 m. gegužės 2 d. Varniuose. Gimė 1777 m. spalio 10 d. Latgaloje. Nuo 1821 m. Žemaičių kapitulos kanauninkas. Didžiausias darbas – „Lotynų-lenkų kalbų žodynas” (1822-1825). Svarbiausias lituanistinis darbas – 1830 m. išspausdintas pirmasis „Žemaičių vyskupijos aprašymas", prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius.
140-osios mirties metinės
Jonas Juška. Pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas, tautosakininkas. Mirė 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje, Rusijoje. Pateikė pirmą lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, patarė literatūrinėje lietuvių kalboje naudoti š, č, v vietoje sz, cz, w. Gimė 1815 m. birželio 8 d. Dilbėje, Žarėnų valsčiuje, Telšių rajone.
100-osios mirties metinės
Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, Lazdynų Pelėda. Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės raj.), mirė 1926 m. kovo 14 d. Paragiuose. Palaidota Tryškiuose.
85-osios mirties metinės
Hermenegildas Žvirždinas. Rainių kankinys. Pamaldus, stiprios valios jaunuolis, Telšių gimnazijos abiturientas, jaunųjų ateitininkų kuopelės pirmininkas. Mokydamasis tarnavo Telšių meteorologijos stotyje, vadovavo krepšinio komandai. 1940 lapkričio 6 d. NKVD suimtas, kalintas ir kankintas Telšių kalėjime. Nors marintas badu, iki kaklo merkiamas į šaltą vandenį, baudžiamas karceriu, bet tardomas nieko neišdavė, palikdamas testamentinius žodžiu: „Tos idėjos miršta, dėl kurių niekas nemiršta“. 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. NKVD nukankintas Rainių miškelyje.
10-osios mirties metinės
Aleksandras Vasiliauskas. Prof., habil. dr. (socialiniai mokslai, ekonomika), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, kraštietis. Gimė 1940 m. sausio 25 d. Žvirgždžių kaime, Telšių rajone. Mirė 2016 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje.
Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos
490-osios gimimo metinės
Merkelis Giedraitis. Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas LDK, kunigas, kunigaikščių Giedraičių giminės didikas. Gimė 1536 m., mirė 1609 m. balandžio 6 d. Alsėdžiuose (Plungės raj.), palaidotas Varniuose (Telšių raj.).
205-osios gimimo metinės
Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas (Kosaževskis). Kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas. Gimė 1821 m. Telšių rajone prie Pavandenės, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. 1852–1864 m. buvo Varnių kunigų pataisos namų vedėjas. Jis buvo Vilniaus archeologų komisijos bendradarbis, dalyvavo geologinėje ekspedicijoje, kuri tyrė Dubysos slėnį, aprašė retesniuosius Žemaitijos augalus. Surinko daug tautosakos, skelbė straipsnius apie lietuvių kalbą. 1865 m. buvo ištremtas į Sibirą.
205-osios gimimo metinės
Kajetonas Rupeika. Kunigas, švietėjas. Gimė 1821 m. Telšių apskrityje.
190-osios gimimo metinės
Dominykas Bociarskis. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas. Gimė 1836 m. Pavirvyčio dvare, Tryškių valsčiuje, mirė 1914 m. Varšuvoje (palaidotas Rasų kapinėse). Mokėsi Telšiuose, Šiauliuose, Vilniaus bajorų institute. 1860 m. baigė Maskvos universitetą. 1861–1862 m. dėstė rusų kalbą ir istoriją Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose. Prisidėjo prie 1864 m. sukilimo rengimo, todėl buvo ištremtas.
170-osios gimimo metinės
Chaimas Šalomas Tuvija Rabinovičius (Chaimas Telzeris). Rabinas, Telšių ješivos vadovas – roš ješiva, Talmudo studijų metodo Telzer Derech pradininkas. Gimė 1856 m. Luokėje. Mokėsi pas rabinus Meirą Simčą, Izraelį Salanterį ir Icchaką Spektorą. Rabino žmona buvo Osnat Geffen (1880–1942). 1904 m. paskirtas Telšių ješivos vadovu. Šias pareigas ėjo iki mirties. Studentus skatino studijuoti Talmudą itin detaliai. Mirė 1931 m. spalio 21 d. Telšiuose, palaidotas Kauno žydų kapinėse. (Šalt: Prušinskas, K. (2015). Iškilūs Luokės krašto žmonės. Žemaičių žemė, 2015, Nr. 3, p. 63.)
100-osios gimimo metinės
Julius Dambrauskas. Režisierius. Gimė 1926 m. pasiturinčių ir stambių Luokės ūkininkų šeimoje. Gimnaziją lankė Telšiuose. Juliaus polinkį į vaidybą pastebėjo mokytojas Kazys Mockus, kuris jauną gimnazistą pakvietė vaidinti K. Binkio „Atžalyne“. Visa Dambrauskų šeima patyrė tragišką likimą: Juliaus brolis partizanas žuvo, trys dėdės (mamos broliai) nukankinti Rainiuose, ketvirtasis brolis kanauninkas Vaclovas Dambrauskas nužudytas Kuršėnuose. 1944 m. Juliaus Dambrausko tėvai su šeima bandė trauktis į vakarus, bet tėvų vežimas buvo sulaikytas, šeima suimta. Pabėgti pasisekė tik Juliui, kuris turėjo dviratį. Vėliau tėvai ir seserys buvo ištremti į Sibirą. J. Dambrauskas atsidūrė Danijoje, vėliau Vokietijoje galiausiai persikėlė į Australiją. Apie 1955 m. Sidnėjuje įkūrė lietuvių teatro mėgėjų būrelį „Atžala“. Mirė 1991 m. birželio 13 d. Sidnėjuje. (Šalt.: Jonaitienė, E. (1991). Sudiev Juliui Dambrauskui. Mūsų pastogė, 1991 m. birželio 24 d., Nr. 25, p. 7)
Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai
1421 m. pradėta statyti pirmoji Varnių Katedra.
1526 m. Luokės gyvenvietė neryškiai pažymėta B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje. (Šalt.: Želvys J., Gedimienė S., Kučikienė E. (2015). Luokė seniau ir dabar: įvykiai, datos, skaičiai. Žemaičių žemė, 2015, Nr. 3, p. 4.)
1536 m. įsteigta Telšių parapija.
1536 m. lapkričio 17 d. raštu didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis įsakė Telšių tijūnui Jokūbui Juškevičiui pastatyti bažnyčią Telšiuose. (Šalt: Ivoncius, A. (2025, lapkričio 4 d.). Telšių parapinė bažnyčia. Kalvotoji Žemaitija, 2025 m. lapkričio 4 d., p. 10)
1681–1691 m. Žemaičių vyskupas kunigaikštis Kazimieras Pacas savo lėšomis kitoje Varnelės upelio pusėje pastatė naują mūrinę katedros bažnyčią Varniuose – dabartinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, 1817 m. gaisras ją stipriai suniokojo.
1721 m. valdovas suteikė privilegiją, kuria buvo leista Telšiuose kiekvieną sekmadienį rengti turgus ir keturis stambius prekymečius per šv. Juozapą, šv. Stanislovą, Parcinkulę ir šv. Pranciškų.
1736 m. mirus Telšių seniūnui Antanui Andriui Gorskiui, Telšių seniūniją pradėjo valdyti jo antroji žmona Konstancija Gadonaitė-Gorskienė.
1751 m. pastatyta dabartinė medinė Tryškių bažnyčia, kurios statymu rūpinosi klebonas Stanislovas Burneika. Bažnyčia pastatyta vietinių meistrų. 1755 m. gegužės 28 d. ją pašventino Žemaitijos sufraganas Mykolas Chomianskas.
1761 m. rugsėjo 24 d. buvo pašventintas kertinis Loreto Švč. Mergelės Marijos ir šv. Antano Paduviečio bažnyčios akmuo, statyba baigta 1791 m.
1766 m. Žemaitijos kaštelionu paskirtas Mykolas Jonas Gorskis.
1796–1850 m. Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė-Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai).
1791 m. gruodžio 6 d. ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Telšių miestui suteikė Magdeburgo privilegiją ir herbą.
1791 m. Džiuginėnus įsigijo Žemaitijos kunigaikštystės rotmistras Liudvikas Baltramiejus Gorskis (1749–1815).
1826 m. Telšių miestą nuniokojo gaisras.
1831 m. miestiečiai ir aplinkinių miestelių gyventojai įsitraukė į sukilimą prieš carinę priespaudą. Vladimiras Gadonas iš Sedos buvo išrinktas Telšių apskrities sukilimo komiteto prezidentu. Ginkluotųjų pajėgų vadu tapo žinomas patriotas ir karys Anupras Jucevičius.
1851 m. pastatyta dabartinė medinė Ubiškės Angelų Sargų bažnyčia.
1881 m. Telšiuose įkurta vaistinė.
1886 m. Telšių kaip spaudos centro debiutas, kai žydo Jankelio Rotenbergo spaustuvėje išspausdintos dvi Rusijos gyvulių globos draugijos Rietavo skyriaus 1882 ir 1883 metų ataskaitos.
1886 m. valstietis Jonas Varkalys gavo leidimą spaustuvei Telšiuose, ją išlaikė dvejus metus, nes tolesnę jos veiklą sutrukdė spaustuvininko mirtis.
1886 m. liepos mėnesį caro valdžia pareikalavo, kad Žemaičių vyskupas uždarytų bajorų Rimgailų ir kunigo, Žemaičių kanauninko Jurgio Vaitkevičiaus funduotą Kęstaičių bažnyčią, vienuolyną ir kunigų prieglaudą, o visą turtą atiduotų Skuodo stačiatikiams. (Butrimas A., Telšių kraštas, Vilnius, 2005, p. 72).
1901 m. Gadūnave (Telšių raj.) kunigo Baltramiejaus Baltrėno rūpesčiu pastatyta nauja neogotikinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
1906 m. Telšių miestą nusiaubė didžiulis gaisras.
1911 m. įkurta Eigirdžių parapija.
1916 m. gegužės 30 d. Feliksas Milevičius su bendraminčiais įkūrė Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“.
1916 m. Telšiuose sužibo pirmosios elektros lemputės iš vokiečių okupacinės valdžios įrengtos elektrinės.
1921 m. Telšiuose įkurta biblioteka kaip viena iš pirmųjų 6 valstybinių bibliotekų, pradėjusi veikti kaip Kauno centralinio valstybinio knygyno filialas.
1921 m. Telšiuose įkurta pirmoji Lietuvoje žydų ortodoksų mergaičių gimnazija.
1921 m. Eigirdžiuose įsteigta Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos pavasarininkų kuopelė, kurios gyvavimą liudija išsaugotas paminklas bažnyčios šventoriuje.
1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI pasirašyta apaštaline konstitucija „Lituanorum gente“ įkurta Telšių vyskupija ir Klaipėdos prelatūra. Pirmuoju Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros prelatu paskirtas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, politikos, visuomenės ir kultūros veikėjas Justinas Staugaitis. Vyskupijos centru tampa Telšių miestas, o vyskupo sostas – šv. Antano Paduviečio katedra Telšiuose.
1931 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos švietimo ministro įsakymu įsteigta vidurinė amatų mokykla (dabar VDA Telšių fakultetas), kurios direktoriumi paskirtas Prahoje aukštąją amatų mokyklą baigęs Karolis Šimonis.
1931 m. prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.
1931 m. Pranas Genys kartu su bendraminčiais Telšiuose įsteigė Žemaičių senovės mėgėjų draugiją „Alka“.
1936 m. spalio 4 d. įvyko dabartinės Žemaitės gimnazijos pastato atidarymas. Mokyklos projektą paruošė architektas Steponas Stulginskis, o statybai vadovavo žinomas inžinierius architektas V. Kopylovas.
1936 m. pastatyti Telšių amatų mokyklos rūmai.
1941 06–1944 04 Telšiuose buvo leidžiamas savaitraštis „Žemaičių žemė“. Redaktorius ir steigėjas K. Mockus.
1941 m. birželio 25 d. vokiečių kariuomenė užėmė Telšius. Liepos mėnesį prasidėjo masinės žydų žudynės.
1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainiuose, miškelyje, žiauriai nužudyti 73 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai.
1941–1949 m. Telšiuose veikė profesionalus Žemaičių dramos teatras.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Telšiai tapo apskrities pavaldumo miestu.
1951 m. uždaryta spirito gamyklą Telšiuose, pastatai pritaikyti vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatui.
1951 m. kelių vietinių komunistų iniciatyva Varniuose nugriautas vyskupui Motiejui Valančiui skirtas paminklas ir atiduotas į antrinių žaliavų punktą, kurio vedėjas Antanas Norkus paslapčiomis savo namų prieangyje vyskupo biustą paslėpė po grindimis, užritinęs akmenį. Paminklas buvo rastas tik 1988 m.
1956 m. įkurtas Tryškių kultūros centras.
1956 m. įkurtas Telšių futbolo klubas „Mastis“.
1961 m. rugsėjo 9 d. Telšiuose atidaryta 3-oji vidurinė mokykla, dabar „Germanto" progimnazija.
1976 m. įkurtas Telšių rajono centrinės bibliotekos Bibliografinis skyrius.
1986 m. Luokės etnografiniam ansambliui (įkurtas 1972 m.) suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Šatrija“.
1991 m. gruodžio 21 d. patvirtintas dabartinis Telšių miesto herbas.
1991 m. prie Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pastatyta skulptūra „Trys kryžiai“, skirta Telšių krašto gyventojų, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminčiai. Autorius Telšių aukštesniosios dailės mokyklos diplomantas J. Gudonis (vadovas skulptorius Osvaldas Neniškis).
1991 m. birželio 23 d. pašventinta ir atidaryta Rainių Kančios koplyčia. Pagal Jono Virako 1942 m. eskizus koplyčios projektą parengė architektas Algirdas Žebrauskas.
Pagal įvairius šaltinius parengė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkės Kristina Momkienė, Vilma Jomantaitė, ir Neringa Račkauskienė.
Telšiai, 2025, gruodis
